Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KARNEZAS IR LIETUVOS STATUTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Matusas   

Lietuvių gyvojoje kalboje (šakių apskr.) kernezu vadina kokių 9-14 metų paauglį, bet implikuoja, kad jis stengiasi dėtis vyru, atseit, nori būti savarankiškas, gal būt, ir kablus. Neseniai Lietuvoje išleistame Balčikonio ir kitų redaguotame "Dabartinės Lietuvių Rašomosios Kalbos žodyne" kernezas apibūdinamas, kaip paauglys vyriškosios lyties žmogus ar gyvulys. Aiškinimas nori pasakyti, jog šis terminas pažymi nepilną fizinį suaugimą, būtent, tarpinį laipsnį tarp kūdikio-jauniklio ir pilnai suaugusio individo.

Bet Lietuvos teisių kodeksas, oficialiu istoriniu vardu "Lietuvos Statutas", originališkai išleistas senovine baltgudžiu kalba, turi terminą "knoroz" (be anksčiau buvusios lotynų raidėmis versijos su lotynišku vertimu, visos 3 Statuto laidos, 1529-tų, 1566-tų ir 1588-tų, Rusijos įstaigų originaline kalba perspausdintos prieš I pasaulinį karą, o trečioji — dar ir prieš II pasaul. karą nepriklausomoje Lietuvoje, J. Lappo redakcijoje.) Taigi tasai "knoroz" 1529 m. Statuto laidoje yra XII skyr. 9 straipsnyje, 1566-tų — XIII skyr., 8 str. ir 1588-tų — Xskyr. 6 str.-nyje. Įdomu, jog visos laidos tą žodį paduoda vienodai, nors kitais atvejais jos nekartą skiriasi, net pasitaiko dalykų, kurie yra nevisose laidose.

"Knoroz" įdėtas pastraipoje, kuri išskaičiuoja kiaulių kainas. Be to "knorozo", paduodama štai kokios kiaulių rūšys: kiaulė (svinja), penimis meitėlis (veprj kormnyj), šiaip meitėlis (v. nekormnyj), pusmeitėlis arba prielaidinis (podsvinok) ir paršiukas (porose). Rūšių gradacija šitokia;


Aišku, brangiausias yra penimis meitėlis. Po jo eina "knorozas" (kapa gi—60 grašių), toliau nepenėtas meitėlis, kiaulė, pusmeitėlis bei prielaidinis, pagaliau, paršiukas. Kitaip negali būti — "knorozas" yra kuilys arba tekis! Pasirodo, ir baltugudžių dabartinė kalba turi tam reikalui panašiai skambantį terminą. J.J. No-sovičo rimtas žodynas kuiliui turi "knur" (Slovarj Biolorusskago Nare-čija, S. - Peterburg 1870). Apie Minską kilęs baltgudis New Yorko Public Library tarnautojas tai ištaria "knyr". O "Rusų Kalbos žodynas", išleistas dar caro laikų Mokslų Akademijos (1910 m), tą balt-gudišką žodį rašo "knoriez". Pagaliau, Ukrainai savo gyvojoje kalboje kuilį vadina "knoros" (pagal ką tik minėtąjį ir jųjų dabartinius žodynus).

Rusų, atseit, didžiarusių rašomojoje ir šnekamoje kalboje, iš visko išrodo, "knorozo" ar panašiai skambančio žodžio nėra. Tiesa, "knur", "knoros" turi, prieš kokius 50 metų laikytas standartiniu, VI. Dalio "Didžiarusių Gyvos Kalbos Aiškinimasis Žodynas" (Tolkovyj Slovarj ži-vogo Velikorusskago Jazyka, S. - Peterburg 1909). Iš jo tą žodį bus perėmęs ir jau minėtas Rusijos senosios akademijos žodynas. Mat, Dalio aiškinimas prieštaringas: "knoros" galįs reikšti ir išskapytą meitėlį (kladenyj kaban) ir neišskapytą jautį, pagaliau, net patsai čia prideda klaustuką. Atrodo, visą painiavą bus sukėlusios baltgudžiu ir ukrainiečių kalbos, kurias caro laikais primygtinai vadinta rusų kalbos tarmėmis. Dabartinės sovietinės Rusų Mokslų Akademijos išleistuose rusų kalbos žodynuose, atseit, ir ištisiniame ir literatūrinei kalbai skirtajame, "kno-roso" ar tolygaus žodžio nėra (Slovarj Russkogo Literaturnogo Jazyka, 1956 ir SI. Russkogo Jazyka, 1958). Taip pat neva Sov. Rusijoje išleistame D.N. Ušakovo "Rusų Kalbos Aiškinamajame žodyne" (Tolk. Slov. Russk. Jazyka, 1935) ir A.G. Pre-obrazhenskio "Etymological Dictionary of the Russian Language", iSl. Kolumbijos universiteto. (1951)

"Knorozo" ar tolygaus žodžio neturi nei lenkų kalbos žodynai. Sakysim, keliolikos tomų Karlowi-czaus ir kitų. Nors čia minėtasis paduoda "kurez", medžioklinio šuns prasme ir jam šaltiniu, tarp kitų, cituoja Liet. Statutą (kuris, iš tikrųjų tokiam reikalui negali būti i-mamas). Dabartiniai lenkų žodynai jau to nedaro.

Lietuvos Statuto "knorozas" yra išlikęs baltgudžiu ir ukrainiečių kalbose, atseit, kalbose tų tautų, kurios šimtus metų išbuvo Lietuvos senosios valstybės sudėtyje. Statuto "doilida ir "skliut" (plačių ašmenų kirvis) yra lietuvių dabartinėje kalboje. Tad, mums išrodo, spėjimas yra visiškai Logiškas, jog "knorozą" galima sieti su dabartiniu lietuvišku ker-nezu. Antra vertus, kiaulių vyriškoji lytis taip anksti subręsta, jog tokį individą, lyginant su meitėliu, galima pavadinti visišku kernezu. Pagaliau, Juškos žinomasis lietuvių kalbos žodynas, šalia kitokių kernezo reikšmių, paduoda ir šitokią — peštukas, pramuštgalvis (rusiškai "za-dira", "zabijaka"). Čia lietuviškas kernezas, atrodo, susisiekia su Lietuvos Statuto "knorozu".

Mūsų samprotavimas, būdamas istoriškai logiškas, šiuo atveju, žinoma, negali eiti galutiniu sprendimu. Jį paliekame lietuvių kalbos amato kalbininkams.
J. Matusas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai