ĮVYKIAI IR ŽMONĖS Spausdinti

* Amerikos kat. organizacija ,,War Relief Service“ pasiuntė į Europą rūpintis įvairių tremtinių emigravimo ir įkurdinimo reikalais lietuvį Kazį Baltramaitį, anksčiau dirbusi Balfo centre. Į Lietuvą jis buvo atvykęs iš Amerikos prieš 20 metų. Lietuvoje jis gavo valstybiną stipendiją ir pasiliko gyventi Kaune. Savo akimis matė rusų įsiveržimą.

* Žinoma visuomenininkė Ona D e v e n i e n ė atvyksta iš Amerikos į Europą. Ji deleguojama Tarpt. Pabėgėlių komiteto ir protestantų organizacijų. Numatanti aplankyti visas stovyklas.

* Amerikiečių „Sandaros“ pranešimu yra rūpinamasi, kad Lietuvai būtų siunčiama radijo žinios iš Amerikos lietuvių kalba.

* Amerikos Lietuvių Tautininkų Centras sušaukė metinį suvažiavimą Brooklyne. Rezoliucijose pasisakoma, kad ALTC rems kiekvieną pastangą Lietuvai atvaduoti. Centras pasisakė ir už BALFo rėmimą.


* Amerikoje vėl atgyja Tėvynės Mylėtojų Draugija, kuri vėl žada leisti knygas etc.

* Susivienijimas Lietuvių Amerikoje atkūrė Emigrantų Fondą padėti atvykstantiems Amerikon lietuviams tremtiniams.

* Lenkų žurnalistų iniciatyva su rengtame Epšteino miestelyje DP laikraštininkų pobūvyje iš lietuvių pusės dalyvavo Dr. A. Trimakas ir Jul. Būtėnas.

* Amerikoje, Bostono mieste, mirė didelis lietuvių draugas Massachusets štato senatorius D.I. W a 1 s h . Senate jis vadovavo laivyno komisijai. Buvo Balfo garbės narys, 1946 m. dalyvavo Lietuvos Vyčių metiniame suvažiavime, pasakydamas įspūdingą kalbą. Buvo kilęs iš neturtingos, gausios darbininkų šeimos.

* Amerikietė lietuvė M. Domeikienė paaukojo paskiausiai Balfui stambią sumą — 1.000 dolerių.
Advokatas R. Skipitis įdėtame ,,M. K.“ pasikalbėjime apskaičiuoja, kad.visos JAV lietuvių kolonijos nekilnojamas turtas vertas ne mažiau, kaip 600.000.000 dolerių. Pridėjus kilnojamąjį ir lėšas vertybės popieriais bei pinigais, lietuvių nuosavybė JAV sieks ne mažiau, kaip vieną bilijoną dolerių. Ten net bimbininkų (komunistų) daug turi tokį turtą, už kurį jie Lietuvoje būtų apšaukti buožėmis ir išvežti į Sibirą. Advokatas Skipitis reiškia nuomonę, jog Amerika 400.000 DP anksčiau ar vėliau vis tiek įsileis.

* Sibire tremty mirė buv. „Ūkininko“ redaktorius ir kat., veikėjas agr. J. Valatka. Amerikoje mirė ten tik dvi savaites teišbuvęs buv. Žemės Banko direktorius agr. P. Kregždė. Amerikoje mirė „Tėvynės“, Susiv. Liet. Amerikoje organo, redaktorius Pranas Bajoras, kuris kaip karo veteranas palaidotas karių kapuose.

* Dešimties tautybių (lenkų, ukrainiečių, lietuvių, latvių, jugoslavų, gudų, slovakų, azerbeidžaniečių, armėnų ir gruzinų) vardu įteiktas memorandumas Tarpt. Pabėgėlių Komiteto Amerikiečių zonos direktoriui ir IRO paruošiamosios komisijos pirmininkui Mr. Elliot Shirk. Jame išdėstyta UN-RRos tarnautojų daromi tremtiniams sunkumai, siūloma stovyklų administracijon įvesti kiek galima daugiau pačių DP. Komitetas sakėsi kalbąs septynių šimtų tūkstančių tremtinių vardu.

* Kempteniečiai lietuviai įteikė gen. L. D. C1 a y dail M. Paškevičiaus paveikslą „Išvadavimas I“. Gen. priėmė šią dovaną mielai ir drauge su jais nusifotografavo.
Vliko pirmininkas ir Vykdomoji Taryba pasiuntė padėkos raštą Anglijos Žemųjų rūmų nariui p r o f. S a v o r y , kuris gražiai gynė savo kalboje Pabaltijo valstybes.

* Žuvusiems lietuviams Flossenburgo KZ paminklui pastatyti lietuvių visuomenė jau yra suaukojusi 25.000 RM.

* Tarpt. skautų sąskrydyje prie Paryžiaus dalyvaus ir 78 lietuviai skautai.

* JAV nepriklausomybės proga LTB Vyr. Komitetas nusiuntė gen. Clay sveikinimo telegramą.

* Miuncheno vyskupas Johan Neuhausler, vizituodamas Mūhldorfo vokiečių parapiją, lankėsi ir Mūhldorfo lietuvių kolonijoje ir ta proga pasakė daug šiltų žodžių.

* Visos lietuvių tremtinių stovyklos ir kolonijos atžymėjo liepos 27 d., kurioje prieš 25 metus Amerika pripažino Lietuvą de jure.

* Augsburge įvyko antrasis tremtinių inžinierių Dr-jos suvažiavimas. Skaityta eilė paskaitų ir priimta keletas rezoliucijų liečiančių Dr-ją.

* Flensburge įsteigta Lietuvių Jūrininkų Sąjunga užsienyje.

* Dachau įvyko visų tautybių buv. KZ suvažiavimas.

* Iš JTO Seligenstadto stovykla gavo atsakymą į memorandumą, išsiųstą kovo 10 proga.

* Amerikos lietuvių šalpos organizacijos, kaip B ALFAS, S.L.A. ir L.R.K. S.A. galės išduoti affidavitus.

* Lietuvių Tremtinių Darbininkų ir Amatininkų Prof. SąjungosC, V-ba išleido atsišaukimą, raginantį steigti Sąjungos skyrius.

* Romoje kelis mėnesius gyvenęs dail. K. Zeromskis sukūrė visą eilę paveikslu iš italų buities. Nemaža paveikslų yra padaręs iš ispanų gyvenimo, kur jis dabar ir pats gyvena. Reggio Emilia mieste savo kūrinių parodą surengė dail. S. Pacevičienė ir Ir. P a c e v i č i ū t ė, Turine savo paveikslais pasižymi lietuvis dail. salezietis Aleksandravičius; jo kūrybą gerai vertina italų menininkai ir meno kritikai. Šveicarijoj savo kūryba (iš religinio gyvenimo ir kalnų vaizdais) atkreipė užsieniečių dėmesį taip pat lietuvė vienuolė F r a z. Steponaitytė.

* Žinomasis mūsų pianistas Andrius Kuprevičius davė Augsburge Ludvigsbau teatre fortepiano koncertą. Jis skambino Ciurlionies 4 preliudus ir J. Gruodžio „Orientališką šokį“, Šumanno „Karnavalą“. Antroje dalyje skambino Šopeno kūrinius. Koncertas praėjo su dideliu pasisekimu. Andrius Kuprevičius koncertavo dar Kemptene ir Hanau.
Kemptene koncertavo J e r . Kačinsko diriguojamas simfoninis orkestras. Kiek anksčiau ten davė koncertą solistė Radzevičiūtė, latvė pianistė Sineps, Kempteno lietuvių choras.

Ip. Nauragis atšventė savo 20 m. operos darbo sukaktį.

* Operos solistė Antanina Dambrauskaitė davė koncertą Hanau stovykloje. Programoje buvo Schubertas, Griegas, K. V. Banaitis, Mozartas, Dvoržak, Massenet, G. Fuccini.