Eilėraščiai |
Parašė JOLANTA MALERYTĖ |
* Trapų jaukumą po lašų Suneštu į didelę pirkią . . Stiklinę laimės paprašė Užgesę langų žibintai. Stiklinėmis samsčiau ežerus, Kaimynų languos ieškojau, Mačiau save tyliai veriančią Šermukšnių žalius karolius . . . Languose pasklis ratilai, Įšals kibiruose dūmai . . . Kažkas pas duris pritilo Išėjo iš pirkios jaukumas. * Eglių naštą — skarotą atodūsį Tartum laimę namo parsivesiu . . . Ir pušinių šakų sopuliu, Jai įėjus, duris užremsiu. Gal raudosiu — kaip praeitą rudenį Ir už stalo lyg svečią sodinsiu . . . Bet, geltonų laiškų liūdesį, Nuraminusi, rytą dingsiu — — — Du atodūsius, springstančius ašarom, Lyg dvi laimes namo parsivesiu . . . Atraudos už mane vasaros, jei naštos savo nepanešiu . . . * Gudobelėm sukrykštė naktys . . . Pabusiu . . . Ir, baugiai apglėbus šešėlį, Suklustu . . . Languose sustings minčių šukės. Palūšiu . . . Prašau, pasakyk man nebūti — — — Nebūsiu. O keistos gudobelių naktys Vėl tylios, Bejėgiškai purtau šešėlį Nebylų . . . Ir šiandien kaip vakar nuo skausmo Užmigsiu, Tik dar vieną šukę languose Paliksiu . . . Vienatvė per miegą sukliko! Pabusiu . . . Nutykino paupiu medžiai — Pajusiu . . . * Nuo stogų, mačiau, Ledo bokštų Kasos blizgančios — nusidriekusios . . Kai maža buvau, Pilys rodėsi Kaip varvekliai — nepasiekiamos. Šiandien pamačiau Kovo saulės Iš varveklių tų — neišgriebiamos . . . Tapo, supratau, Pilys manosios Kaip vaivorykštės — nepasiekiamos. |