PASAULINIS EUCHARISTINIS KONGRESAS IR LIETUVIAI Spausdinti
Parašė Mečys Musteikis   

37-tas Tarptautinis Eucharistinis Kongresas jau senokai praėjo, tačiau jo atgarsiai aidi dar ir šiandien pasaulio katalikų spaudoje. Verta ir reikalinga pažvelgti į jj atidžiau ir mums, juo labiau, kad jame, įvairiai pasireikšdami, gausiai dalyvavo ir lietuviai, visą kongreso metą turėję savo programą, kurią stebėjo ir svetimieji.

Kongreso pagrindinio šūkio prasmė
Pasirinkdami pagrindinį kongreso šūkį "Pro mundi vita" — Už pasaulio gyvybę, kongreso rengėjai žvelgė į dabartinę pasaulio padėtį ir nepaprastai taikliai palietė opiausią vietą, šio šūkio pasirinkimas reiškia, kad šiuo laiku pasaulio gyvybei graso didžiausias pavojus, koks tik kada gal bėra buvęs. Miuncheno kardinolas Wende-Iis, kurs buvo šio kongreso pirmininkas, per kongreso atidaromąjį pamokslą liepos 31 d. savo pontifikali-nių mišių metu taip aiškino šio šūkio prasmę: Kristus paaukojo save už pasaulio gyvybę ir šitokį pasiaukojimą nuolatos kartoja. Kristus yra tikroji pasaulio gyvybė. Tokią išganymo linksmąją naujieną ir išsigelbėjimą šis 37-tas Tarptautinis Eucharistinis Kongresas ir skelbia pasauliui, kurs, "nežiūrint atpirkimo, vėl yra naktyje ir mirties šešėlyje." Šiandien visos pasaulio dalys apimtos ateizmo, o ir "likusiame pasaulyje daugelis gyvena taip, lyg kad Dievo nebūtų" — sakė kard. Wendeiis. Daugelio pačių krikščionių gyvenimas esąs persunktas praktišku materializmu: "Jūsų stabas yra gyvenimo gerovė!" — skelbė kard. Wendeiis, perspėdamas baigti šiuo keliu ėjus, nes jis vedąs į mirtį. Gyvybė, apie kurią mano Kristus, esanti ta gyvybė, kuri veda į tikėjimą, kuri yra gimusi iš Kristaus. Taip ir šis Pasaulinis Eucharistinis Kongresas tebūnie tokios gyvybės liudininku.

Kongreso metu šūkis "Pro mundi vita" lydėjo visus parengimus, iškeliant Eucharistiją — gyvąjį Kristų, kaip gyvybės pasauliui nešėją ir vienintelį išgelbėtoją iš dabartinės kritiškos padėties.
Reikia manyti, šio šūkio prasmę gerai suvokė ir Sovietų S-ga, ir gal dėl to taip aklinai uždarė geležinę uždangą, nepraleisdami į kongresą maldininkų ne tik iš Sov. S-gos, bet ir iš satelitinių kraštų, ir taip griežtai, kaip dar gal nei karto nėra buvę; gal dėl to rodė ir tokį nepaprastą į-tūžimą, šį kongresą vadindama re-vanšistų, karo kurstytojų sueiga.

Svarbiausieji parengimai
šis kongresas savo programa buvo toks platus ir šakotas, kad vien tik išvardinti visiems jo parengimams reikėtų užimti daug vietos. Todėl paminėsime tik svarbiausius įvykius bei skaičius, ir tai trumpai.

Kongreso atidarymas įvyko liepos 31 d. ryte kard. Wendelio pamaldomis, kuriose dalyvavo per 80,000 žmonių. Tą pat dieną, popietėj, lėktuvu iš Romos atskrido popiežiaus legatas kardinolas Gustavo Testą.

Rugpjūčio 2 d. vakare jaunimo palapinių mieste Obervviesenfelde viso pasaulio jaunimo susitikimas, kur dalyvavo daug tūkstančių jaunimo.

Rugpjūčio 3 d. vakare milžiniškoje Miuncheno aikštėje, vadinamoje "Teresės Pievoje", buvo vienas iš svarbiausių kongreso įvykių, tai Pasaulio Stoties—"Statio Orbis"—įkūrimas visam kongreso laikui, čia su nepaprasta iškilme aikštės centre, vadinamoje "altoriaus saloje", pamaldas laikė pats popiežiaus legatas, o pamokslą pasakė Berlyno kard. Doepfneris. Dvylika pasaulio kalbų buvo pagarbinta Eucharistija: graikiškai, lotyniškai, prancūziškai, angliškai, ispa-diškai, vietnamiškai, japoniškai, kiniškai ir vokiškai, šių pamaldų metu dalyvavo viso per 250,000 maldininkų. Paskui čia kasdien vyko nepaprastos pamaldos.

Rugpjūčio 4, ketvirtadienis, pavadintas "Kunigystės ir artimo meilės diena". Vienuolikoje Miuncheno bažnyčių buvo šventinami kunigai. Įvairūs katalikų susigrupavimai rengė dvasines puotas, augštoji dvasiškija lankė senelius bei ligonius, ir kt. Pasaulio Stotyje vakare per pamaldas keturi kardinolai su dideliu nusižeminimu atliko kojų plovimo ceremonijas. Pamaldose dalyvavo apie 300,000 maldininkų.
Rugpjūčio 5, penktadienis — Kryžiaus diena. Ryte Pasaulio Stotyje vyko specialios pamaldos moterims, kur dalyvavo per 200,000 moterų. Po pietų, buv. Dachau koncentracijos stovykloje, su nepaprasta iškilme pašventinta "Kristaus Mirties Baimės Koplyčia", stovykloje mirties baimę išgyvenusiems (kaip kad ir Kristus ją išgyveno) kaliniams atminti. Koplyčią šventino ir kalbą pasakė buv. Dachau kalinys vysk. Neuhaeusleris. Svarbią kalbą pasakė ir Prancūzijos teisingumo ministeris Michelet, taip pat buvęs šios stovyklos kalinys, šiose iškilmėse dalyvavo per 50,000 žmonių. Vakare Pasaulio Stotyje pamaldose dalyvavo per 300,000 žmonių. Pamokslą, tema "Kryžiaus paslaptis", pasakė Tėvas Waldmannas, S.J.

Rugpjūčio 6, šeštadienis — šviesos diena. Ryte, Pasaulio Stotyje pamaldos jaunimui, kurias laikė indas Bombėjus kardinolas Gracias. Vakare Pasaulio Stotyje pamaldos bizantinėmis apeigomis. Jose dalyvavo apie 500,000 maldininkų.

Rugpjūčio 7, Viešpaties diena, paskutinioji kongreso diena. Pasaulio Stotyje įvyko paskutiniosios pamaldos. Jas su nepaprasta iškilme laikė popiežiaus legatas kard. Testa. Pamaldų pradžioje per garsiakalbius buvo perduota Šv. Tėvo kalba šiam kongresui. Pamokslą, tema "Kristus Viešpats", pasakė pats legatas. Pabaigoje įvyko procesija su Švenčiausiuoju, dalyvaujant legatui. Šia procesija ir po to palaiminimu, skambant visų Miuncheno bažnyčių ir kongreso varpams, 37-tas Tarptautinis Eucharistinis Kongresas buvo baigtas, šiose pamaldose dalyvavo daugiau kaip vienas milijonas maldininkų. Jų metu (ir visose kitose pamaldose, vykusiose Pasaulio Stotyje) buvo išpildytos kongresui specialiai sukurtos maldos, giesmės, muzika, dalyvaujant dūdų orkestrams, fanfarams, specialiam iškilmių chorui, berniukų chorui, solistams ir kartu visiems maldininkams. Labai platus garsiakalbių tinklas leido visa tai darniai perteikti visoje aikštėje.

Iš mažesniųjų parengimų verti dėmesio yra šie: Moterims - motinoms specialus parengimas, kuriame dalyvavo 15,000 moterų; Pax Romaną parengimas — 7,000 lankytojų; Katalikų darbininkų judėjimo — 16,000; pranciškonų susitikimas — 12,000 dalyvių. Labai didelio atgarsio susilaukė "Una sancta" parengimas, skirtas

Eucharistinio Kongreso altoriaus ir aikštes (Pasaulio Stoties) projektas.

nekatalikams; dalyvavo 0,000 asmenų daugiausia evangelikų-liuteronų ir net jų vyskupų. Šis parengimas buvo skirtas skleisti visų krikščionių apsijun-gimo idėjai Katalikų Bažnyčios rėmuose ir jieškoti tam sutarimo. Bs to, kongreso metu buvo suruošta daug religinio pobūdžio parodų, vyko dažni augšto lygio religinės muzikos koncertai, vaidinimai, operos.

Kiek galėjo pasireikšti tautinės grupės
Bendrojoje kongreso programoje tautinėms grupėms pasireikšti galimybių buvo labai mažai. Tai, turbūt, dėl šių priežasčių: 1. Rengėjai, gal labiau kaip iki šiol tarptautiniuose eucharist. kongresuose buvo įprasta, norėjo iškelti, kad Katalikų Bažnyčia yra viena bendra šeima, kur tautybės neturi didelės reikšmės, kad Eucharistijoje visi yra viena. 2. Buvo išjungtas kiekvienas ir mažiausias politinis atspalvis, pabrėžiant tik religinį kongreso pobūdį. Gal daugiausia dėl šių priežasčių bendrojoje programoje nebuvo matyti tautinių grupių paskirai su savo vėliavomis, nebuvo eisenų ar kitokių progų, kur tautinės grupes būtų galėjusios pasireikšti kaip paskiri tautiniai vienetai. Kongreso parodos vaizdavo beveik vien tik vokiečių katalikų religinį gyvenimą. Nebuvo net Tyliosios Bažnyčios pamaldų, ką ypač nemaloniai jautė maldininkai, kilę iš sovietų pavergtų kraštų.

Reikėtų paminėti, kad ir vokiečių spauda, aprašydama kongreso eigą, beveik nutylėjo kitas tautybes, sudarydami įspūdį, lyg tai šis kongresas būtų tik vokiečių Eucharistinis kongresas. Dėl to, žinoma, negalima tiesiogiai mesti kaltę kongreso rengėjams, tačiau tokį įspūdį lengvai galėjo susidaryti paprastas prašalaitis.

Bet sovietų pavergtųjų kraštų tautinėms grupėms buvo sudarytos neblogos sąlygos pasireikšti atskirai savomis tautinėmis programomis, kas ir buvo beveik visų pavergtųjų išnaudota. Tam ypačiai geras sąlygas turėjo lietuviai.

Lietuvių grupės parengimai
Lietuvių grupės komitetą sudarė: vysk. V. Brizgys —pirmininkas, prel. L. Tulaba — I vicepirm., Tėv. Alf. Bernatonis — II vicepirm., kun. dr. J. Aviža — sekretorius, išnešęs pačią didžiausią kongreso suorganizavimo ir pravedimo naštą, kun. J. Tautke-vičius — kasininkas. Šis mūsų grupės komitetas, pasikvietęs dar eilę bendradarbių, sutraukė į šį kongresą daug lietuvių iš viso pasaulio, juos labai gražiai priėmė bei globojo, tvarkingai pravedė savo tautinę programą ir pavyzdingai dalyvavo bendruosiuose kongreso parengimuose.

Lietuvių programoje kasdien buvo laikomos mišios ir sakomi pamokslai šių mūsų dvasiškių: vysk. V. Brizgio, Tėv. A. Bernatonio, kun. dr. J. Vaišnoros, prel. L. Tulabos, prel. L. Mcndelio, kun. A. Kontauto, Tėv. dr. Viktoro Gidžiūno, Tėv. d:1. S. Petraičio, Tėv. dr. Pr. Brazio. Buvo suruošta visų bendra išvyka į Obcrammergau Kristaus Kančios vaidinimus; grupo-mis aplankyta žymiausios Miuncheno vietovės — muziejai, parodos ir kt.; vysk. V. Brizgys, lydimas prel. L. Mandelio, msgr. Kl. Razmino ir kitų kunigų, aplankė ir apdovanojo Gau-tingo sanatorijoje besigydančius lietuvius ligonius ir Miuncheno prieglaudoje esančius lietuvius senelius.

Kongreso programos rėmuose ypatingą vietą užėmė iškilmingas ateitininkų auksinio jubiliejaus minėjimas, kurs užtruko dvi dienas. Jo metu vysk. V. Brizgys atnašavo pontifika-lines mišias, Tėv. dr. V. Gidžiūnas sakė pamokslą, Tėv. dr. Pr. Brazys skaitė paskaitą "Viską atnaujinti Kristuje". Ateitininkai sendraugiai, studentai ir moksleiviai turėjo savo konferencijas. Be to, buvo suruoštas iškilmingas bendras posėdis su menine programa, kur buvo pakviesti ir ne ateitininkai; dalyvavo per 400 žmonių. Šventei ypatingą iškilmę suteikė Memmingeno choras "Darna", vadovaujamas muz. M. Budriūno, kurs giedojo bažnyčioje pamaldų metu ir suruošė koncertą minėjimo meninėj daly. Meninėj daly dainavo ir solistė A. Uknevičiūtė, bei šoko lietuvių saleziečių gimnazijos Italijoje mokiniai.

Lietuvių grupės programa paskutiniąją kongreso dieną, po paskutiniųjų didžiųjų pamaldų Pasaulio Stotyje, buvo baigta visiems lietuviams - kongreso dalyviams jaukiu pobūviu — priėmimu, kurį suruošė vysk. V. Brizgys, pavaišindamas lietuviškais valgiais.

Lietuviai tarptautiniuose parengimuose
Kitas vertas dėmesio atvejis tautine prasme, tai mūsų grupės vienoki ar kitoki sėkmingi pasirodymai tarptautiniuose parengimuose, išnaudojant kiekvieną, nors ir mažytę galimybę. Čia tokius atvejus bent trumpai paminėsime.

Liepos 30-21 dienomis ateitininkai sendraugiai ir studentai dalyvavo bendruosiuose Pax Romana posėdžiuose. Rugpjūčio 2 d. lietuvių jaunimas dalyvavo viso pasaulio jaunimo parengime palapinių mieste Oberwiesen-felde, kur pramoginėje programoje pirmieji pasireiškė lietuvių saleziečių gimnazijos Italijoje mokiniai su lietuviškais tautinias šokiais. Jie buvo pristatyti kaip sovietų pavergtos Lietuvos ir kartu Tylinčios Bažnyčios atstovai. Juos sutiko ir palydėjo milžiniški viso pasaulio jaunimo plojimai, tuo pačiu išreiškiant simpatiją bei užuojautą ir Lietuvai. Tą pat dieną lietuviai, kartu su kitomis pavergtų kraštų grupėmis, gražiai sutiko kardinolą Mimmi, šv. Tėvo skirtą specialų tremtinių dvasios globėją. Kard. Mimmi išvykstant, lietuvių grupė sugebėjo prie kardinolo prieiti ir užimponuoti taip, kad jis net pasakė kalbą į mikrofoną, kurioje išreiškė lietuviams nuoširdžias simpatijas ir pasveikino lietuvius pavergtam krašte, perduodamas paguodos žodžius.

Rugpjūčio 5 d. lietuvių jaunimas, vadovaujamas kun. A. Bungos, dalyvavo buv. Dachau kondentracijos stovykloje vykusiose iškilmėse, čia dvi lietuvaitės (mokyt. A. Šležienė ir stud. G. Dubauskaitė) tautiniais rūbais atkreipė dėmesį žurnalistų iš viso pasaulio; buvo fotografuojamos, filmuojamos kronikai bei televizijai, ir daug klausinėjamos, kas jos tokios, iš kur ir t.t. ši netikėtai pasitaikiusi proga buvo tinkamai išnaudota, pasaulio žurnalistams suteikiant žinių apie sovietų pavergtą Lietuvą ir jos kančias.

Rugpjūčio 6 d. lietuvių jaun'mas, daugelis apsirengę taut. rūbais, organizuotai, su ateitininkų vėliavomis, dalyvavo viso pasaulio katalikų jaunimo pamaldose, kongreso aikštėje, čia, prisimenant senuosius Bažnyčios papročius, šalia konsekracijai skirtos duonos ir vyno, buvo šventinama ir aukojama ir kiti žemės vaisiai. Aštuonios grupės jaunimo nešė tuos vaisius prie altoriaus. Vienai tokiai grupei, atstovaujančiai Europos kraštų žemės vaisius, vadovavo lietuviai jaunuoliai, apsirengę tautiniais rūbais: E. Neimanaitė ir A. Lingė, šita ceremonija lietuviai Tarpt. Eucharistinio Kongreso rengėjų buvo labai pagerbti. Ir čia, turbūt jų puošnūs rūbai, patraukė ypatingą žurnalistų dėmesį; juos filmavo, fotografavo, klausinėjo, kas jie tokie, o Amerikos Balso oficialusis atstovas amerikietis pasikvietė mūsų minėtus jaunuolius prie mikrofono ir įrekordavo jų sveikinimus Lietuvos jaunimui už geležinės uždangos — pavergtam krašte.

Iš paviršiaus gal atrodo, kad tokie mūsų pasirodymai tai tik smulkmenos, gal net dėmesio nevertos, tačiau reikia neužmiršti, kad tos "smulkmenos" vyko milžiniškam forume, stebint viso pasaulio maldininkams ir žurnalistams!

Vokiečių spauda mini lietuvių parengimus
Lietuvių pasireiškimo kongrese vaisiai vokiečių spaudoje jau pasirodė. Apie lietuvių programą straipsnį parašė Miunchene išeinąs katalikų bažnytinis savaitraštis "Kirchenzeitung". Kiek trumpiau lietuvius paminėjo didelio tiražo specialus laikraštis kongresui "Der Weltkongress" Nr. 2, išėjęs paskutiniąją kongreso dieną, viename savo straipsnyje labai apgailestaudamas ir užjausdams, kad sovietai neleido pavergtų kraštų maldininkams susitikti šiame kongrese, vardu paminėjo tik lietuvius, ir tai labai šiltai, iškeldamas jų kongrese dalyvavimą ir ypačiai ateitininkų jubiliejaus minėjimą. Labai plačiai skaitomas katalikų iliustracijų žurnalas "Feuerreiter" po kongreso įsidėjo lietuvių saleziečių gimnazijos mokinių nuotrauką, bešokant tautinį šokį pasaulio jaunimo parengime, palapinių mieste. Tai tik keli pavyzdžiai, bet jų yra daug daugiau.

Lietuvių nuotaikos ir skaičiai
Pabaigai truputis skaičių. Lietuviai kongrese sudarė nemažą grupę. Suvažiavo iš viso pasaulio, kaip ir visi maldininkai, viso apie 400 žmonių, kurie pasiskirsto maždaug taip: iš Anglijos — 47, Argentinos — 4, Australijos — 3, Austrijos — 2, Italijos — 56, J. A. Valstybių — 65, Kanados — 3, Šveicarijos — 2, Prancūzijos — 5, ir iš Vakarų Vokietijos, priskaitant ir neužsiregistravusius, apie 200. Didelę dalį sudarė jaunimas. Didžiausią ekskursiją sudarė Anglijos lietuviai, vadovaujami jų pasiaukojusio ir energingo veikėjo kun. P. Dauknio MIC. Nemažą grupę sudarė ir Amerikos Vyčių ekskursija, vad. jų dvasios vado kun. A. Kontauto, be to, paminėtina ir dienraščio "Draugo" ekskursija, vadovaujama kun. dr. V. Bagda-navičiaus.

Beveik visi iš toliau atvykę lietuviai gyveno vienose puikiose patalpose miesto centre, per visą kongreso laiką nuoširdžiai tarpusavy bendravo, lyg ilgai nesimatę vienos šeimos giminės. Daugelis pažįstamų turėjo progos vėl susitikti po keliolikos metų pertraukos. Nuotaikos visų buvo geriausios. Neteko patirti, kad kas būtų gailėjęsis čia atvykęs. Visi čia jautėsi sustiprėję ar bent atsigaivinę ne tik religine, bet ir grynai tautine prasme; tam sąlygos čia buvo geriausios, ir todėl lietuvių grupės komiteto nuopelnai yra tikrai dideli. Pabaigoje gal verta paminėti ir tai, kad rengėjai kongresui atminti apdovanojo visus lietuvius maldaknyge "Būk mums malonus".
Mečys Musteikis