SANDROS ČIPKUVIENĖS TAPYBOS PARODA Spausdinti
Parašė R.   
Sandra čipkuviene surengė savo tapybos parodą Almaus Meno Galerijoje, Great Necke, nuo š.m. geg. 1 -15 d. d., išstatydama dvidešimt aliejinės tapybos darbų.

Sandros kelias į vaizdinį meną, atėjo per šokį. Anksčiau studijavusi išraiškos šokį, rimčiau susidomėjo tapyba keliais paskutiniaisias tremties metais Vokietijoje. Tapybą studijavo Freiburgo Meno Mokykloje pas V. Vizgirdą ir A. Valešką.

Jei čia neklystama, studijose Sandra savo individualia galvosena nesidavė lengvai disciplinuojama. Vienok tas individualus asmens bruožas yra viena iš savybių, kuri, pozityviai pakreipta, gali būti vertingu veiksniu kūrybiniame gyvenime. Taip buvo kitais laikais, taip yra ir šiandien. Ši savybė čia, šitoje parodoje, yra berods gera talkininkė.

Sandros Freiburgo studijinis perijodas rodė nemažų spalvinių galimumų ir didelį kūrybinės galvosenos kurijozą savo individualiu pajutimu, šiandien ši paroda yra didelė pakopa nuo ano laikotarpio. Ar tai vidinis subrendimas, ar tai paskutinė mokykla, lankyta čia, šiame krašte (Baltimorėj), padarė tai, kad ši paroda šalia aiškios spalvinės dovanos vietomis rodo visai respektuotiną tapybinės galvosenos subrendimą.

Sandra yra spalvininkė. Įgimto gabumo spalvininkė. Ir tai bene bus esminis šios parodos bruožas. Gal, išskyrus kai kurių geltonų tonų "žalumą", visumoje spalvos tonas yra išskaidrintas ar visai skambus.

Keliuose darbuose, kaip pvz. "Peizažas" ar "Natiurmortas" (abu svarūs darbai), sąmoningai ar ne, Sandra yra mūsų, sakytume, lietuviško kolorito tęsėja, taip būdingu spalviniu tonu. vyravusiu Freiburgo Mokykloje (Valeška, Vizgirda). Kiti darbai eina į didesnę šviesą, didesnį sąjūdį, kaikur artėjant į "nuotaikos tapybą", būdingą daugiau šiam kraštui (Šv. Antano gundymai). Nepaisant darbų pavadinimų, daugumas jų turi nemaža peizažinio elemento, nors ir suabstraktinto. Tarp kitų drobių, pažymėtina "Vasaros patirtis" ir didžios ambicijos, o taip pat ir respektuotino atsiekimo, "Praeito laiko apmąstymas". Keistas, didelio trapumo "Vasaros lietus". Apskritai, gal išskyrus "Poemą",visi darbai gana individualaus veido.

Nebandant čia sverti visus kūrybinės vertės elementus, ar įsprausti šią parodą į tam tikrus palyginamuosius parodų rėmus — reikia pasakyti, kad tai yra augančio ir nemažos dovanos žmogaus darbas.

Dailininkė yra turėjusi taip pat individualių ir grupinių parodų amerikiečių institucijose.