Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VI ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. D.   
VI-sis Ateitininkų Federacijos kongresas Čikagoje praėjo įspūdingai. Juo buvo atžymėta Ateitininkų organizacijos 50-ies metų gyvavimo sukaktis. Pats kongresas užtruko ilgiau nei dvi dienas, nes iš tikrųjų prasidėjo rugsėjo 2 d. vakare Jaunimo Centre kongreso dalyvių registracija, jaunimo vakaru bei pirmu nežinomo Lietuvos kario pagerbimu prie būsimo paminklo Jaunimo Centro sodelyje ir buvo baigtas rugsėjo 4 d. vėlai vakare, o teisingiau rugsėjo 5 d. rytą Congresso viešbučio salėse.

Kongresas buvo gausus savo dalyvių skaičium — dalyvavo apie 1000 sendraugių, studentų bei moksleivių — ir praėjo gana sklandžiai. Kongreso šūkis buvo — ištikimybė Kristui, ištikimybė Lietuvai. Pagal tai buvo sudaryta ir visa kongreso darbotvarkė, kuri šiaip buvo įprastinė — su pamaldom, prezidiumo bei komisijų sudarymu, sveikinimais, paskaitom, pranešimais, menine dalim ir Amerikoje įprastu banketu bei šokiais.

Pirma kongreso diena, rugsėjo 3-ji, prasidėjo pamaldomis, kurias atlaikė prel. Ig. Albavičius, o kan. P. Kapočius pasakė jautrų pamokslą apie ištikimybę Kristui. Po pamaldų Congresso viešbučio salėje įvyko pirmasis posėdis, kuriame, sudarius prezidiumą — J. Girnius, J. Kojelis, J. Totoraitis, V. Užupis ir B. šlepetytė-Vens-kuvienė — ir sekretoriatą — V. Mitkutė, A. Norvilą, J. Pleinys, V. Ribo-kaitė, K. Skrupskelis ir N. Vinkšnytė, — sekė svarbesni šio posėdžio darbotvarkės punktai — Federacijos vado S. Sužiedėlio žodis ir kun. St. Ylos paskaita "Pusė amžiaus ateitininkiš-ku keliu", o po pietų pertraukos, antrame posėdy, net trijų prelegentų, trijų jaunų daktarų, paskaitos: V. Vyganto — Ateitininkai ir modernioji civilizacija, A. Liulevičiaus — Ateitininkai ir katalikiškoji akcija ir A. Sužiedėlio — Ateitininkai ir lietuvių tautos egzistencija. Vakare kongreso dalyviai išklausė koncerto Marijos Augštesniosios mokyklos salėj, kurį atliko solistai Stasys Baras, Danutė Stankaitytė, Jonas Vaznelis, violenče-listas Mykolas Saulius ir akompania-torius Aleksandras Kučiūnas.

Antrą kongreso dieną, sekmadienį, priešpiet įvyko atskirų sąjungų posėdžiai, kurių metu buvo taip pat paskaitos su koreferentais: kun. V. Bag-danavičiaus bei A. žemaičio — "Visuomeniškumas ir inteligentiškumas ateitininkuose" sendraugių posėdy; J. Šoliūno ir R. šliažo — "Ateitininkai studentai ir akademinė jaunuomenė" studentų posėdy; ir kun. P. Celie-šiaus bei A. Skirmuntaitės — "Ateitininkų moksleivių ugdymas inteligento uždaviniam" moksleivių posėdy. Buvo dar ir atskiras jaunučių moksleivių posėdis su pašnekesiu apie ištikimybę Kristui ir Lietuvai bei atitinkama menine programa.

Sekmadienį 12 vai. įvyko iškilmingos pamaldos šv. M. Marijos Užgimimo bažnyčioje, į kurią kongreso dalyviai vyko išsirikiavę gatvėmis iš Marijos Augštesniosios mokyklos su vėliavomis ir giedodami giesmę "Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė". Bažnyčia buvo pilnutėlė, šv. mišias aukojo vysk. V. Brizgys, o karštą pamokslą apie ištikimybę Lietuvai pasakė prel. M. Krupavičius. Po pietų baigiamajame posėdy ilgesnį žodį tarė Federacijos Tarybos pirmininkas dr. A. Darnusis, o iš sveikintojų ilgiau kalbėjo vysk. V. Brizgys. Po rezoliucijų priėmimo posėdis baigtas dr. J. Girniaus uždaromąja kalba. Vakare viešbučio salėje įvyko banketas su Lietuvos atstovo J. Kajecko, prof. K. Pakšto kalbomis bei sol. Pru-dencijos Bičkienės koncertu. Po banketo jaunesnieji dar galėjo pašokti, o vyresnieji pasikalbėti iki antros valandos ryto. Tokia, trumpai kalbant, buvo kongreso eiga bei sverbesnieji jo momentai.

Vertinant kongresą, reikia pasakyti, kad jis buvo gerai suorganizuotas ir praėjo tvarkingai, o jo reikšmingumą parodo faktas, kad jis buvo sveikinamas augščiausių Bažnyčios ir valstybės dignitorių su popiežium Jonu XXIII ir prezidentu Eisenhoweriu priešakyje. Be jų kongresą sveikino Čikagos arkivysk. kardinolas Meyeris, vyskupas Fultonas Sheenas ir šimtai lietuvių organizacijų bei žymių asmenų. Reikia konstatuoti faktą, kad susidomėjimas kongresu buvo didelis, kad jame dalyvavo net ištisos šeimos ar po kelis asmenis iš šeimos net iš tokių tolimų vietų, kaip Baltimore, Filadelfija, Vašingtonas, ar Kalifornija. Dėl to ir kongresas buvo gausus. Juk nedaug lietuvių suvažiavimų gali pasigirti tūkstančiu dalyvių. Malonu, kad kongrese nemaža buvo jaunimo — studentų bei moksleivių. Tai rodo organizacijos gajumą. Malonu taip pat pažymėti, kad kongrese dalyvavo daug žymių, nusipelnusių mūsų veikėjų ne tik iš naujų, bet ir iš senų ateivių tarpo, kaip L. šimutis, inž. J. Rūdis bei trys dideli patriotai, lietuviškos veiklos ramsčiai — prelatai Albavičius, Balkūnas ir Juras.

Reikia teigiamai vertinti ir tai, kad svarbiausių darbotvarkės dalių vykdytojai savo pareigas atliko pavyzdingai: visos paskaitos tiek vyresniųjų, tiek jaunesniųjų buvo ne per ilgos, kondensuotos, akademinio lygio, o kai kurios tiesiog klasiškai pavyzdingos. Kongresas buvo gražiai paįvairintas augšto lygio menine programa, kurios atlikėjai daugiausia buvo jau tremtyje subrendę menininkai. Malonu pažymėti, kad kongreso proga buvo nemaža paskelbta straipsnių apie atei-tininkijos pradžią bei jos vaidmenį Lietuvos gyvenime, o ypač kad jubiliejus atžymėtas tokiais svarbiais leidiniais, kaip prof. J. Ereto knyga apie Ateitininkų ideologą Stasį Šalkauskį ir kun. St. Ylos didysis "Ateitininkų vadovas".

Pagaliau objektyvumas verčia pažymėti, kad kongresas turėjo ir savo šešėlių, nors daugelis kongreso dalyvių galėjo jų ir nepastebėti. Baigiamasis posėdis buvo gerokai pavėluotas dėl kožkokių nesusipratimų prezidiumo narių tarpe. Gaila, kad yra dar sendraugių, kurie savo nesusipratimų nenori palikti už durų net ir tokio kongreso metu. Į sendraugius, kaip į seną daiktą, yra įsimetęs pražūtingas grybelis. Jei jis nebus pašalintas, organizacijai grės didelis pavojus. Dėl to ir kongreso reikšmė ateičiai priklausys nuo to, kiek jis bus paskatinęs sendraugius išlyginti savo nesusipratimus, kiek jis bus paskatinęs laikytis kan. F. Kapočiaus pamoksle duoto patarimo: in principus unitas, in dubiis libertas, in om-nibus caritas — principiniuose dalykuose vienybė, abejuotinuose laisvė ir visuose meilė..

Iš pranešimų taip pat paaiškėjo, kad nemaža at-kų dalis neatlieka net minimalinės nario pareigos, pvz. neatsiskaito už "Ateitį", dėl ko susidaro tūkstantiniai nuostoliai. Asmenys, kurie žurnalą ima, bet per kelis metus nesuranda laiko atsiteisti, vargu lai-

Vaizdai iš Ateitininkų Federacijos kongreso. Viršuje: žengiama i posėdžių salę; apačioje: posėdžių salėje.
V. Maželio nuotraukos

kytini nariais. Ar nevertėtų tad skelbti ne tik naujų, bet ir išbrauktų narių sąrašus?
Tačiau šių neigiamybių šalinimo, kaip negatyvaus veiksmo, tolimesnei organizacijos egzistencijai nepakanka. Reikia ir pozityvių pastangų, o svarbiausia pasiaukojimo jaunos kartos labui, kad organizacijai nepritrūktų prieauglio. Čia ir yra svarbiausia sendraugių veiklos dirva. Ateitis parodys, ar sendraugiai moka gyventi pagal šio kongreso šūkį — ištikimybė Kristui, ištikimybė Lietuvai. L. D.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai