ČIURLIONIO GALERIJA IR JOS SUKAKTIS Spausdinti
Parašė Mikas Šileikis   

1960 m. gruodžio mėn. 3 dieną Čikagoj atžymėta Čiurlionio Galerijos • rejų metų sukaktis, kartu surengiant lietuvių kolekcionierių meno parodą, kurioje buvo išstatyta 33 dailininkų 164 kūriniai. Ta proga buvo išleistas gausiai iliustruotas galerijos albumas ir katalogas, pateikiant pluoštą informacinių žinių apie Čiurlionio Galerijos veiklą. Be kita ko, leidinyje yra pasakyta:
"Lietuviais galime išlikti svetimoje šalyje, tiktai ugdydami savo tautinę lietuvišką kultūrą. Mums rūpi, kad lietuvių meno kūryba daugiau reikštų mūsų tautos buitį, charakterį, o mažiau būtų internacionalizmo. Tuomet ir tarptautinėje visuomenėje bus greičiau pastebėti mūsų individualūs bruožai — tautinis stilius, —reprezentuojąs mūsų tautą. Mes turime rinkti ir saugoti mūsų kultūrinius lobius, kad po mūsų mirties šis palikimas palaikytų mūsų vaikų tautinę gyvybę. Mes turime jungtis, kūrėjai ir meno rėmėjai, šiam bendram konkrečiam darbui ir bendromis jėgomis bei lėšomis šį tikslą atsiekti, šis idėjinis darbas pateisins prieš tautą mūsų buvimą tremtyje. Čiurlionio Galerijos direkcija, organizuodama lietuvių kolekcionierių meno parodą, siekė; 1) pagerbti mūsų meno kūrėjus ir jų rėmėjus. 2) Paskatinti dailininkus kūrybiniam darbui. 3) Kelti meno lygį ir meno kultūrą tremtyje."

Čiurlionio Galerija buvo atidaryta 1957 m. spalio 20 d. T. Jėzuitų Jaunimo Centre. Tada ji turėjo tiktai 17 meno kūrinių, atrinktų iš Morrison F parodos, surengtos Jaunimo Kongreso metu 1957 metais liepos mėn. Nuo tos dienos ši galerija veikia kaip estetinio auklėjimo ir meno kultūros įstaiga. Per trejus metus Čiurlionio Galerija padarė didelę pažangą: buvo surengta 15 meno parodų, kuriose dalyvavo 56 dailininkai, išstatydami 929 kūrinius, šiandien Čiurlionio Galerija turi 69 kūrinius 12 dailininkų bei skulptūros ir kiek 1 eramikos 13,098 dolerių sumai. 12 kūrinių gauta išsimokėjimui. Juos atrinko jury komisija iš einamųjų parodų. Pastarieji kūriniai reikalingi mecenatų, bet tikimasi, kad atsiras žmonių, kurie nupirks, apmokėdami skolą jų autoriams.

Jaun mo Centre susidarius "kultūriniam užnugariui", kur lietuviškas gyvenimas gana judrus, Čiurlionio Galerijoje rengiamos meno parodos turėjo pasisekimo lankytojų skaičiumi. Per trejus metus buvo parduota 131 kūrinys 15,623 dolerių sumai, ir šias parodas aplankė per 12,000 žmonių. Be žinomų Amerikoje gyvenančių lietuvių dailininkų kūrinių, Čiurlionio Galerija turi A. Varno, K. šklėriaus, A. Žmuidzinavičius, Zikaro, P. Rimšos, J. Šileikos, P. Kalpoko ir kitų mūsų senesniosios kartos menininkų darbų.

O štai kiti Čiurlionio Galerijos kūrinių autoriai:
J. Dagys, Ad. Galdikas, V. Ignas, č. Janusas, V.K. Jonynas, J. Kaminskas, P. Kaupas, V. Kasiulis, E. Marčiulionienė, A. Marčiulionis, R. Ma-zoliauskas, J. Milaknis, Br. Murinas, N. Palubinskienė, J. Paukštienė, J. Pautienius, V. Petravičius, Z. Plechavičienė, P. Puzinas, V. Raulinaitis, J. Rimša, A. Rūkštelė, A. Skupas, J. Šapkus, M. Šileikis, J. Tričys, V. Vaitiekūnas, T. Valius VI. Vaičiaus, R. Viesulas, W. VVitkus, D. Zol-pytė-Ondrik, K. žoromskis ir 18-to šimtmečio nežinomas dailininkas. Viso 42 dailininkai.


Čiurlionio Galerijos 3-jų metų sukakties minėjimo pirm. Z. Kolba įteikia inž. V. Jonynui ir žmonai I premiją už geriausią meno kolekciją.

Čiurlionio Galerijos meno rinkiniai pasipildė, kad jau būtų laikas siųsti kilnojamas parodas į provinciją.

Č. Galerijos vadovybe ir jos teisės
1956 m. gruodžio mėnesį dail. Z. Kolbos iniciatyva buvo suorganizuotas Lietuvių Amerikiečių Menininkų Klubas, apimąs visų sričių menininkus. Pradžioje į šio klubo valdybą įėjo iš kiekvienos meno srities po vieną atstovą. Šio klubo organizaciniam darbui padidėjus, vėliau įėjo po du atstovus.
1957 m. spalio mėn. 20 d. LA.M. klubas suorganizavo Meno Kūrinių Fondą, skirtą nepriklausomai Lietuvai, ir kartu Čiurlionio Galeriją, ši menininkų organizacija, sukurta visų sričių lietuvių meno tikslams siekti, be religinių ir partinių skirtumų, yra įregistruota Amerikos valdžios.

Galerijos juridinis savininkas, iki Lietuvos išlaisvinimo ir nepriklausomybės atkūrimo, yra L.A.M. Klubas. Lietuviai išsilaisvinus, kūriniai pereina Lietuvos valstybės nuosavybėn ir Lietuvos konsulo Čikagoje žinion.

Dabartinė L.A.M. Klubo valdyba yra: pirm. Povilas Gaučys, vicepirm. Br. Markaitis, S.J., sekr. J. Bertulis, ižd. Br. Macevičius, spaudos atst. B. Račkauskas, L. A. M. Klubo įgaliotinis Č. Galerijai dail. Z. Kolba. Nariai: dail. M. Šileikis, rašyt. St. Tamulaitis, arch. J. Mulokas. č. Galerijos vyr. direktorius M. Šileikis, vicedirkt. A. Skupas.

Čiurlionio Galerijos tikslas
Čiurlionio galerijos tikslas yra gaivinti dailės bei meno gyvenimą tremtyje, kad jis neapmirtų, kad mūsų pajėgesniųjų menininkų nors maža kūrybos dalis būtų apsaugota nuo žuvimo, kad būtų galima grąžinti į nepriklausomą ir laisvą Lietuvą, čia pat yra ruošiamos trumpalaikės didesnės ar mažesnės reikšmės parodos.

Čiurlionio Galerijos vadovybė nori, kad mūsų visuomenė, lankydama šį lietuvių meno muziejų, jaustųsi kultūringoje aplinkoje, kad visi dailininkai, be meno srovių skirtumo, rengtų savo kūrinių parodas šioje galerijoje. Čiurlionio Galerija, sudarydama pastovų Meno Kūrinių Fondą, laikosi bešališkumo, nepateikauja nei realistinei, nei moderniajai meno srovei. Tiesa, galerija daugiau turi impresionistinės dvasios kūrinių, nemažą kiekį ekspresionistinės dailės, bet su laiku į galeriją ateis ir abstraktinė dailė.

Galerijos vadovybė stengiasi plėsti muziejaus meno ir istorinės medžiagos rinkimo programą, bet dėl lėšų stokos, pvz. sunku vykdyti pradėtąjį liaudies meno skyriaus darbą. Bs to, tėvų jėzuitų Jaunimo Centro patalpos nėra vien tiktai Čiurlionio Galerijai skirtos, — tenka ir vietą taupyti.

Baigiant pravartu priminti, kad jaunutė Č.G., minėdama savo trimetę sukaktį, laimingai prasiveržė pro įvairias kliūtis — pavydą, nepasitikėjimą, priekaištus, net nepagrįstas kritikas. Ir toliau reikia žiūrėti, kad prieš trejus metus įvykdyta graži idėja — Čiurlionio Galerija — išsilaikytų, kad didelės tų žmonių pastangos, kurie aukojasi visų bendram reikalui, nenueitų niekais, kad šis kultūrinis paminklas tremtyje būtų mūsų visų tautinės gyvybės ir kultūros švyturiu.

ši idėja jau susilaukė gražaus supratimo ir įvertinimo. Iš daugelio, čia paduosiu tik pora atsiliepimų. Vienas jų — iš Amerikos. Prel. P. Juras apie Čiurlionio Galeriją taip sako: "Karštai mylėdamas savo tėvynę Lietuvą ir visa, kas su jos garbe siejasi, trokštu, kad Čiurlionio Galerija būtų mūsų tautos meno pažiba; todėl jaučiu šventą pareigą būti mecenatu nors vieno kito meno kūrinio. Telydi Dievo palaima visus Jūsų žygius bei darbus."

Štai balsas iš Lietuvos — skulptoriaus Petro Rimšos žodžiai: "Lietuvių Dailės Muziejus Čikagoje tai puiki iniciatyva. Manau, kad jame ras vietos daugelis vertingų dailės darbų." Jie 1957 m. gruodžio 3 dieną atsiųsti iš Kauno.
Mikas Šileikis,
Čiurlionio Galerijos direktorius.