ŽVILGSNIS Į AUSTRALIJOS LIETUVIUS Spausdinti
Parašė Juozas Kojelis   

Iki II-ojo pasaulinio karo Austra-tralija lietuviams buvo tik geografinė sąvoka. Tik po karo, apsigyvenus ten keliems tūkstančiams tremtinių, Australijos lietuviai tapo reikšminga sudedamąja pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi.

Kiek Australijoje šiuo metu gyvena lietuvių ir lietuviškos kilmės australų, sunku pasakyti. Lankantis šiais metais Australijoje, informuoti spaudos žmonės tvirtino, kad ten esama ne daugiau kaip 9000 lietuvių. Tas skaičius derintųsi su 1961 išleisto "Australijos lietuvių metraščio" daviniais, kur sakoma, kad lietuvių "oficialiais duomenimis šiuo metu priskaičiuojama arti dešimties tūkstančių". Taigi per maždaug dvi dekadas lietuvių skaičius Australijoje būtų išlikęs nepasikeitęs, tik jų sudėtis pakitusi. Ir gal tik pusė jų dalyvauja lietuvių bendruomenės gyvenime ar bent su juo susiliečia.

1947 prasidėjusi Europos lietuvių emigracija j Australiją rado čia labai negausų skaičių vadinamųjų "senųjų" lietuvių. Tad be jokių konfliktų "naujieji" galėjo organizuoti savo visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Tremtiniai atvyko čia su skurdžia manta, bet su stipriu intelektualiniu potencialu ir gausiu Europos lietuviškų organizacijų medelynu. Tuos medelius jie sodino, pradžioje rūpestingai laistė, bet ilgainiui daugelis jų išdžiūvo ir vaisių lietuvybei neatnešė. Laimė, tautinio išlikimo instinktas lėmė, kad čia gajai prigijo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja ir organizuotos bendruomenės formą prisiėmė visi Australijos lietuvių susigrupavimai.

Tiesa, tam tikrų konvulsijų praeityje išgyveno ir Australijos LB-nė, bet šiuo metu tik negausus skaičius individų berodo buvusios ligos simptomų. ALB jungia visas gyvąsias šio kontinento lietuvių jėgas ir jos poveikyje pagrindinai vystosi lietuvių kultūrinis, visuomeninis ir politinis gyvenimas.

Trijų miestų — Sydney, Mel-bourne ir Adelaide — LB apylinkės sudaro pagrindinius organizuotos bendruomenės taškus, ir į juos kas dveji metai perkeliamos LAB krašto valdybos. Šiuo metu krašto valdyba su pirmininku prof. dr. Algiu Kabaila yra Sydney mieste. Savo reikšme prie pirmųjų trijų artėja krašto sostinės Canberros apylinkė, gausi iškiliais profesionalais ir įtakingais valdžios tarnautojais. Gerai organizuota ir politiškai orientuota yra Hobart apylinkė Tasmanijoje.

Gausesni lietuvių susibūrimai taip pat yra Nevvcastel, Perth, Geelong, Brisbane, Latrobe Valley ir kitose apylinkėse.

Australijos Lietuvių Bendruomenė organizuoja turtingas ir turiningas Lietuvių dienas, globoja lituanistinį švietimą, rūpinasi lietuviškomis radijo valandėlėmis, vykdo kultūrinį bendradarbiavimą su kitų kontinentų lietuvių bendruomenėmis, vadovauja politinei Australijos lietuvių veiklai. Svarbiausias jų politinis laimėjimas, pasiektas su stipria PLB valdybos talka, yra Gough Whitlam vyriausybės padaryto Lietuvos okupacijos pripažinimo atšaukimas. Labai įdomu, kad toje kovoje jie naudojosi Amerikoje veikiančio Bezoliucijoms remti komiteto kongrese gautomis rezoliucijomis. Šiuo metu LAB rūpinasi, kad Simo Kudirkos filmas būtų rodomas ir Australijos televizijoje. Bendruomenės organas Mūsų Pastogė, redaguojamas poeto Vinco Kazoko, yra leidžiamas Sydney mieste, o įtakingi australai informuojami gerai paruošiamais anglų kalba leidiniais Baltic Herald ir Baltic News.

Finansinė parama LB-nei ateina iš apylinkėse veikiančių vadinamųjų Lietuvių namų, kuriuos veda kai kur skirtingais vardais pasivadinę Lietuvių klubai. Lietuvių namai Sydney, Canberra, Adelaide ir Melbourne (kuriuos rašančiajam teko aplankyti) yra stambios lietuvių nuosavybės, nešančios pelną ir globojančios kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Jose įsikūrę lietuviškos mokyklos, bibliotekos, muziejai, kredito draugijos, organizacijų būstinės.

Religinis lietuvių gyvenimas ir katalikų visuomeninė veikla koncentruojasi apie lietuvių parapijas ir reiškiasi per Katalikų Federaciją. Parapijos, išskyrus Adelaidę, savų bažnyčių neturi. Glaudžiasi prie australų, ir kunigai saviškius aptarnauja tautinių kapelionų teisėmis.

Sydney ir apylinkės lietuvius aptarnauja talentingas literatas ir muzikas kun. Petras Butkus. Melbourne pastoracijai vadovauja kun. Pranas Vaseris. Parapijos namuose įsikūrę Katalikų Federacijos leidžiami Tėviškės Aidai (red. kun. Pranas Dauknys) ir spaustuvė. Didžiausią nuosavybę su erdvia Šv. Kazimiero koplyčia ir didelėmis, patogiomis ir lietuviškiems reikalams tarnaujančiomis patalpomis Lietuvių Katalikų Centro vardu turi Adelaidės parapija, kuriai sumaniai vadovauja kun. Albinas Spurgis, MIC.

Per trumpą apsilankymą nebuvo įmanoma arčiau pažinti visų Australijos lietuvių gyvenimo sektorių, tačiau iš gautų informacijų galima daryti išvadą, kad vienur stipriau veikia vienos organizacijos, kitur — kitos, kad vienos bendruomenės turtingesnės vienos rūšies kūrėjais ir kultūrininkais, kitos — kitais.
Australijos lietuviai to krašto aukštosioms mokykloms yra davę gražų būrį įvairių specialistų, kurie nenutraukia ryšių su savo bendruomene. Pvz., LB krašto valdyboje, vadovaujančiose pozicijose, yra du vidurinės kartos profesoriai, dr. A. Kabaila ir dr. R. Zakarevičius.

Iš jaunimo organizacijų organizacinį tinklą plačiausiai yra išplėtę skautai, o antroje vietoje — sportininkai. Skautų veikla prieš 1977 buvusi irgi kiek apsilpusi, tačiau 1977 - 78 metų sąvartoje suorganizuota (dr. Aleksandrui Mauragiui vadovaujant) Vl-oji tautinė stovykla, sutraukusi kelis šimtus dalyvių (100 atvyko iš Amerikos), skautų veiklą stipriai atgaivino. Daugelyje vietovių atsikūrė prieš tai išsiformavę skautų vienetai. Ši stovykla taip pat teigiama prasme pajudino visus Australijos lietuvius, nes dėmesį į juos atkreipė aukštieji Australijos valdžios pareigūnai ir visuomenė.

Tačiau iš kelių atsakingų lietuvių veikėjų lūpų teko išgirsti rimtą susirūpinimą Australijos lietuvių jaunimo reikalu, nuo pesimistinio išsireiškimo "jaunimas prarastas" iki realistinio "nutautėjimo grėsmė rimta — reikia ką nors skubiai daryti". Neramių ženklų galėjau pastebėti ir pats, besižvalgydamas poeto Bernardo Brazdžionio poezijos vakarų ir Vasario 16 minėjimo auditorijose. Gimnazistų ir studentų amžiaus jaunimo beveik nebuvo. Kai visur pasaulyje vyksta judėjimas, ruošiantis PLJ IV-ajam kongresui, Australijoje vos pasiskardenama. Aliarmuojančių pareiškimų tuo reikalu skaičiau Australijos lietuvių spaudoje.
Kas gi įvyko toje šviesioje, kultūriškai ir visuomeniškai pajėgioje lietuvių bendruomenėje?

Man atrodo, kad, be aplamai visuose kraštuose nepalankių tautiniam išsilaikymui sąlygų, Australijoje galėjo būti bent trys specifinės priežastys:
1. Ilgą laiką australai su panieka žiūrėjo į ne anglosaksų kilmės imigrantus. Tai galėjo neigiamai veikti į jaunų žmonių tautinį apsisprendimą;
2. Australijos lietuviai per ilgai liko neįjungti į laisvojo pasaulio lietuvių bendruomeninę kraujo apytaką;
3. Australijos ateitininkų nusilpimas, o vietomis visiškas sunykimas. O jie būtų davę gilesnę tautinio apsisprendimo jaunojoje kartoje motyvaciją.

Pirmoji priežastis šiuo metu gal ir nebėra veiksminga, nes, imigrantų kultūrinio lygio paveikti, australai ima akcentuoti daugiakultūrės politikos principą; to neslėpė savo Vasario 16 kalboje ir Australijos premjeras Malcolm Fraser.

Pasaulio lietuvių bendravime Australijos lietuviai jau yra išvesti iš izoliacijos. Pirmuosius reikšmingus bendruomeninius tiltus nutiesė dabartinė PLB valdyba. Juos reikia plėsti ir tobulinti. Pasikeitimas turėtų vykti ir kūrėjais, ir kultūrinėmis vertybėmis. Apie Australijos sportininkus, pvz., Amerikoje plačiai žinoma, bet, sakysime, apie skulptorių Jomanto ir Zikaro, apie dailininkų Kubbos ir Šalkausko kūrybinius pasiekimus gal žino tik specialistai. O jais didžiuojasi visa Australija. PLB valdybos pastangomis Bernardo Brazdžionio nuvykimas Australijon ir jo literatūros vakarai buvo daugiau negu literatūrinės šventės; tai buvo kartu ir stipri bendruomeniško solidarumo paskata.

Rašytojų ir intelektualų vizitai turėtų dažnėti, ryšiai stiprėti, tačiau judėjimas turėtų vykti abiem kryptim. Mūsų žurnalai ir laikraščiai turėtų plačiai atverti savo puslapius Australijos lietuviams rašytojams ir žurnalistams. Tarpkontinentiniai jaunimo pramoginiai susitikimai reikalingi ir naudingi, tačiau stipriau juos jungtų ir lietuviškai ateičiai angažuotų bendras lietuviškų problemų svarstymas ir planų vykdymas.

Ateitininkų jaunimo veiklos atgaivinimas turėtų būti ne tik Australijos katalikų veikėjų ir Ateitininkų Federacijos valdybos vienas iš pirmaeilių uždavinių, bet ir aplamai Australijos lietuvių šviesuomenės vienas iš svarbiųjų tikslų. Galiu klysti, tačiau linkęs manyti, kad ateitininkų sendraugių sąskaiton Australijos Lietuvių Katalikų Federacijos iškilimas turėjo neigiamo poveikio ateitininkiško prieauglio vystymuisi. Mat, Federacija perėmė sendraugių visuomenines funkcijas, pamiršdama ateitininkiško prieauglio rūpesčius. Susidariau įspūdį, kad atskirose vietovėse Katalikų Federacijos stiprumas tiesiog proporcingas ateitininkų nusilpnėjimui.

Po vieno viešo LB organizuoto pranešimo Adelaidėje prie manęs prišoko žmogelis, sakydamas: "Mes, skautai, kovojome, kovojame ir kovosime prieš ateitininkus". Tačiau skautų vaduose, bent su kuriais teko susidurti, fanatiškų nusiteikimų ateitininkų atžvilgiu neteko pastebėti. Tik lietuvybės labui ir skautų vadai turėtų atsisakyti pažiūros, kad ateitininkų stiprinimas tuo pačiu reikštų skautų silpninimą. Dar blogiau, kad šią formulę yra prisiėmęs ir vienas
kitas praeityje buvęs ateitininkų veikėjas. Priešingai, kaip Bernardas Brazdžionis Mūsų Pastogės korespondentui pareiškė, sveikas ateitininkų ir skautų bendradarbiavimas ir išmintingas palenktyniavimas stiprintų ir abi šias organizacijas, ir lietuvišką Australijoje ateitį.
Juozas Kojelis