Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MOKSLAS PDF Spausdinti El. paštas

Kova su vėžiu


Amerikoje pačios pavojingiausios ligos yra širdies susilpimas ir vėžys. Šiuo metu JAV yra daugiau kaip 700.000 sergančių vėžiu. Su juo galima sėkmingai kovoti tiktai sutelktomis įvairių mokslo sričių pajėgomis. Pirmųjų tam tikslui žygių plačiu mastu imtasi, konstatuoja Dr. F r a n k  A d a i r e, JAV kovos su vėžiu draugijos pirmininkas. American Mercury žurnale, 1945 m. paskyrus tam reikalui 4 milijonus dolerių.

Ištisus šimtmečius vien tik paminėjus vėžio vardą žmones nukrėsdavo siaubas, tai reiškė žmogui mirties sprendimą, nes medicinos mokslas teįstengė narkotikais tiktai sušvelninti priešmirtines žmogaus kančias. Tačiau dabar,. ypač pradedant laikotarpiu prieš 50 metų, ir šioj srity jau yra šis tas padaryta. Nūnai, galima sakyti, pasaulis jau yra beveik atsidūręs prie vėžio ligos paslapties išsprendimo, Amerikoje yra sudaryta plati darbo programa, apimanti biologijos, chemijos, klaninių tyrinėjimų ir fizikos sritis. Jos paskirstytos į 19 smulkesnių porūšių, apimančių minimuosius dalykus smulkiau ir specifiškiau, būtent — pasinaudojant dar, kad kova būtų sėkmingesnė, genetikos, virų tyrinėjimo, botanikos, encymos, radiologijos, izotopijos, celių chemijos ir steroidų rezultatais.


Išsyk atrodo, kad su vėžiu galima vesti kovą tiktai netiesioginiu būdu, tačiau iš tikro vėžys yra susijęs su pačia mūsų gyvybės paslaptimi, todėl, norint jį nugalėti, reikia kovą vesti plačiu frontu. Vėžys sudaro tiktai vieną augimo augaluose, gyvuliuose ir žmonėse faze.

Kaip žinoma, visokia gyvybė prasideda nuo apvaisintos kiaušinėlio celės ir auga dauginimosi būdu. Išsyk susidaro dvi, paskum keturios ir event. bilijonai celių. Bedaugėdamos naujai susidariusios celės įgauna ypatingas funkcijas: išsyk kaip mažučiai, veik neįmanomi išskirti audiniai, o galiausiai kaip įvairūs skirtingi kūno organai, pvz., pirštai, kaulai, raumens, liaukos, kraujas. Tas augimo procesas tol trunka, kol žmogus visiškai subręsta, ir augimas liaunasi. Pasiekus šitą tašką, gamta tolimesnio augimo procesą sustabdo, jei, žinoma, nereikia sužeistą arba- susidėvėjusį audinį pakeisti kitu.

Jei šitas augimo proceso sustojimas dėl kurios nors priežasties — dažniausiai ligi šiol dar neišaiškintos — netikėtai iškrypsta iš vėžių, celės vėl pradeda daugintis, ir tai net pagreitėjusiu greičiu. Šitos laukinės ganksterės celės įsiskverbia į mėsą, nepasiimdamos jokios kūninės funkcijos ir dažnai pagrobdamos normalioms celėms turintį tekti maistą ir tol trukdydamos normaliai funkcionuoti kitiems kūno organams, kol jie suardomi ir įvyksta mirtis.

Kas verčia normalias celes tokiu nežmonišku greičiu augti? Kodėl sukrinka normali celių kontrolė? Kas yra toji kontrolė iš viso ir kaip ją galima priversti funkcionuoti? Mokslininkai jau seniai laužo sau galvas, stengdamiesi į tuos klausimus duoti patenkinantį atsakymą. Šią paslaptį ryžtasi atskleisti taip pat mokslo vyrai susibūrę į JAV su vėžiu kovoti draugiją. Ir nebūtų galima tvirtinti, jog. tų visų pastangų perspektyvos, kad ir kaip toji kova yra sunki, būtų beviltiškos. Nuo to laiko, kai tik buvo konstatuota, jog vėžio celėms sunaikinti gali būti panaudotas radioaktyviosios medžiagos, fizikai ir inžinieriai šitame kovos bare — radioaktyvioms medžiagoms pritaikyti ir patobulinti — pasiekė nepaprastai džiugių rezultatų.

Kai kurie iš jų pasiektų laimėjimų jau šiandien vartojami praktikoje, kiti bus panaudoti netrukus, visai netolimoj ateity. Kur prieš 5 ar 10 metų galima buvo vėžį gydyti su specialiais Rentgeno aparatais su pora tūkstančių voltų, šiandien jau naudojamasi aparatais, turinčiais nuo 1 iki 10 milijonų voltų jėgos. Dėl toliau siekiančios jų jėgos galima pasiekti jau ir giliai glūdinčius tumorus. Tuo būdu įmanoma sunaikinti daug seniau visiškai ponavusių vėžio celių ir patį panaudojimo skaičių suredukuoti iki minimumo.

Dr. E. O. Lawrence, Kalifornijos universiteto fizikas, Nobelio premijos lauretas, drauge su savo bendradarbiais išrado vad. cyslotromą, tam tikrą aparatą, kurį panaudojęs konstatavo, kad neutronais švitinimas drauge su priešingu bombardavimu vad. strontium (tam tikru metai, elementu iš kalcijaus grupės) rodo aiškų tam tikrų vėžio tipų regresą, visiškai nesužalodamas giliau glūdinčius tumorus.

Neutronų spindulys, sudarytas iš bilijonų nepaprastai greitai judančių atomo dalelyčių, nukreipiamas tiesiai į vėžio apimtą vietą. Atomo dalelytės išmuša iš vėžio celių elektronus, ir tada celės miršta.

Kitas aparatas, sėkmingai vartojamas vėžio celėms naikinti, vadinamas 100 milijonų voltų jėgos turinčių betatronu. Jis dirba kitaip nei ciklotronas. Jis sukuria iš energijos tam tikrą medžiagą tuo būdu, kad elektronas priverčia leisti ypatingą formą Rentgeno spindulių, kurie susijungia, sudarydami naujus elektronus.

Kadangi radijus yra labai retas ir brangus, tai šių elektros aparatų pasigaunant, padaromos radioaktyvios kitos medžiagos, tuo būdu įgalindamos pakeisti patį radijų. Natūralios kūno sudedamosios dalys, kaip anglies medžiagos, jodas ir fosforas, gali būti padarytos kurį laiką radioaktyvios ir panaudotos, kaip „susekėjai“ komplikuotiems cheminiams ir biologiniams pakitimams konstatuoti, tuo pačiu leisdamos įsiskverbti į pačią žmogaus gyvybės vyksmo paslaptį. Radioaktyviems šalutiniams produktams bekovojant su piktybiniais navikais skleidžiasi labai šviesi ateitis.

Spindulių terapijoj modernų žingsnį sudaro, bevartojant radoną, gaunamos vadinamos radioaktyviosios dujos. Jos gaunamos įdedant radijų į tam tikrą cheminį skiedinį, paskum susiurbiamos į tam tikrą iš abiejų pusių uždarą aukso vamzdelį. Tos kapsulės paskum injekcijų būdu įleidžiamos į paciento vėžio apimtą sutinimą. Tokiu būdu įmanoma kovoti su vėžiu tiesioginiu būdu. Paskum mažutė kapsulė paties kūno be jokio vargo išskiriama ir pašalinama iš organizmo.

Vašingtono ir St. Luis universiteto mokslininkai neseniai paskelbė, kad suradę vad. radioaktyvų fosforą, įgalinantį tiksliau ištirti vitaminų kiekį ir vad. encimą vėžiu sergančiuose gyvuliuose ir duodantį tai, ko neturi vad. radioaktyvūs spinduliai. Encimos yra organinės substancijos, pagreitinančios gyvuliuose ir augmenyse medžiagų apykaitą. Neatsilieka ir chirurgai. Vieni iš jų, būtent Dr. Evarts Graham iš St. Luis universiteto, susirado būdą, kaip visiškai pašalinti skrandį. Pažanga pastebima ir konstatuojant vėžį, nustatant jo diagnozę, čia, reikia manyti, sėkmingas pasirodys vad. „sekamasis“ metodas, pasinaudojant radioaktyviais izotopais. Kiek vėžys yra paveldima liga, taip pat gal netrukus pavyks aiškiau konstatuoti. Tuo tarpu tiek žinoma, kad visos gyvosios celės turi linkimą be galo daugintis. Šito polinkio galingumas priklauso nuo tam tikrų paveldėjimo veiksnių, kurių tikroji prigimtis dar nėra aiški.

Prieš kelis mėnesius Minesottos universiteto mokslininkas Dr. R. G. Green paskelbė suradęs vad. „pieno faktorių“, įrodantį, jog „tam tikros virų rūšys yra artimai susijusios su krūtinės vėžiu. Kita grupė mokslininkų stengiasi susekti, kiek prie vėžio sukėlimo prisideda vad. sterinai, randami vitamino D medžiagose, augaliniuose nuoduose ir kt. Galimas dalykas, kad suradimas nenormalaus sterino kiekio kraujuje arba urine padės atskleisti vėžio kilmės paslaptį.


* Britų Atominei Energijai Tirti Institutas skelbia radęs būdą, kaip veikiai ateity būsią galima išspręsti žemėje naftos problemą. Instituto teigimu, jūrų dumblą netrukus būsią galima paversti radio aktyvia medžiaga, kuri nieku nesiskirs nuo tikros naftos.

* Hamburgo universiteto rektorius prof. Dr. VVolffas, britų pakviestas, nuvyko į Angliją skaityti britų universitetuose visos eilės mokslinių paskaitų. Rostocko un—to prof. Dr. H. Tessnovas pakviestas į Ankarą (Turkijoje) skaityti paskaitų apie architektūrą.

* Tūbingeno un—to rektorius prof. Dr. Steinbūchelis Heidelbergo un—to salėje skaitė paskaitą apie Marksą. „Universitas“ teigimu, rektoriaus įsitikinimu, kas nori ignoruoti Marksą kaip filosofą, tas jo nepažįsta. „Išnaudojimo“ terminas yra ne tik ūkinis, bet ir etinis. Dėl „Dievo nuvertinimo“ ir noro pakeisti žmogumi esąs kaltas ne tiek pats Marksas, kiek buržuazinis pasaulis. Dabartinę situaciją rektorius pavaizdavo kaip socialistinio etnoso ieškojimą paskutinės religinės orientacijos.

* Šiemet rugsėjo mėnesį Londone šaukiamas tarptautinis gydytojų kongresas, kurį organizuoja Britų gydytojų draugija. Vašingtone šaukiamas tarptautinis meteorologų suvažiavimas, į kurį pakviesta 53 tautų profesoriai. Rugsėjo 2—7d. St. Luis mieste (JAV) šaukiamas tarpt, kovai su vėžiu tyrinėtojų kongresas. Jį organizuoja tarpt, to vardo draugija.

* Rusijoj paminėta 130 metų rusų mineralogų draugijos sukaktis. Tai yra seniausioji tos rūšies draugija pasaulyje. Sovietai pageidauja kuo plačiausiai keistis mineraloginėmis, geologinėmis ir paleontologinėmis informacijomis.

* Prancūzų Mokslų Akademijos nariu vietoj mirusio Paul H a z a r d priimtas M a u r i c e C a r -c o n. Prancūzų Mokslų Akademija savo nariu pakvietė sovietų mokslininką Priančikovą, pasižymėjusį savo vad, „agrarine chemija“, kuri verčiama į prancūzų, anglų, bulgarų, rumunų ir kinų kalbas.

* Vokiečiai rūpinasi vėl atgaivinti savo mokslų akademiją. Šiuo metu užmegstas ryšys tarp atskirų kraštų mokslinių akademijų bei institutų, o paskiau norima sudaryti tinkamas sąlygas ir centrinės mokslų akademijos veikimui pasireikšti.

* Graikų mokslo žurnalas Atėnuose, skiriamas moksliniams tyrimams skatinti, paskelbė bendrą 181 mokslininko, menininko ir rašytojo pasirašytą atsišaukimą, kad mokslas iš naujo atrado krikščionybę. Žmonijos ateitis priklauso nuo pagrindinių dvasinių premisų. Tos dvasinės premisos bus tiktai tada įvykdytos, kai žmonės krikščionybės skelbiamas vertybes vykdys iš tikro ir praktikoj. Modernioji fizika, biologija ir kiti tikslieji mokslai įtikino, kad moksliškais argumentais neigti krikščionybę ar jai priešintis yra neįmanoma.

* Paryžiuj einančio žurnalo „E s p r i t“ leidėjas E. Mounier paskelbė anketos duomenis, gautus iš įvairių pasaulėžiūrų ir konfesijų mokslininkų, filosofų, religininkų į pačią pagrindinę moderniojo žmogaus ir jo sąžinės problemą: kokios priežastys gilina prarają tarp abiejų pasaulių ir ką reikia daryti, norint tą prarają sumažinti. Iš gautų atsakymų aiškėja, kad žymus daugumas atsakiusiųjų pažymėjo, jog krikščioniškasis pasaulis yra modernusis pasaulis. Tačiau praktiškai krikščioniškosios bendruomenės yra reikalingos didelių reformų, jos pirmoj eilėj turi atitaisyti mirtinę nuodėmę — atgauti prarastus 19 a. darbo žmones.

 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai