Eilėraštis |
Parašė Z. BALVOČIENĖ |
Į SAVO VIEŠPATĮ Jei Tu nori — esu tik mažas, Pilkas kurmis žemėj: Tylus ir užsikasęs. Esu darbštus, sotus ir sveikas, Ir mano kailinėlis šiltas ... Ko dar bereikia? — Visi juk kurmiai taip gyvena. Jei nori . .. Tik vakaropi, sunkius darbus pabaigęs, Nuo visko atitrūkęs, Pro kietą prasikasęs, grumstotąjį kupstą, Išeinu apsižvalgyti . . . Ir nustebęs sustoju: Bepamatau užgesusią jau saulę . . . Na, ką gi, jei Tu nori . . . Nuliūdęs ir nusiminęs, Vėl kūprinu atgal taku senuoju . . . Į tamsą. |