MENAS Spausdinti

Taut. Ansamblio koncertai

Liet. Tautinis Ansamblis savo ga-strolinėj kelionėj aplankė net kai kurias mažas stovyklas, davė koncertą Miunchene, Vokiečių Raud. Kryžiui Gerolzhofene. Vokiečiai šiuo koncertu reišką didelį pasitenkinimą. Iš viso Ansamblis jau yra arti 400 kartų pasirodęs su savo programa.

Vykęs lietuvių menininkų pasirodymas Heidelberge

Amerikiečiai duoda progą ir išvietintiems pasirodyti su savo menu jų kariuomenei. Tam tikslui „Sietynas“ Heidelberge davė parodomąjį spektaklį amerikiečių karių teatre. Konkurse dalyvavo visų Amerikiečių zonos tautybių teatrinės trupės. Jury komisiją sudarė USFET civ. teatrų direktorius ir dar 4 kiti pareigūnai, be to, jo žiūrėjo italų, prancūzų, latvių, ukrainiečių, vokiečių ir kt. tautybių menininkai.


„Sietyno“ koncertinis spektaklis praėjo su dideliu pasisekimu — jam buvo suteikta aukščiausia kategorija, duodama menininkams, dirbantiems amerikiečių teatruose. Prie šios kategorijos iki šiol tebuvo priskiriamos tiktai gastroliuojančios teatrinės grupės iš Amerikos.

„Sietyno“ spektaklis buvo puiki lietuviškos dainos ir šokio demonstracija. Programą sudarė A. Škėmos vaizdelis „Prie malūno“, kur šoko su tautiniais drabužiais jaunimas. Koncertinę dalį atliko operos sol. P, Radzevičiūtė, sol. Č y p i e n ė , operos sol. P. Rūtenis ir choras, kuriam dirigavo A. Kačanauskas.

„Sietynas“ yra daug kartų koncertavęs amerikiečiams, du kartus Stuttgarto radiofone, kur pakviestas duoti reguliarius koncertus. Jo vadovybę sudaro: A. Kačanauskas, rėžis. A. Š k ė m a , dail. P. Osmolskis, pianistas S t. Kalvaitis, muz. V. J a n č y s.

Pasisekęs koncertas Memingene

Memingene buvo suruoštas vykęs Lietuvos operos solistų ir baleto artistų koncertas. Programoj dalyvavo operos solistai A. Kalvaitytė, I z. Blauzdžiūnaitė, P. Kovelis, baleto solistai T. Babuškinaitė, S. Velbasis ir kompozitorius Vl. Jakubėnas.

Didieji lietuvių koncertai

Lietuviai turi apsčiai stiprių meno pajėgų, su kuriomis drąsiai gali eiti lenkčių su kitomis tautomis. Bene stipriausi jie muzikoje ir vokalinėje srityje.
Sėkmingai savo koncertais lietuvių ir svetimšalių publikai pasirodė V. Jonuškaitė-Zaunienė. Ji šiuo metu rodosi su tuo pačiu pajėgumu, su kuriuo praėjo sėkmingieji jos koncertai užsienyje.

Muzikos gyvenime žymų įvykį sudarė muziko Jeronimo K a č i n s k o diriguojamas simfoninis koncertas Augsburge. J. Kačinskas, žinomojo aktoriaus H. Kačinsko brolis, šiemet atšventęs savo 40 metų sukaktį, yra dabar pačiame savo kūrybiniame pajėgume. Lietuvių visuomenei jis yra pažįstamas iš seniau, kur puikiai užsirekomendavo ne tik kaip dirigentas, bet ir kaip kompozitorius.

Programoje atlikti: F. Mendelssohno — Bartaldy uvertiūra „Hebridai“, Brahmso smuiko koncertas D-dur su orkestru ir A. Dvorzako simfonija 5 c-moll „Iš Naujojo Pasaulio“. Brahmso smuiko koncerto solistas buvo estų smuikininkas Hubertas Aumerė, orkestro koncertmeisteriai iš lietuvių instrumentalistų: Vasyliūnas. P r. Matiukas (smuikininkai), Saulius, Armonas (violečelistai) ir Ambrozaifis (klarnetistas).

Tai buvo tikras muzikos triumfas. Visa didžiulė Ludvigsbau koncertų-operos salė su 1.500 kėdžių buvo prikimšta žmonių. Estų smuikininkas Aumerė, vadinamas Šiaurės Paganiniu, šį kartą grojo ne Stradivarijaus, bet vos prieš keturis mėnesius vieno Miuncheno meistro pagamintu naujutėliu smuiku, kuris geriau tiko prie simfoninio orkestro. Rudenį Aumerės sutartis su Miuncheno opera baigiasi, ir jis koncertmeisterio kėdėje ilgiau nemano pasilikti.

Koncertas buvo baigtas ugningu finalu, atskleidusiu visą Kačinsko pajėgumą. Jame puikiai užsirekomendavo taip pat lietuviai koncertmeisteriai. Vokiečių ir kt. spauda labai palankiai įvertino šį koncertą.

Sėkmingai Augsburge, „Bohemos“ operoj sudainuodama svarbiausią partiją, pasirodė ir operos solistė A. D a m b r a u s k a i t ė, prisidėdama prie gražaus lietuvių vardo garsinimo tarp svetimtaučių. Solistė anksčiau sėkmingus koncertus suruošė Tiubingene, o paskiausiai Miunchene — vokiečių publikai Z. Ū. Ministerijos iškilmių salėje. Publika tiek vienur, tiek kitur ją priėmė šiltai, su dėkingumu.

Lietuvių baleto teatras „Laisvė“ gražiai užsirekomendavo Miunchene ir kitur su baleto koncertais. Programą atliko buv. Grazo operos prima-balerina Aldona Šlepetytė, Kauno Didžiojo Teatro baleto solistai Ir. Adomavičiūtė ir A. Liepina s, Kaselio valstyb. teatro solistai M. Brūneizeris, L. Baublys ir Jaunutis Puodžiūnas ir Kauno Didž. Teatro koncertmeisteris St. Kalvaitis. Publika išsiilgusi rimtos ir vertingos programos ir už tokius koncertus yra solistams didžiai dėkinga.

Čiurlionio ansamblį kviečiasi į Angliją

Mikulskio vedamas Čiurlionio ansamblis paruošė naują programą. Po sėkmingų koncertų baltų sargybų kuopoms Fūrtho operos rūmuose prie Nūrnbergo, Zirndorfo mieste vokiečiams ir kt. toliau ansamblis, pasirodęs su koncertais šiaurinėse Amerikiečių zonos lietuvių kolonijose, žada vykti koncertuoti į Anglų zoną — atsisveikinti su perkeliamais dirbti į Angliją lietuviais.

Rūpnamasi visą ansamblį perkelti į Ameriką arba į Angliją, į Ameriką jį perkelti stengiasi Balfas, komp. Žilevičius, buv. kacetininkas Budginas ir kt. Rimtesnių žygių perkelti jį visą į Angliją daro patys anglai, ypač viena palanki lietuviams ponia, turinti žymių pažinčių. Dabar tiriamos konkrečios ten persikelti ir dirbti sąlygos.

Lietuvių dainos per Paryžiaus radiją

Būrelis lietuvių tremtinių įdainavo Paryžiaus radiofone į plokšteles 4 lietuviškas dainas: „Tykus buvo vakarėlis“, „Sėdžiu už stalelio“, „Kur lygūs laukai“ ir „Valio, piovėjėliai“. Dainos transliuojamos per galingiausią Paryžaus stotį.

Gyva Dillingeno menininkų veikla

Dillingeno lietuvių stovykla ypač gausi menininkais, todėl ten ir meninė veikla gyva. Geriausi instrumentalistai p. p. Vasyliūnas, M. Saulius, Pr. Matiukas ir Gabrijolavičius, solistai — vokalistai E. Rūštelienė, VI. Sabaliauskienė, Vyt. Bakūnas, J. Salučka, intensyviai dirba Štarkos vyrų choras, prie vargonų ir liaudies dainų harmonizavimo J. Gaubas, te to, Statkevičiaus vedamas vyrų kvartetas. Gražų koncertą surengė VI. Sabaliauskienė, Iz. Vasyliūnas ir Juozas Salučka. Sabaliauskienė sėkmingai pasirodė per koncertą Miunchene drauge su muz. Vacbergo vedamu Freimanno lietuvių stovyklos choru.

DP našlaičių baletas

Prien veikiančios našlaičių prieglaudos baleto trupė, sudaryta iš įvairių tautybių našlaičių, gastroliavo Traunšteine. Buvo pastatytas muz. J.Bertulio sukurtas ir jo paties va
dovaujamas 2 veiksmų baletas siuita „Das arme DP M a d e 1“. Programon įėjo įvairių kraštų tautiniai šokiai, tarp jų jugoslavų „kolo“, ukrainiečių „Arkan“, lietuvių suktinis, „Noriu miego“ ir kt. Pasirodymas praėjo su pasisekimu.

Lietuviškos vestuvės scenoje

Wūrzburge įscenizuotos pagal J. Augustaitytės - Vaičiūnienės 4 veiksmų 5 paveikslų tekstą „Lietuviškos v e s t u v ė s“. Joms muziką parašė, dainas harmonizavo ir išmokė chorą dainuoti muz. V. Šimkus. Režisavo J. Palubinskas, pagal dail. Kaufmano eskizus dekoracijas paruošė dail. C. Jonušo dailės studijos klausytojai. Vestuvės sudarė tikrai lietuvišką įspūdį.

Muzikos mokykla

Scheinfelde muziko Br. Butiriūn o, kurio vadovaujamas choras ne kartą yra dainavęs per Stuttgarto radiją, iniciatyva buvo užsibrėžtas platus užsimojimas — steigti muzikos mokyklą kursų pavidalu. Buvo sudarytos 4 klasės, kurių stipriausiajai vadovauja pats steigėjas, su instrumentais supažindina muz. M. Budriūnas. Darbas vyksta sėkmingai.

Rūpinasi sudaryti baltų gastrolinę trupę

Lietuviai ir iš viso baltai tremtiniai Vokietijoje turi apsčiai bičiulių. Vienas iš tokių bičiulių Anglų zonoje yra gimęs Taline britų RAF majoras CH. G i r a r d, meno vadovas, tvarkąs Detmolde miesto ir krašto teatrą „Casino“ ir rūpinąsis anglų karių meninėmis bei kultūrinėmis pramogomis. Tame pačiame „Casino“ teatre buvo pradėti lietuvių LMKD koncertai, pastatyta „Bubulio ir Dundulio“ premjera ir „Sevilijos kirpėjas“.

Kalbėdamasis su „Liet. Žodžio“ redaktorium, p. Girard pareiškė tikįs, kad iš baltų menininkų pajėgų būsią galima ateinantį sezoną paruošti anglų kalba operą ar operetę anglų kariams. Baltai iš viso turi Vokietijoje geriausias operos ir operetės meno jėgas. Dabar daromi baltų artistų pasirodymai, kuriuos rudenį tikimasi sujungti į angliškai vykdomą kolektyvą. Jame svarbus vaidmuo teks lietuvių meninėms pajėgoms.

Lietuviai Stuttgarto vokiečių teatre

Lietuviai solistai A. D i č i ū t ė, P. Radzevičiūtė, Ip. Nauragis ir pianistė L e o n i en ė Stuttgarto vokiečių teatre suruošė koncertą, praėjusį su dideliu pasisekimu, kurio klausėsi, be vokiečių, įvairių kitų tautybių asmenų.

Ruošia lietuvišką filmą

Iniciatorių grupė, gavusi Karinės Valdžios ir UNRRos pritarimą, ruošiasi statyti lietuvišką filmą, kuri pavaizduotų lietuvišką sodžių .papročius, dainas. Ją tikimasi šiemet pastatyti. Vienas iniciatorių, būtent T. Kuklys, yra dirbęs Berlyno Ufoje kaip žinomojo režisieriaus Barlago asistentas. Minimasis režisierius yra pastatęs „Žaliąjį salioną“, „Dr. Vlimersą“ ir kt.

Lietuvis — Meno Akademijos direktorius

Gabūs lietuviai menininkai prasimuša ir svetur. Pietų Amerikoje tokiu pavyzdžiu statomas Kauno siuvėjo Rimšos sūnus Jonas Rimša, kuris, baigęs Pietų Amerikoje dailės mokslus, suruošė keletą meno parodų ir pasidarė Bolovijos Valstybinės Meno Akademijos direktorium.
Yra ten taip pat lietuvių, pasižymėjusių dainavime, filmoje, balete ir kt.

Ruošia naują reprezentacinį leidinį

Keturi lietuviai grafikai Petravičius, Augius, Valius ir Ratas, gražiai užsirekomendavę su „40 medžio darbų“, ruošia naują reprezentacinį savo darbų leidinį. Jame pasirodys su savo turimais geriausiais darbais taip pat A. Galdikas ir V. K. Jonyas. Minimieji dailininkai yra sukūrę visą eilę naujų vertingų darbų. Įvadą parašė P. Jurkus.
Sudegė daug radiofono plokštelių Greveno „Tremtinių Balsas“ praneša, kad per gaisrą lietuvių stovykloj Neustadte sudegė globojamas Kauno Radiofono plokštelinis turtas. Taip pat žuvo apsčiai vertingos literatūrinės medžiagos.

Pasigendama Kultūros Fondo ir centrinės meno vadovybės

Lietuviai kultūrininkai, menininkai, rašytojai ir kt. pasigenda Kultūros Fondo.. Taip pat reiškiama mintis, kad būtų sutvarkyti centralizuojančios rankos meno reikalai ir sudaryta kokia nors centrinė vadovybė, kuri sutelktų krūvon stipriausias mūsų meno pajėgas, su kuriomis būtų įmanoma dar geriau atlikti reprezentacinį darbą.
Ar susijungs dramos teatrai?

Po sėkmingų „Aitvaro gastrolių jau buvo apsidžiaugta, kad susijungs dramos teatrai Amerikiečių ir Anglų zonose. Tačiau dabar pasirodo, kad tos pastangos sutiko daug veik nenugalimų kliūčių. Teatro žmonėms padėti stojo iniciatorių būrys, kuris daro visų galimų žygių, kad tiktai galėtų iš Britų zonos visi reikalingi teatralai persikelti į Augsburgą ar į Stuttgartą. Norima, kad į pagalbą ateitų ne tiktai UNRRos įstaigos, bet taip pat Tremtinių Bendruomenės valdyba ir Raud. Kryžius.

„Aitvaras“ Amerikiečių zonoje.

Detmoldo dramos kolektyvas „Aitvaras“, vadovaujamas H. Kačinsko, puikai pasirodė su savo gastrolėmis Amerikiečių zonoje: Augsburge, Miunchene, Ingolstadte, Dillingene ir kt. Savo repertuare turi linksmą 3 v. A. Rūko vaidinimą „B u b u l i s ir D u n d u l i s“ ir literatūrinį rečitalį, skirtą lietuviškosios knygos 400 metų jubiliejui paminėti, kur publikai artistiškai perteikiama 14. mūsų žymiausiųjų rašytojų kūrinių. 'Režisūra J. B 1 e k a i č i o . Gastrolės praėjo sėkmingai, nes tremtiniai yra išsiilgę tikrojo meno.

Nepažintas lietuvis dailininkas Domšaitis

Pasirodo, jog kartais esama didžiųjų tylių asmenybių tyliai dirbančių nuošaly, apie kurias kiti kartais daugiau žino, nei mes patys. Tokia viena asmenybė yra ir Vokietijoje išgarsėjęs modernistas lietuvis tapytojas Pranas Domšaitis.

Savo dailininko karjerą (mokytis ir tapyti) pradėjo jau būdamas suaugęs. Gavęs stipendiją, įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją, iš kur nuvyko prie garsaus modernisto Corintho Berlyne. Kartą kai Domšaitis baigė didelį paveikslą „Žvejų laivai Kuršių mariose“, Corinthas taip juo susižavėjo, jog pasikvietė Maxą Liebermanną vėliau Berlyno meno akademijos rektorių, jo pasižiūrėti. Ir abu nusprendė kad jau Domšaičiui metas pradėti savarankišką karjerą.

Vokietijoj jis sulaukė visuotinio pripažinimo, jis laikomas vienu iš pirmųjų Vokietijoj pasireiškiančių dailininkų. Jo pavardę nuolat mini žymiausi vokiečių meno žurnalai, jo globėjas pasidaro garsusis Rathenau, o visą eilę paveikslų nusiperka žymios meno galerijos. Jo tapyboj kritikai randa daug ko bendra su poetu Hristianu Morgenstern'u ir skulptorium Barlachu. Jį ypač traukė Lietuva su savo romantika, Čiurlionis ir mįslingieji Rytai. Laikas nuo laiko lankydavosi Žemaičiuose, o iš lietuvių dailininkų buvo ypač susidraugavęs su velioniu J. Eidukevičium. Jo meistriškais kūriniais laikomi „Kuršių žvejų laivai“, „Peizažas prie upelio“, „Merginos prie jūros“, „Kylantis rūkas“, „Rytprūsių gamtovaizdis“. Vedęs žmoną daininkę ir dabar taip pat atsidėjęs kuria.

Baltų universiteto himnas

Baltų universiteto Himno autorius yra to paties universiteto Hamburge estų rektorius Dr. Ernstas Opikas. Minimasis himnas, pavadintas „Šviesos internacionalu“, yra tos pat rūšies, kaip kad „Gaudeamus igitur“, tik kitokio pobūdžio.

Jo autorius yra didelis muzikos mėgėjas, ypač Beethoveno gerbėjas, studijavęs kompoziciją ir pats komponavęs. Tačiau daugiau pasižymėjęs jis yra savo moksline veikla kaip astronomas. Tartu universitete buvo estų observatorijos vedėjas. Pakviestas žymaus amerikiečių mokslininko astronomo Shoply, penkerius metus dirbo Amerikoje Harwardo universitete ir Arizonoj, kur pritaikė naujose sąlygose savo metodą krintančioms žvaigždėms stebėti.

Baltų universiteto himnas parašytas vokiečių kalba todėl, kad ji šiuo metu laikoma to universiteto „tarptautine“ kalba, turint galvoj, kad kiekviena tauta (lietuviai, latviai ir estai) norėdami galės jį išsiversti į savo tautinę kalbą. Į estų kalbą himną yra išvertęs himno autoriaus brolis geologas Arminas Opikas.