MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
— Išleistas lituanistinės enciklopedijos anglų kalba Encyclopedia Li-tuanica I tomas f608 psl.). Leidėjas — J. Kapočius, redaktorius — prof. S. Sužiedėlis.

Vasario 16 minėjimai vyko visose laisvojo pasaulio lietuvių kolonijose. Tarp pagrindinių kalbėtojų būdingai šiemet buvo gausiau asmenų, kurie daugiau susiję su kultūrine - bendruomenine, negu su politine veikla. Daug kur minėjimuose kalbėjo ir amerikiečių įtakingi asmenys ( pvz., Filadelfijoj minėjime dalyvavo Baltųjų Rūmų štabo narys J. C. Hulmes, atvežęs prezidento R. M. Nixono linkėjimus, ir žurnalo "Reader's Digest" politinių straipsnių redaktorius O. K. Arm-strong). Gausiau, negu ankstesniais metais, Vasario 16 prisiminta amerikiečių spaudoj. Eilė gubernatorių ir burmistrų paskelbė atitinkamas proklamacijas. JAV Kongrese Lietuvos klausimu pasisakė 19 senatorių ir 72 atstovai. Naujai pabrėžtas tikėjimo Lietuvoj persekiojimas, remiantis Vilniaus vyskupijos kunigų memorandumu Kosyginui. JAV Valstybės sekretorius VVilliam P. Rogers savo vasario 7 laiške Lietuvos atstovui J. Kajeckui pakartojo tradicinį JAV vyriausybės nusistatymą: By its poli-cy of non-recognition of the Soviet Union's forcible incorporation of Li-thuania, the United States Government affirms its continuing belief in the right of the Lithuanian people to self-determination.
Lietuvių skautų sąjungos tarybos pirmininku 1970-72 kadencijai perrinktas Ant. Saulaitis. Jis šias pareigas eina nuo 1967.

Ateitininkų sendraugių sąjungos naujoji valdyba šiaip pareigomis pasiskirstė: pirmininkas — prof. dr. Ant. Sužiedėlis, vicepirm. organizaciniams reikalams — Ant. Vasaitis, vicepirm. spaudos ir informacijos reikalams — C. Surdokas, vicepirm. ryšiams su moksleivių ir studentų sąjungomis — Arv. Barzdukas, sekretorė — V. Gureckienė, iždininkas — Pr. Baltakis, valdybos narys — A. Lukas. Kontrolės komisiją sudaro J. Kučėnas, J. Polikaitis ir Ad. Viliušis.

Lietuvių fondo suvažiavime Čikagoj 11.28 perrinkta ta pati taryba su dr. G. Baluku priešakyje.

M i r t y s. —- Kaune vasario pradžioj mirė skulptorius Antanas Aleksandravičius. Buvo sulaukęs 84 metų amžiaus. Daugiausia dirbo portretinės skulptūros srityje, sukurdamas per 800 darbų: paminklų (A. Strazdo Kamajuose, vysk. M. Valančiaus Varniuose, T. Žilinsko Veiveriuose, K. Jauniaus, č. Sasnausko Kaune), portretų (V. Kudirkos, J. Naujalio, S. Šimkaus), biustų ir bareljefų (Maironio, A. Vienuolio, K. Petrausko).

— Izraelyje vasario pradžioje mirė lituanistė Tamara Meiksinaite -Buchienė. Buvo gimusi 1923 Kaune žydų šeimoje. 1949-50 dėstė Vilniaus universitete ir 1953-57 dirbo Mokslų akademijos Lietuvių kalbos institute. 1957 pradėjo dirbti Varšuvos universitete, kuriame 1961 gavo filologijos mokslų daktaro laipsnį už disertaciją apie K. Donelaičio raštų kirčiavimą. Atvykusi j JAV, 1968-69 dėstė Čikagos universitete, vėliau išvyko j Izraelį. Paskelbė ištisą eilę lituanistinių darbų.

— Paryžiuje vasario 9 mirė Lietuvos atstovybės sekretorius Antanas Liutkus. Buvo gimęs 1906. Teisės mokslus baigė Vytauto D. universitete 1931. Studentaudamas priklausė ateitininkų Activitas korporacijai. Nuo 1933 tarnavo užsienio reikalų ministerijoje. 1936 buvo paskirtas Paryžiun Lietuvos atstovybės sekretoriumi. Nuo 1945 reiškėsi kaip dailininkas, dalyvavo eilėj parodų, pats savo kūrinių parodą 1954 surengė Paryžiuje.

S u k a k t y s . — 90 metų kovo 4 Vokietijoj sulaukė teisininkas Kazimieras Oleka. Nepriklausomoj Lietuvoj jis buvo pirmasis Kauno taikos teisėjas 1918, vėliau Kauno apygardos teisme, o 1920-23 vidaus reikalų ministras, I ir II seimo narys. Iš politinio gyvenimo pasitraukęs, vertėsi advokato praktika Kaune.

— 75 amžiaus metus III.17 atšventė dr. Petras Mačiulis. Teisės mokslus daktaro laipsniu jis baigė Romos universitete 1923. Visą nepriklausomybės metą nuo 1919 vasaros tarnavo užsienio reikalų ministerijoje centre ar užsienyje (Romoj, Prahoj, Sao Paulo). Būdamas konsulu 1929-1935 Sao Paulo, daug nusipelnė to krašto lietuviškajai išeivijai: suorganizavo 4 mokyklas ir trims mokykloms pastatydino namus. Pamėgęs G. Papini, iš italų kalbos išvertė jo 3 veikalus: Kristaus istoriją (2 tomai, 1929-30), Popiežiaus Celestino VI laiškus žmonėms (1953) ir Šventąjį Augustiną (1966). Paskelbė įdomius atsiminimus "Trys ultimatumai" (1962). šiuo metu gyvena Kalifornijoje.

— To paties 75 metų amžiaus sulaukė visuomenės veikėjas Aleksandras Mantautas (Marcinkevičius). Visuomeniškai aktyvus nuo moksleivio dienų, jis ypač pasireiškė šaulių sąjungoj, kurios centre dirbo 15 metų. eidamas įvairias pareigas. Buvo vienas Klaipėdos sukilimo iniciatorių, organizatorių ir dalyvių. Trejus metus redagavo šaulių organą "Trimitą" ir suredagavo eilę kitų leidinių, tarp jų VI. Pūtvio raštus. JAV atkurtos šaulių sąjungos ilgametis pirmininkas (ligi 1962), išrinktas garbės nariu.

— 60 metų amžiaus vasario 25 sulaukė grafikas Vaclovas Ratas. Kauno meno mokyklą baigęs 193$ studijas gilino Venecijoj, Florencijoj it Romoj, o nuo 1937 dirbo Vytauto D. Kultūros muziejuje meno skyriaus konservatoriumi, aktyviai jungėsi i dailininkų gyvenimą, dalyvavo parodose Lietuvoj ir užsienyje (Paryžiaus pasaulinėj parodoj 1937 gavo garbes diplomą už savo raižinius "Jūratė ir Kastytis"). Emigravęs j Australiją, taip pat aktyviai įsitraukė j vietos dailės gyvenimą ir buvo vienas Syd-ney grafikų draugijos steigėjų. Savo individualines parodas surengė Perth 1951 ir 1953, Sydney 1954, Melbourne 1955. JAV 1966 jo kūrinių paroda buvo surengta Clevelande, o vėliau ir kitose kolonijose. Suredagavo albumi-nj leidinį "Eleven Lithuaniai Artists in Australia" (1967).

— Kunigystės 50 metų sukaktį atšventė prelatas Juozapas Antanas Karalius,
 šiuo metu pradėjęs jau 82-sius amžiaus metus. Į JAV atvykęs

dar vaikas (1901), čia išėjo mokslus ir 1919 XII 20 buvo įšventintas kunigu. Keturiasdešimt metų jis klebonauja Shcn-.ndoah parapijoj. Nors ši sena Pensilvanijos lietuvių kolonija yra nuošaliai nuo didesniųjų lietuviškųjų centrų, prel. J. A. Karalius buvo tarp pačių pagrindinių senosios klebonu patriotų kartos veikėjų. EJe organizacinio darbo, jis plačiai reiškėsi ir plunksna lietuvi'.] ir amerikiečių spaudoj. Taip pat jis yra vienas didžiųjų lietuviškosios spaudos mecenatų (pvz., jo lėšomis išleistas LKMA Suvažiavimo Darbų V tomas, apimąs 648 puslapius). Už mecena-tinius nuopelnus pakeltas Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos nariu. Bažnytiniai jo nuopelnai įvertinti, 1966 jam suteikiant Right Rev. Mcn-signor titulą. Kai šių metų sausio mėnesį jis minėjo 50 metų kunigystės jubiliejų, Shenandoah burmistras 1.19-25 savaitę paskelbė jo savaite ("Monsignor Joseph A. Karalius Week"), o vietos laikraštis "Evening Herald" (1970.1.19) pirmame puslapy plačiai aprašė visas jubiliejines iškilmes.

M o k s l i n i n k a i .—Biologas Vc. Augulis, Hoffmann La Roche farmaceutinės bendrovės neurohistologijos laboratorijos Nutley, N. J., vedėjas, išrado naują smegenų audinių dažymo būdą. Pereitais metais tą išradimą aprašė žurnale "Stain Technology". Šis straipsnis sukėlė tokio susidomėjimo, kad iš 26 valstybių buvo paprašyta per 200 atspaudų.

— Prof. Romas Vaštokas Trento universitete, Peterborough, Ont., Kanadoj paskirtas antropologijos skyriaus vedėju, šiame universitete jis dirba nuo 1965.

— Bostone 11.14-15 surengtose latvių kultūros dienose prof. R. Šilbajoris skaitė paskaitą apie lietuvių pastangas supažindinti amerikiečius su savo kultūriniais pasiekimais. Plačiose diskusijose keltas reikalas su-gyvinti baltų kultūrinį bendradarbiavimą.

— Paskaitos: Toronto akademikų draugijos susirinkime 1.31 dr. L. V. Gerulaitis skaitė paskaitą tema "žmogus ir laikas", Bostono LB kultūros klube 11.28 prof. A. Klimas kalbėjo apie baltų ir slavų kalbų santykius.

— Dr. Valerija Raulinaitienė, Dow-ney, 111., veteranų ligoninės vedėja ir Northvvestern un-to dėstytoja, laimėjo Federal Woman's Award, paskirtą 5 moterims.

R a š y t o j a i. — Lietuvių rašytojų draugijos naujai išrinktoji valdyba taip pasiskirstė pareigomis: pirmininkas — L. Andriekus, vicepirmininkas — A. Landsbergis, sekretorius — P. Jurkus, iždininkas J. Jankus, valdybos narė — N. Ma-zalaitė.

— Dr. H. Nagys Toronto akademikų draugijoj 11.28 kalbėjo apie triukšmingą ir ramiąją revoliuciją lietuvių poezijoj.

T e a t r a s. — LB Jaunimo teatras (iš Čikagos) A. Landsbergio Penkis stulpus turgaus aikštėj III.14 vaidino Detroite.

— Satyros teatras Antrasis kaimas Čikagoj šeštą sezoną pasirodė su nauja programa 111.14-15 ir 20-21.

Hamiltono Aukuro teatro naujai sudaryta jaunųjų grupė debiutavo su K. Inčiūros Joninėmis, pirmą kartą suvaidintomis Toronte III.8. — Brooklyno Maironio lituanistinės mokyklos mokiniai III.15 suvaidino P. Jurkaus inscenizuotą 4 veiksmų pasaką Raudonoji kepuraitė, kurią režisavo T. Alinskas.

M u z i k a. — Čikagoj Jaunimo centre III.8 surengtas koncertas pagerbti prieš metus mirusiam kompozitoriui J. Stroliai. Koncerte atlikti 25 jo sukurti kūriniai. Juos atliko solistai Pr. Bičkienė, R. Mastienė, J. Vaznelis ir V. Liorentas, smuikininkas (sūnus) Herkulis Strolia ir chorai: Vyčių choras (dirigavo sūnus Faustas Strolia), Aidutės (A. Ste-phens), jungtinis Dainavos lr Vyčių choras (P. Armonas ir sūnus Vytautas Strolia). Akomponavo M. Mote-kaitis.

- Solistas Stasys Baras išvyko į koncertinę kelionę Australijon. Pirmasis koncertas surengtas Adelaidėj 11.28. Jis buvo prijungtas prie to miesto meno festivalio ir susilaukė labai palankaus įvertinimo australų spaudoj. Dainininkui susirgus, koncertai Melbourne, Sydney ir Canber-roj nukelti tolyn.

Dainavos ansamblis Čikagos Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje III.15 surengė religinį koncertą. Programoj buvo VI. Jakubėno kantata "De Profundis", Č. Sasnausko "Re-ąuiem" ištrauka, J. Kačinsko "Didis galingas", J. Strolios "Marija" ir "Tremtinio giesmė", J. Žilevičiaus "Maldavimas", Br. Budriūno "Dievo Motina" ir kt. Programą atliko solistai Pr. Bičkienė, R. Mastienė ir J. Vaznelis, smuikininkas Pov. Matiu-kas. Dainavos ansamblio chorui dirigavo jo vadovas P. Armonas. šiuo koncertu Dainavos ansamblis pradėjo savo 25 metų sukakties minėjimą.

Raimonda Apeikytė San Fernando Valley universiteto teatro salėj 11.14 surengė fortepijono rečitalį, kuriame atliko J. S. Bacho Par-titą nr. 2, Beethoveno sonatą, opus nr. 53, pora Chopino scherzo, opus nr. 31 ir 39, M. Ravelio "Jeux d'eaux". šiame universitete ji yra pradėjusi vadovauti fortepijono klasei.

— Amerikos Midwest srities kompozitorių suvažiavime Čikagoj North-western universitete 11.28 D. Lapinsko Ainių dainas padainavo A. Stempužienė.

— Solistė R. Mastienė koncertavo Detroite 11.22, solistė J. šalnienė — Montrealyje III.7, A. Kalvaitytė -Velbasienė — Čikagoj III.8.

— Chicago Conservatory muzikos mokykloj Ignas Malcius parengė darbą apie kompozitorių VI. Jaku-bėną.

D a i l ė. — Vasario 14-22 Čikagoj Jaunimo centre ir Brooklyne Kultūros židinyje vyko kolektyvinės dailės parodos.

Čikagiškė paroda vadinosi JAV ir Kanados lietuvių jungtine dailės paroda. Ją surengė Čiurlionio galerija, anksčiau laikraščiuose paskelbusi kvietimą visiems dailininkams joje dalyvauti. Dalyvavo 39 dailininkai, išstatę 65 kūrinius. Daugumą sudarė čikagiškiai. Pilnas dalyvių sąrašas: M. Ambrozaitienė, A. Balukas, V. Balukienė, I. Barzdukienė, D. Bura-čas (Baltimore), Alf. Dargis (Ro-chester), Pr. Gasparonis (Los Angeles), R. Jautokaitė, A. Jonikienė, R. Kasparas, Pov. Kaupas, St. Kazlienė, Pov. Kesiūnas, St. Kvietienė (Kanada), R. Laniauskas (Cleve-land), G. Laučienė, J. Leškienė, P. Lukas (abu iš Los Angeles), N. Ma-celytė (New York), sesuo Marcedes, J. Mieliulis, B. Morkūnienė, Br. Murinas, N. Palubinskienė (Cleveland), J. Paukštienė, J. Pautienius, A. Pet-rikonis, Janina Praninskienė, St. Smalinskienė (Detroitas), M. Stankūnienė, E. Stankuvienė, O. šablaus-kienė (abi iš Kanados), EI. Urbaity-tė (New York), VI. Vaičaitis, VI. Vaitiekūnas, Ed. Valaitis, A. Zubienė (Kanada), J. Zubinienė, L. Židony-tė (New Haven). Išskirtinai dominavo tapyba. Grafikos veik nebuvo, nes tik N. Palubinskienė ir R. Jautokaitė buvo išstačiusios po 2 darbus, be to, E. Walaitis — 1 litografiją. Tas pats su skulptūra: jai atstovavo tik Pr. Gasparonis (5 kūriniai) ir D. Buračas (1 kūrinys). Premijomis atžymėti trys tapybos kūriniai (bendra premijų suma — 600 dol.): Lietuvių fondo premiją gavo Andrius Balukas už "Siaubingą mechanišką karą", Čiurlionio galerijos — J. Mieliulis už "Ecce homo", JAV LB centro valdybos — VI. Vaičaitis už "Rudeniop". Išleistas parodos katalogas su 21 dailės kūrinių nuotraukomis (Viena pastaba: moterų pavardės duotinos ir lietuviškai, kad būtų žinoma, kaip savojoj spaudoj jas rašyti. Juo labiau, kad gi šis katalogas ir išleistas tik lietuvių kalba. O dabar yra galvosūkis, kaip lietuvinti Alę Joniką, Janiną Praninską, Editą Stankų ir kt.).

Niujorkiškėj parodoj su viena antra išimtimi dalyvavo New Yorko ir apylinkės dailininkai. Parodą surengė JAV LB apygardos valdyba, kuriai vadovauja Al. Vakselis. Kaip spaudoj buvo skelbiama, parodą tvarkė ir jai kūrinius atrinko dail. J. Bagdonas. 31 dailininkas buvo išstatęs 135 kūrinius (ištisa eilė net po 6). Parodos dalyviai: J. Bagdonas, E. Bernotienė (Waterbury), Alb. Els-kus, a. a. Ad. Galdikas, B. Gedvilienė, R. Ingelevičienė, V. Ignas, Č. Janusas, N. Jasiukynaitė, V. K. Jonynas, P. Jurkus, V. Kasiulis (Prancūzija), V. Kašubą, EI. Kepalaitė, N. Macelytė, Ant. Montvydas, A. Merker - Vitkauskaitė, I. Nemickienė, Ona ir Mykolas Paškevičiai, T. Petraitis, E. Rastonienė (Providence), Gr. Raugienė, J. Rūtenis, J. Sodai-tis, I. Treinienė (Bostonas), EI. Ur-baitytė, Valentina ir Zenonas Ūseliai, L. židonytė, M. Žukauskienė (iš jų Čikagos parodoj dalyvavo 3). Vyravo taip pat tapyba. Grafikos darbų išstatė V. Ignas, V. Kasiulis, Ant. Mantvydas. Skulptūrai atstovavo V. Kašubą, V. K. Jonynas, EI. Kepalaitė, A. Merker-Vitkauskaitė, I. Treinienė.

Abi parodos buvo siejamos su Vasario 16-tąja. Bendras jų įspūdis panašus: abi gausiai sutelkė pirmą kartą pasirodančių, bet įvairaus amžiaus vardų, šiuo atžvilgiu jas iš tiesų galima laikyti "bendruomeniškomis". Bet reprezentatyviomis jų laikyti negalima, ypač čikaginės parodos, nes šalia jų per daug liko dailininkų, kurių negalima nepasigesti. Sunku kalbėti ir apie Kanados atstovavimą, kai nedalyvavo A. ir A. Tamošaičiai, T. Valius, J. Račkus, R. Bukauskas, V. Remeika. Iš toliau ir iš šalies sunku spręsti, dėl ko nepasisekė surengti reprezentatyvesnių parodų. Bet vis vien reikia ieškoti kelio sunkumams nugalėti (iš anksčiau pradėti rengimą, nepasitenkinti tik spaudos bendru kvietimu, užtikrinti bent minimalų parodos lygį etc). Gausumo pakanka, bet vien gausumu džiaugtis nepakanka.

— New Yorko Phoenix galerija (Manhattene) 11.17 - III.7 buvo surengusi K. Žoromskio tapybos darbų parodą, šioj parodoj K. žoromskis buvo išstatęs savo naujausius (1969 sikurtu^) kūrinius, kurių buvo 15.

J. Paukštienė 11.21 - 111.20 surengė parodą Čikagos Presbyterian-St. Luke's ligoninės galerijoj. Buvo išstačiusi 32 aliejinės tapybos darbus ir 9 akvareles.

— Pritaikomojo meno parodoj New Yorke Contemporary Crafts muziejuje 1.20 - III.8 AI. Kašubienė dalyvavo su "WaIk-in-form" kūriniu (savotiškas kambarys su išlenktomis sienomis, pakeltomis grindimis, specialiu apšvietimu).

— Savaitgalines parodas surengė tapytojai Ant. Petrikonis Omahoj II. 21-22, J. Kelečius — Clevelande III. 7-8.

Bostone II.21-22 surengė parodą jaunieji vietiniai dailininkai Gema Duobaitė ir Povilas Martinkus. G. Duobaitė - Philips baigia Bostono School of the Museum of Fine Arts, išstatė 20 darbų, daugiausia aliejinės tapybos, kurioj dominavo ekspresionistiniai peizažai. P. Martinkus pernai baigė minėtą Bostono meno mokyklą magistro laipsniu, išstatė 18 paveikslų ir 5 vitražus, jo kūryba — geometrinės kompozicijos.

— Anglijoj Coventry dailininkų sąjungos 47-toj metinėj parodoj su dviem tapybos darbais dalyvavo Genovaitė Grigarevičiūtė - Johnston.

J a u n i m e. — Jaunimo žygio už tikėjimo laisvę komitetas I. 17 pasiuntė Jungtinių Tautų gen. sekretoriui U Thant raštą, informuojanti apie tikėjimo persekiojimą Lietuvoj. Prie laiško pridėjo Vilniaus vyskupijos 40 kunigų tuo reikalu memorandumą Kosyginui. Atitinkamas laiškas išsiuntinėtas ir per 100 kitų su JT susijusių asmenų.

I š v i s u r.Darbininko redakcija 11.16 atžymėjo asmenis ir kolektyvus Didžiojo New Yorko srityje, kurie pereitais metais išskirtinai nusipelnė lietuviškąja veikla. Iš kolektyvų atžymėti Tėvai pranciškonai su T. J. Liauba priešakyje, pradėję Kultūros židinio pradžią; LB New Yorko apygardos valdyba, pirmininkaujama Al. Vakselio, surengusi Vasario 16 dailės parodą; Lietuvos Nepriklausomybės fondas, vadovaujamas Em. čekienės, išleidęs knygą "Lithuania 700 Years". Iš atskirų asmenų atžymėti jaunosios kartos veikėjas doktorantas Vyt. Radzivanas, 20 metų tautinių šokių grupes vadovė mokytoja J. Matulaitienė, LB, VLIKo ir Lietuvos Laisvės komiteto narys V. Vaitiekūnas, "Lithuanian Woman" knygos redaktorė B. Novickienė.

— Rochesterio lietuvių radijo valandėlė 11.16 minėjo 20 metų sukaktį. Ją išlaikančio radijo klubo ilgametis pirmininkas — Pr. Puidokas. Per 20 metų šios radijo valandėlės išlaikymas kainavo per 32.000 dol.

VLIKo valdyba ir taryba patvirtino naują Tautos fondo valdybą: pirmininkas — prel. J. Balkū-nas, sekretorius — J. Pažemėnas, iždininkas P. Minkūnas, vicepirmininkai — J. Vilgalys, Z. Jurys ir E. Remeza, nariai — dr. J. Maldutis ir K. Cižiūnas.

Europos katalikių moterų suvažiavime Olandijoj Tiltenberge 1.30-II.5 lietuvėms katalikėms moterims atstovavo B. Venskuvienė.

— Čikagoj III.6 surengtas supažindinimas su neseniai išėjusia VI. Ramojaus knyga "Kritusieji už laisvę" (antroji dalis). Rezistencijos tema kalbėjo kun. J. Kubilius, SJ.

— Prieš 3 metus Paryžiuje mirusio ministro Ed. Turausko paminklui statyti sudarytas fondo komitetas (pirm. Pr. Razgaitis, sekr. S. Laniauskas, narys K. Sušinskas). Aukas prašoma siųsti šiuo adresu: Turauskas Memorial Fund, 1276 East-wood Ave., Cleveland, Ohio 44124.