Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
"EGLUTĖS" DEŠIMTMETIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Benjaminas   

Šių metų pradžioje vaikų laikraštėlis "Eglutė" pradėjo savo gyvenimo vienuoliktuosius metus. Per dešimtį metų susidėstė 10 didelių knygų (jei įrišime į vieną, knygą 10 sąsiuvinių, išeinančių kiekvienais metais), turinčių po 320 psl. O jei kas prenumeruoja nuo pat pirmųjų metų ir neįriša į metines knygas, tai iš viso turės 100 knygelių, kurių sudėtas puslapių skaičius bus 3200. Vienoje vietoje sutelkti "Eglutės" komplektai sudaro jau visai apčiuopiamą lietuviškos kultūros turtą.

"Eglutė" pradėjo eiti 1950 metų pradžioje. Jos pirmasis redaktorius buvo poetas Bernardas Brazdžionis. Per pirmuosius metus "Eglutė" įgavo ryškų veidą savo turiniu, kryptimi ir išvaizda. Nuo pirmųjų metų linijos nedaug tebuvo nukrypta per ištisus sekančius aštuonerius metus. "Eglutę" leisti pasiėmė Lietuvių Kultūros Institutas, vadovaujamas prel. P. Juro. Pirmųjų metų piniginė našta daugiausia ir teko pačiam Instituto pirmininkui. O B. Brazdžioniui reikėjo ne tik redaguoti, sutelkti bendradarbius, bet taip pat ir administratoriaus pareigas eiti.

Nuo 1951 metų pradžios redaktoriaus pareigas pasiėmė Pranas Naujokaitis, o administracijos darbai kai kurį laiką teko Antanui Peldžiui, o po pusantrų metų administracijos darbus pasiėmė Nekalto Prasidėjimo seselės Putname. Ir iki šios dienos tie darbai tebėra seselių rankose. "Eglutė" ir spausdinama visą laiką Immaculata Press spaustuvėje. P. Naujokaitis "Eglutę" redaguoti ištesėjo penkerius metus, sutelkdamas beveik visus mūsų rašytojus jos nuolatiniais bandradarbiais. Buvo įvestas "Atžalėlių" skyrius, kuriame gyvai reiškėsi patys "Eglutės" skaitytojai savo rašinėliais.

1956 metais "Eglutę" redagavo rašytojas Stepas Zobarskas, toliau tęsdamas pirmųjų redaktorių kryptį, gal kiek daugiau kreipdamas dėmesio į pasakas. Suredagavęs 1957 metų nr. 1, St. Zobarskas iš redaktorių pasitraukė. Trys tų metų numeriai išėjo be redaktoriaus vardo (redagavo Nekalto Prasidėjimo seselės). Nuo tų metų nr. 5 redaktorium jau randame pedagogą dr. Antaną šerkšną. Jo rankose "Eglutė" gauna nežymių turinio pakeitimų — atsiranda kiek daugiau didaktinio, pamokomojo elemento, bet bendras laikraštėlio veidas ir pobūdis pasilieka tas pats. Dr. A. šerkšnas redaktorium išbūna iki 1958 metų pabaigos.

Per devynerius metus "Eglutę" redagavo keturi redaktoriai, bet jie visi išlaikė tą pačią laikraštėlio išvaizdą ir turinio kryptį. Buvo taikomasi prie tų jaunųjų skaitytojų, kurie jau patys sugeba lietuviškai paskaityti. Pirmoje eilėje stovėjo pasaka, paskui sekė eilėraščiai, toliau — vaikams artimo pasaulio apsakymėliai, straipsneliai, uždaviniai, galvosūkiai, mįslės. Buvo labai puoselėjama pačių skaitytojų kūryba, jų rašinėliai, sumanymai, uždaviniai. Kiekvienas "Eglutės" numeris taikėsi prie metų laiko ir prie religinių bei tautinių švenčių. Buvo duota gyvų pasakojimų iš Lietuvos istorijos ir geografijos, nepamirštos žymiųjų mūsų žmonių sukaktys ir jų darbai. Gal ir teisingai vieno jaunimo draugo "Eglutė" buvo pavadinta lietuviško gyvenimo enciklopedija, skirta vaikams.

"Eglutė" visada buvo gausiai iliustruota. Viršelis paprastai būdavo dviejų spalvų — dailininko pieštas. Daugiausia iliustracijų "Eglutei" yra davęs d a i I. P. Osmolskis. Nerastume ai vieno "Eglutės" numerio be jo piešinių. Taip pat yra "Eglutei" talkinę dailininkai: V. Vilkutaitytė— Gedvilienė, Ada Korsakaitė, V. Vijei-kis, A. Kaupas.

Nuo 1959 metų pradžios "Eglutės" redagavimą perima Nekalto Prasidėjimo seselės. Pakeičiamas "Eglutės" turinys — taikomasi prie mažiau išprususių skaitytojų. Dėl to išnyksta sunkesni, sudėtingesni pasakojimai, didelis dėmesys kreipiamas piešiniui, atsiranda "lietuviškieji komikai", uždaviniuose juntama savarankiško darbo metodas, pakeistas net tradicinis viršelio piešinys lyg simboliu buvęs per devynerius metus. Savo piešiniais dalyvauja ir patys "Eglutės" skaitytojai. Atrodo, kad šitokia reforma atitinka paties gyvenimo reikalavimus.

"Eglutė" žaliuoja jau vienuoliktus metus. Sunkiose emigracinio gyvenimo sąlygose tai yra didelis darbas lietuvybės išlaikymui. Ir reikia džiaugtis, kad ir po reformų "Eglutė" pasilieka gyvu lietuvišku vaikų laikraštėliu, kad nebesikėsinama jo "suanglinti", kaip kad buvo kai kurių jos globėjų galvota prieš keletą metų. Pavasarį žada pasirodyti puošnus sukaktuvinis numeris, o dabar aktyviai sukaktį mini spauda ir visuomenė. Vykdomas platinimo vajus. Linkime, kad vajus pasisektų, o "Eglutė" vis augtų ir klestėtų sumaniose rankose.
V. Benjaminas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai