| |
|
|
Šio žurnalo leidėjų lietuvių pranciškonų nauju provincijolu trijų metų kadencijai išrinktas T. Jurgis Gailiušis. Šias pareigas jis ir seniau pakartotinai ėjo. Išrinktas provincijolu 1952, buvo vėl perrinktas 1955 (dvi kadencijos 1952-1958). Po metų pertraukos (1959) jis vėl grjžo į šias pareigas ir jose buvo ligi 1964. Tuo būdu jis iš viso provin-cijolavo 11 metų. Dabar trečią kartą grįžta vadovauti lietuvių šv. Kazimiero lietuvių pranciškonų provincijai. Jo patarėjais išrinkti T. dr. Leonardas Andriekus, T. Placidas Barius, T. Paulius Baltakis ir T. Eugenijus Jurgutis.
— Ateitininkų treti metai skiriama St. Šalkauskio vardo kūrybinio darbo premija šiemet paskirta istorikui Simui Sužiedėliui, buvusiam Ateitininkų federacijos vadui ir ilgamečiam "Darbininko" redaktoriui, o dabar "Encyclopedia Lituanica" redaktoriui. Premijos skyrimo komisiją, sudarė kun. V. Bagdanavičius, dr. K. Keblys, dr. P. Kisielius, A. Skrupskelienė ir J. šoliūnas.
— JAV LB VI tarybos rinkmuo-se šiemet dalyvavo 7234 asmenys. Šion tarybon išrinkti: Vakarų (Los Angeles) apygardoj — A. Mažeika ir B. Brazdžionis, Čikagos — dr. P. Kisielius, R. Sakadolskis, J. Jasaitis, dr. A. Razma, E. Bradūnaite, V. Ruibytė, dr. K. Bobelis, V. Ka-mantas, P. žumbakis, Br. Nainys, M. Rudienė, Vc. Kleiza, kun. J. Bo-revičius, J. Jasaitytė ir A. Kairys, Detroito — N. Šlapelytė, A. Rugienius, dr. A. Klimas ir dr. K. Keblys, Ohio — Dr. E. Lenkeuskas, dr. S. Matas, A. Rukšėnas, J. D. Sta-niškis ir dr. A. Butkus, Bostono — EI. Sužiedėlis ir O. Ivaškienė, Con-necticut — dr. P. Vileišis ir dr. E. Marijošiūtė - Vaišnienė, New Jer-sey — dr. J. Stukas ir kun. V. Da-bušis, Pietryčių — V. Volertas, J. Ardys ir J. Stiklorius. New Yorko apygarda savo du atstovus išrinks vėliau. Vyriausią rinkimų komisiją sudarė K. Vasaitis (pirm.), V. Trumpa, G. Vasaitienė ir G. Malėnaitė.
M i r t y s. — Vilniuje birželio 1 mirė zoologas prof. Tadas Ivanauskas. Buvo gimęs 1882.XII.16 Lebiod-kos dvare, Lydos aps. Zoologijos mokslus jis baigė Prancūzijoj, Sorbonoj 1908. Besikuriant nepriklausomai Lietuvai, jis tuoj grįžo iš Petrapilio (ten turėjo gamtos mokslų priemonių laboratoriją) tėvynėn ir įsijungė į akademinį darbą. Buvo tarp Aukštųjų kursų Kaune organizatorių (1920) ir lektorių. Nuo Lietuvos universiteto įsteigimo 1922 va-
dovavo zoologijos katedrai. 1940 M savo fakultetu iš Kauno persikėlė į Vilniaus universitetą ir jame toliau vadovavo zoologijos katedrai iki 1956. Šioj katedroj dirbo iki pasitraukimo pensijon 1964. Be universiteto, jis pasireiškė daugeliu kitų darbų bei idėjų. 1919 įkūrė Kaune Gamtos tyrimo stotį ir jai vadovavo. Nuo 1921 jo iniciatyva buvo pradėtos organizuoti medelių sodinimo šventės. Savo ūkyje Obelynėje 1929 įkūrė pirmąją Lietuvoj kailinių žvėrių (juodsidab-rinių lapių, vėliau ir audinių) fermą. Daugiausia jo iniciatyva buvo 1938 suorganizuotas ir Kauno zoologijos sodas. Jau pokario metais jis organizavo Mokslų akademijos Biologijos institutą ir buvo pirmasis jo vedėjas (1945 - 50). Dalyvavo daugely mokslinių ekspedicijų ir gausiai rašė. Išspausdino 2 vadovėlius, 15 mokslinių bei populiarių knygų. Įvairioj spaudoj paskelbė apie 500 straipsnių. Pats redagavo žurnalą "Medžiotojas" (1927 - 38). Pagrindinis jo darbas yra tritomis veikalas "Lietuvos paukščiai", pradėtas spausdinti dar nepriklausomoj Lietuvoj (1938) bet baigtas jau sovietinėj okupacijoj. Antru leidimu šis veikalas išėjo 1957 - 64 (I tomas 1957, II — 1959, III — 1964) ir buvo apdovanotas vad. respublikine premije (1959).
Prof. T. Ivanausko tėviškė priklauso tai Lietuvos sričiai, kuri jau nuo seniau nutautusi. Jo paties vienas broliij buvo tarp gudų tautinio atgimimo p'onierių, o antras brolis tapo lenkų politiku (kai Paryžiuj leidžiamas lenkų žurnalas "Kultūra" 1955 paskelbė dr. J. Girniaus straips nį lietuvių - lenkų dialogo klausimu, tarp atsiliepusių į tą straipsnį buvo ir Jerzy Iwanowski). Tačiau Tadas Ivanauskas nepasekė savo vyresniais broliais ir nesvyruojamai apsisprendė už lietuvybę. Buvo vienas pirmųjų šaulių savanorių, stojusių kovon už Lietuvos laisvę, ir pirmosios šaulių centro valdybos narys.
— Romoj birželio 15 mirė Stasys Girdvainis, Lietuvos pasiuntinys prie šv. Sosto. Buvo gimęs 1890.IX.27. Teisės studijas baigė Maskvos un-te. 1920 stojęs į diplomatinę tarnybą, jis dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Paryžiuje ir Vatikane, nuo 1934 užsienio reikalų ministerijos centre buvo protokolo direktorius. 1939 paskirtas nepaprastu pasiuntiniu ir į-galiotu ministru Vatikane, nuo 1958 šias pareigas ėjo chargė d'affaires titulu.
— Lietuvoj liepos 12 mirė lituanistas prof. dr. Jurgis Lebedys. Atskirai jį paminėsime kitame numeryje.
— Lietuvoj liepos 24 mirė prof. dr. Jonas Ceičys, eidamas 69-ius amžiaus metus. 1933 baigęs Vienos aukštąją žemės ūkio kultūros mokyklą, 1935-38 jis buvo Kėdainių aukštesniosios kultūrteehnikų mokyklos direktorius, 1938-44 melioracijos departamento direktorius. Pradėjęs dėstyti Vytauto D. un-to technikos fakultete 1939, jis ir po karo dėstė Kauno un-te, vėliau žemės ūkio akademijoj (1948-50). 1948 buvo pakeltas docentu. 1950-59 Hidrotechnikos ir melioracijos instituto direktorius, vėliau tame pat institute skyriaus vedėjas. Melioracijos klausimais paskelbė tris knygas, "Melioracijos terminį žodyną" (1960) ir per 30 mokslinių straipsnių. Už išspausdintuosius darbus 1968 gavo technikos mokslų daktaro laipsnį.
— Lietuvoj liepos 30 mirė geografas Peliksas Šinkūnas. Buvo gimęs 1891. Dirbdamas mokytojo darbą (nuo 1923 Kaune), jis parūpino krašto pažinimo vadovėlių pradžios mokykloms ir geografijos vadovėlių vidurinėms mokykloms. Po karo dėstė geografiją Vilniaus un-te ir vėliau pedagoginiame institute.
— Vilniuje rugpiūčio 15 mirė rašytojas ir pedagogas Marcelinas Šikšnys, sulaukęs 96 amžiaus metų. Jis gimė 1874.V.2. Baigęs Maskvos un-te matematikos studijas 1897, mokytojavo Rygoj, 1915-18 Voroneže ir nuo 1918 Vilniuje. Vilniaus lietuvių gimnazijos direktorius 1922-39. Parengė eilę matematikos vadovėlių, kurie buvo naudojami ir nepriklausomos Lietuvos mokyklose. Rašytoio darbą pradėjęs eilėraščiais, nuo 1895 spausdintais daugiausia "Varpe" ir "Ūkininke", vėliau perėjo į draminę kūrybą. Mėgėjų teatre didelio populiarumo sulaukė jo patriotinė 5 veiksmų tragedija "Pilėnų kunigaikštis" (parašyta 1901, išspausdinta 1905). Tiek šis veikalas, tiek pora kitų draminių kūrinių nebuvo aukšto lygio, bet vis vien autorių įvedė mūsų literatūros istorijon kaip vieną ankstyvųjų mūsų dramaturgų.
— Vašingtone rugpiūčio 27 (11:10 vai. prieš pietus) mirė poetas Henrikas Radauskas. Tik prieš keturis mėnesius, balandžio 23, jis buvo sulaukęs 60 metų amžiaus. Ta proga davėme ir jo paskutinių eilėraščių. Atskirai jį paminėsime vėliau.
Sukaktys. — 80 amžiaus sukaktis Lietuvoj atšventė entomologas prof. St. Mastauskis (VI.14) ir kompozitorius J. Karosas (VII.16).
— 75 m. slenkstį V.17 pasiekė Janina Markevičiūte-Pakštienė (anksčiau Narutavičienė). Lietuvoj besi-reiškusi visuomeniniu ir žurnalistiniu darbu, pastaraisiais metais J. Narūnės spalyvardžiu ji paskelbė eilę knygučių vaikams. Mirus pirmajam vyrui (1956), ji buvo ištekėjusi už prof. K. Pakšto.
— Vn.20 sulaukė 75 metų amžiaus Kazys Karpius, senųjų ateivių tautinės srovės vienas pagrindinių veikėjų ir "Dirvos" laikraščio ilgametis redaktorius (1919-48). šia proga Lietuvių žurnalistų s-ga jį pakėlė garbės nariu. Clevelande DC.26 surengtas pagerbimas, kuriame jo nuopelnus aptarė adv. A. Lapinskas.
— VII.26 taip pat 75 metų amžiaus pasiekė poetė Juzė Vaičiūnienė - Augustaitytė. Jos poetinę kūrybą sudaro keturi rinkiniai: Su baltu nuometu (1931), Skeveldros (1946), Žvaigždėtos naktys (1952) ir Ant aukuro laiptų (1961). A. Vaičiulaičio žodžiais, ji savo "naujojoj lyrikoj pasirodė erdvaus mosto, į kurį susibėga senovė, dabartinė šalies gela, kone kosminiai regėjimai ir kažkoks mergautinis lakumas" (Lietuvių literatūra svetur, 15).
— 70 metų VII.19 sulaukė rašytojas Fabijonas Neveravičius. Palikęs karinę tarnybą, 1935 jis debiutavo romanu "Dienos ir naktys". Vėliau išspausdino dvitomius istorinius romanus "Blaškomos liepsnos" (1936) ir "Erškėčiai" (1938). Pirmasis šių romanų antru leidimu pakartotas Anglijoj 1959. Šiaip užsienyje paskelbė tik apysakų rinkinį "Dienovidžio sutemos" (1949). Lietuvoj pasižymėjęs kaip geras vertėjas, papildė savo vertimus dar G. Onvellio "Gyvulių ūkiu" (1952). 1950 - 58 redagavo D. Britanijoj leistą "Santarvės" žurnalą.
— VII.24 sulaukė 70 metų kun. dr. Juozas Stakauskas. 1926 įšventintas kunigu, tęsė istorijos studijas Vienos un-te ir 1930 jas baigė daktaro laipsniu. Jo disertacija "Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje" (išsp. 1934) nušviečia daugelį Mindaugo laikmečio klausimų. Eilėj studijinių straipsnių jis išryškino tautinį sąjūdį Žemaičių ir Seinų kunigų seminarijose. Nepriklausomybės metais nuo 1934 dirbo Kauno Centrinio valstybės archyvo vedėju, o nuo 1939 Vilniaus Valstybinio archyvo vedėju. Po karo klebonavo Gelvonuose ir Kazokišky, 1959 buvo pakviestas į Kauno kunigų seminariją dėstyti Bažnyčios istorijos.
— VHI.25 sulaukė 70 metų amžiaus ir dr. Vladas Juodeika. Atsikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoris, jis baigė pirmąją karo mokyklos laidą ir dalyvavo laisvės kovose. 1927 baigė daktaro laipsniu Grazo un-tą, parašęs disertaciją apie Lietuvos žemės reformą, šalia tarnybinio darbo (kainų tvarkytojas 1935 - 40), reiškėsi visuomenine veikla, ieškodamas tilto tarp katalikų ir tautininkų. Redagavo žurnalą "Tautos ūkis" (1936 - 40) ir rašė kitoj spaudoj. Akademinį darbą pradėjo 1942 vyr. asistentu Vytauto D. un-to filosofijos fakulteto sociologijos katedroj. 1946 atvykęs į JAV, dėstė poroj kolegijų o 1949 pradėjo darbą Portlando (Oregone) un-te.
— 60 metų amžiaus ribą VII.26 peržengė rašytoja Kotryna Grigaitytė. Jos poetinį kelią žymi šie rinkiniai: Akys pro vėduoklę (1937),
Paslaptis (1950), Širdis pergamente (1956), Rudens sapnai (1963, šis rinkinys laimėjo "Draugo" poezijos konkursą) ir "Trapus vakaras" (1968). A. Vaičiulaitis taikliai pastebėjo, kad "jos stiprybė yra tasai atviras širdies balsas, subtilus grakštumas ir šelmiškos akys pro vėduoklę, kaip ji yra pavadinusi pirmąją savo knygą" (Lietuvių literatūra svetur, 47). Periodikoj ji yra nemaža paskelbusi ir grožinės prozos dalykų, bet atskirai išleido tik novelių rinkinį "Veidu prie žemės" (1962).
— VIII.25 sulaukė 60 metų amžiaus vysk. Liudas Povilonis. Įstojęs į marijonus 1928, kunigu įšventintas 1934, redagavo "Šaltinėlį". Pastatęs Klaipėdoj naują bažnyčią, 1962 sovietinių okupantų nubaustas 8 m. kalėjimo. Pernai metų pabaigoj konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo pagalbininku.
— 50 metų amžiaus VIII.16 pasiekė prof. dr. Paulius Rabikauskas, S.J. Mokydamasis Kauno jėzuitų gimnazijoj, jis ir pats 1938 įstojo į šį ordiną. Kunigu įšventintas 1948, trejetą metų dirbo pastoracinį ir pedagoginį darbą. 1951 pradėjo istorijos studijas Romos jėzuitų Grigaliaus un-te (Gregorianum), jas gilino Mūn-cheno un-te ir Paryžiaus Ėcole Na-tionale des Chartres. 1955 Grigaliaus un-te gavo bažnytinės istorijos daktaro laipsnį disertacija ("Die r5mi-sche Kuriale in der papstlichen Kanzlei" išspausdinta 1958) ir buvo pakviestas tame pačiame universitete dėstyti pagalbinius istorijos mokslus — paleografiją ir popiežių diplomatiką. 1961 pakeltas ordinariniu profesoriumi, o šį pavasarį išrinktas istorijos fakulteto dekanu. Savosios specialybės žurnaluose paskelbė eilę mokslinių straipsnių ir yra laikomas savo srities, ypač paleografijos, autoritetu. Nesitenkindamas profesine specialybe, jis su savo aukšto lygio istoriniu pasirengimu leidžiasi ir į Lietuvos istorijos lauką. Formaliai jis domisi Lietuvos jėzuitų istorija, bet ši pastaroji didele dalimi yra ir aplamai mūsų kultūros istorija, nesgi jėzuitai turėjo vadovaujamą vaidmenį švietimo srityje. Be daugelio straipsnių Lietuvių Enciklopedijoje apie Vilniaus akademijos rektorius ir kitus pasižymėjusius jėzuitus, jis paskelbė eilę straipsnių iš Vilniaus akademijos kūrimosi pradžios. Vilniaus universiteto istorija yra jo ateities užmojis, kuriam uoliai renka medžiagą. Didelis nuopelnas yra jo suredaguotas Lietuvos vyskupų reliacijų pirmasis tomas, jau einąs per spaustuvę. Sveikindami su penkiasdešimtmečiu mūsų žurnalo seną bičiulį ir šiuo metu redakcijos bendradarbį, linkime Viešpaties palaimos jo moksliniam darbui.
— VIII.20 sulaukė 50 metų amžiaus ir vysk. Vincas Slatkevičius (rašoma ir Sladkevičius). Neturtingų tėvų, bet didelių gabumų vaikas, mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoj, 1939 stojo į Kauno kunigų seminariją ir buvo įšventntas kunigu 1944 kovo 25. Pastoracinį darbą dirbo Kaišiadorių vyskupijoj. 1952 buvo pakviestas į Kauno kunigų seminariją dėstyti dogmatinę teologiją ir Šv. Raštą (Naujojo Testamento egzegezę). 1956 pasitraukęs (ar priverstas pasitraukti) iš kunigų seminarijos, 1957.XI.14 buvo paskirtas tituliniu Aboros vyskupu ir Kaišiadorių vyskupo pagalbininku. Pa-konsekravo jį vyskupu Birštone per 1957 Kalėdas vysk. T. Matulionis. Apaštalų sostas jam suteikė apaštališkojo administratoriaus su rezidencinio vyskupo teisėmis galias, bet komunistinė okupantų valdžia neleido jam eiti ganytojo pareigų. Tuoj po konsekracijos buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį Latvijos pasienyje. Ten ir dabar tebėra jau trylikti metai. Nebus galima jo sukakties minėti Lietuvoje. Greičiausiai ir čia bus pamiršta jį paminėti. Ir tačiau jis yra gyvas liudijimas, kokią "sąžinės laisvę" Lietuvoje laiduoja sovietinis okupantas. Bet drauge jis yra gyvas liudijimas, kad ir sovietiniame režime yra žmonių neišduodančių savo sąžinės.
Rašytojuose. — Lietuvių rašytojų draugijos 1969 m. premija paskirta Henrikui Nagiui už poezijos rinkinį "Broliai balti aitvarai". Jury komisiją sudarė A. Rūta, B. Brazdžionis, A. Gricius, J. Tinūus ir Pr. Visvydas. 1000 dol. premijos mecenatas — Lietuvių fondas. Premija įteikta LKMA suvažiavimo literatūros vakare Toronte IX.4. Platesnį straipsni apie H . Nagio kūrybą mūsų žurnalui rengia A. T. Antanaitis.
— Los Angeles dramos sambūrio skelbtą dramos veikalų konkursą laimėjo Algirdas Landsbergis trijų veiksmų tragikomedija "Paskutinis piknikas", gavusia I premiją (1000 dol.), ir Anatolijus Kairys trijų veiksmų komedija "Ku-kū", gavusia II premiją (500 dol.). Jury komisija: pirm. J. Tininis, prof. K. Jasu-tyte, D. Mackialiene, A. Rūta ir prof. E. Tumiene. Konkursui buvo gauti 8 rankraščiai.
— "Laisvosios Lietuvos" skelbtą partizanines tematikos romano konkursą laimėjo šie romanai: J. Gliaudos "Aitvarai ir giria" (1000 dol., premijos mecenatas V. Šimkus), Al. Barono "Vėjas lekia lyguma" (500 dol., mecenatas Br. Macianskas) ir A. Kairio "Ištikimoji žolė" (500 dol., mecenatas J. Valiušaitis). Jury komisiją sudarė: dr. J. Žmuidzinas, V. Tamulaitis, kun. dr. J. Gutauskas, S. Jakubickas ir V. Kralikauskienė. Premijos įteiktos Čikagoj VI.20 specialiame parengime Jaunimo centre.
— švedų literatūros žurnalas "Ho-risont" savo šių metų 3 nr. (160 psl.) skyrė estų, latvių ir lietuvių literatūrai. Lietuviams atstovauja R. Šilbajorio str. "Doden i exil" (103-113), kuriame jis supažindina su A. Mackaus, A. Škėmos, K. Ostrausko ir H. Radausko kūryba. Straipsnis iliustruotas S. Krasausko, A. Švažo ir V. O. Virkau dailės darbų nuotraukomis.
— JAV viešėjo Lietuvos poetė V. Palčinskaitė. New Yorke ji skaitė savo kūrybą literatūros vakare drauge su J. Meku ir L. Lėtu, Čikagoj — su L. Sutema ir R. Vėžiu.
— "Ateities" literatūros fondo nauja valdyba: pirm. dr. K. Keblys, sekr. J. TJdrienė, nariai dr. V. Skrupskelyte, Vc. Kleiza ir dr. R. Kriaučiūnas. Pernai metais įsisteigęs šis fondas jau finansavo trijų literatūros kūrinių išleidimą.
D a i l ė. — Milano II tarptautinėj grafikos bienalėj aukso medaliu atžymėtas Lietuvos dailininkės Aldonos Skirutytės kūrinys "Mano ežerėliai".
— R. Viesulo 5 grafikos darbai buvo eksponuoti Venecijos tarptautinėj bienalėj, šios bienalės JAV paviljone VIII.16-31 surengta jo individualinė paroda, kurioj išstatyti 23 darbai. Taip pat 5 jo darbai atrinkti tarptautinei dailės bienalei Čilėje.
— A. Braždžio viena plieno skulptūra buvo išstatyta Paryžiaus "Sa-lon de mai" parodoj, vykusioj V.7 -VI.18. Parodoj dalyvavęs 321 dailininkas, kurių kiekvienam buvo skirta po 1 kūrinį. "Salon de mai" — viena iš trijų pagrindinių Paryžiaus kolektyvinių parodų. A. Braž-dys su savo darbais taip pat dalyvauja D. Britanijos paviljone šių metų pasaulinėj parodoj Japonijoj.
— Los Angeles Lietuvių dienoj VI.21 savo kūrinius rodė 5 dailininkai. V. Kasiulis iš Paryžiaus atsiuntė 23 spalvotos grafikos ir pastelės kūrinius. Montrealietė O. sab-lauskiene atvežė per 20 grafikos darbų. Apie 60 skulptūros ir keramikos darbų rodė losangelietis Pr. Gaspa-ronis. Losangelietė I. Avižienytė -Peterienė buvo išstačiusi apie 40 tapybos darbų, daugiausia peizažų, či-kagietis A. Petrikonis rodė savo akvareles.
— N. Vedegyte - Palubinskienė savo 4 kūrinius buvo išstačiusi Ohio dailininkų 34-toj metinėj parodoj, vykusioj Masillon muziejuj rugpiūčio mėnesį.
— Montrealio centre, Dominijos aikštėj, šią vasarą vykusioj parodoj iš lietuvių dailininkų dalyvavo R. Bukauskas, V. Remeika ir O. Šablauskienė.
M u z i k a. — Maspetho liet. bažnyčioj VI.14 pašventinti vargonai ir surengtas religinis koncertas. Pagrindinę koncerto programą atliko J. Žukas, pagrodamas Th. Dubois "To-katą" ir L. Boelmano "Gotiškąją siuitą".
— Los Angeles Lietuvių dienoj VI.21 koncertavo solistas J. Vaznelis. Be dainų ir arijų, su vietine dainininke B. Dabšiene jis padainavo duetą iš Verdi operos "Likimo galia", o taip pat atliko solo partiją Br. Budriūno kantatoj "Lietuvos šviesos keliu" (Šv. Kazimiero parapijos chorui dirigavo pats kompozitorius).
— Baigdamas Čikagos konservatoriją, lyrinis tenoras Ignas Malcius VI.5 surengė savo diplominį rečitalį. Mokyklinę įvairią programą jis paįvairino ir dviem lietuvių damomis — P. Sarpaliaus ir VI. Jaku-bėno.
— Čikagos lietuvių operos naujai valdybai vadovauja A. Smolinskas, "Dainavos" ansamblio — Al. Smilga.
— Vilniaus radijas VI.7 transliavo D. Lapinsko harmonizuotas dainas.
M o k s l a s. — Čikagos universitete (University of Chicago) nuo šių metų rudens semestro įvedamas lietuvių kalbos kurso sistemingas dėstymas. Profesoriumi pakviestas dr. P. Jonikas. Šiais mokslo metais (1970 - 71) jis dėstys tris kursus: lietuvių kalbos sandara, lietuvių kalbos istorija ir baltų - slavų kalbotyros įvadas. Be to, bus dėstomas ir pradinis lietuvių kalbos kursas norintiems lietuviškai pramokti. Lietuvių kalbos studijų šiame universitete įvedimu ypač rūpinosi Lietuvių fondo vadovybė, pažadėdama šiam reikalui trejus metus skirti po 5000 dol.
— Ohio valstybiniame univeisitete Columbus šios vasaros semestrą lietuvių literatūros kursą skaitė dr. R. Šilbajoris, lietuvių kalbos — D. Ro-binson (buvęs prof. A. Salio mokinys). Pirmojo kurso klausė 5 studentai, antrojo — 15.
— Viešėdami Lietuvoj, Vilniaus universitete skaitė paskaitas dr. A. Avižienis (VI.l) ir dr. A. Kliorė.
J a u n i m a s. — Grandinėlės išvyka į P. Ameriką buvo sėkminga. VT.16-25 laikotarpyje surengti 4 koncertai Kolumbijoje (Bogotoj ir Me-delline po 2 koncertus) ir 3 koncertai Venecueloje (Valencia, Mara-cay ir Caracas). Koncertai sulaukė gausios auditorijos ir vietinės spaudos dėmesio. Clevelando dienraštis "The Plain Dealer" buvo su grupe pasiuntęs savo korespondentę Jane Scott, kuri savo reportažą paskelbė šio dienraščio sekmadieninėj laidoj VI.28. Savo reportažą ji baigė JAV atstovybės Kolumbijoj spaudos skyriaus vedėjo W. Bastiano žodžiais: We get a lot more mileage out of a cultural exchange like this than a $100 million loan. Jei taip brangiai 'G'randinėlę" įvertino amerikiečiai, tai dar brangiau ji pasitarnavo Lietuvos vardui P. Amerikoje išgarsinti. Viso su palydovais buvo išvykę 65 asmenys su "Grandinėlės" vadovu L. Sagių priešakyje.
— Hamilton tautinių šokių grupė Gyvataras šią vasarą (VI.26 - VII. 4) su specialia lietuviška programa lankė tolimąsias vakarų Kanados kolonijas: Sault Ste. Marie, Winnipegą, Edmontoną, Calgary ir Vancouvevį.
I š v i s u r. — General Federa-tion of Women's Clubs metiniame suvažiavime San Antonio, Texas, VI. 8-12 lietuvėms moterims atstovavo Pabaltijo moterų tarybos pirm. G. žilionienė ir EI. Mažeikienė.
— Nuo VTI.15 numerio "Nepriklausomos Lietuvos" redaktoriaus pareigas perėmė iš Anglijos atvykęs R. E. Maziliauskas. Po J. Kardelio mirties laikinai (bet kone dvejus metus) "Nepriklausomą Lietuvą" redagavo dr. H. Nagys.
— Rengiama kankinio vysk. V. Borisevičiaus monografija. Laukiama medžiagos, straipsnių bei nuotraukų šiuo adresu: A. Liutkus, B. Žukauskas, 6910 So. Fairfield Ave., Chicago, 111. 60629.
1965 miręs K. Bielinis paliko 3000 dol. premijai už mokslinį ar beletristinį veikalą apie bolševikų ir nacių Lietuvoj vykdytą terorą ir genocidą. Premijai veikalai turi būti įteikti ligi 1972.1.1. Informacijų ir siūlymų reikalu prašoma kreiptis šiuo adresu: P. Venclova, 6324 So. Maplevvood Ave., Chicago, 111. 60629.
Pavardes atitaisymas Birželio numerio 255 puslapy išspausdintų eilėraščių autore yra Aldona Gilvydytė (ne Gvildytė).
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
