Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BENDRUOMENĖS RINKIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vaitiekūnas   

Gegužės 13 ir 14 JV lietuviai rinko savo parlamentą — naują bendruomenės tarybą, jau trečią iš eilės. Pirmąją rinko 1955, antrąją — 1958. Turint galvoje LB organams tenkančius labai reikšmingus išeivijos tautinius uždavinius, pravartu pasvarstyti šio vyriausio bendruomenės organo rinkimų duomenys ir jų peršamos išvados.

Balsai, balsavimo apylinkės, kandidatai ir renkamieji. 1955: balsavo 6916, rinkimų apylinkių buvo 57, kandidatų—95, renkamųjų 27. 1958: balsavo 4,137, rinkimų apylinkių buvo 57 (pribuvo Jaunimo Centro, Ke-noshos, New Haven, S. Francisco, Tėviškės parapijos; išnyko Brooklyn I, Columbus I, Yonkers, Long Beach, Selden), kandidatų 76, renkamųjų 20. 1961: balsavo 4,648, rinkimų apylinkių buvo 57 (pribuvo Ann Arbor, Aurora, Buffalo, Gage Park, Jack-son Heights, Sokolų; išnyko Brooklyn -Union, Columbus II, North Chicago, Tėviškės parapijos, West Side Chicago, White Plains), kandidatų 109, renkamųjų 31.

Pirmieji ir antrieji rinkimai vyko vienu kandidatų sąrašu visai Amerikai, šiemet vyko apygardomis. Penkios rinkimų apygardos statė ir balsavo savo kandidatus, o vyr. rinkimų komisija padalino mandatus proporcingai pagal apygardoje balsavusiųjų skaičių. Tuo būdų Chicagos apygarda su 1848 balsais pravedė 12 atstovų, Bostono su 814 balsų — 5, develando su 694 balsais — 5, L. Angeles su 98 balsais — 1, New Yorko apygarda su 1194 balsais — 8 atstovus. Vidutiniškai vienas Chicagos kandidatas surinko 40 balsų, Bostono — 51 balsą, develando — 43, L. Angeles — 9 ir New Yorko— 60 balsų.

Naujos rinkimų tvarkos privalumai. Pagal bendrą tvarką, renkant apygardomis, iš anksto kiekvienai apygardai nustatomas mandatų skaičius. Tada yra aiškus pagrindas, kiek kurioj apygardoj galima vienu sąrašu siūlyti kandidatų ir už kiek maksimum kandidatų galima balsuoti. Šių metų rinkimų tvarkos nustatytojai tų bendrų taisyklių nepaisė ir savomis naujovėmis (apygardai tenkančių mandatų nustatymas pagal balsavusių skaičių) įnešė į rinkimų procesą kai kurių nesklandumų, prarasdami pagrindą ir kandidatų sąrašo ribai ir balsuotinų kandidatų skaičiui nustatyti. Septyni — iš oro pagautas skaičius. Arba išradimas, kad galima balsuoti už pusę apygardos kandidatų, teisiniu požiūriu nesusipratimas. Juk apygardoje kandidatų gali būti ir trigubai daugiau, nei iš viso yra mandatų. Ir vis dėlto, nepaisant naujosios rinkimų tvarkos kai kurios akrobatikos, jos neįprastos naujybės turėjo tą gerą privalumą, kad skatino apygardas tarpusavy lenktyniauti. Kuri apygarda turės daugiau balsuotojų, ta ir daugiau atstovų praves. Man atrodo, kad tai geras principas ir gal išper-kąs rinkimų tvarkos teisinius nelygumus. Deja, apygardos šiuo nauju lenktyniavimo principu, atrodo, nesistengė naudotis. Jį plačiai išvysčiusios, gal būtų pasiekusios bent jau 1955 rezultatų.

Stoka demokratinės nuotaikos.
Kiekvienam turėtų būti aišku, kad balsuotojui patraukti pravartu ir jam patrauklus kandidatas siūlyti. Iš čia reikalas pastatyti juo daugiau kandidatų. Jei apygarda turės pvz. 100 kandidatų, natūralu laukti bent 1000 balsuotojų. Silpniausiai balsa-vusioj L. Angeles apygardoj 1 kandidatui tenka 9 balsai. Faktiškai betgi šiuose rinkimuose kandidatų ir renkamųjų proporcija maždaug ta pati buvo, kaip 1955, 1958 rinkimuose, t.y. tada, kai rinkiminio lenktyniavimo nebuvo. Įdomus šio santūrumo daugiau kandidatų statyti motyvas. Vienas nuoširdus bendruomenės veikėjas, pakalbintas pasirūpinti daugiau iš savo kolonijos kandidatų ir tarp kitko paminėtas kai kurias pavardes, nesutiko imtis iniciatyvos, nes esą "tokios kolonijos. . . kandidatui būti išrinktam yra labai maža vilties", be to, paminėtos pavardės nesą tinkamos kandidatuoti, nes bendruomenės gyvenime neaktyvios. Kitas vėl LB veikėjas tuo pačiu reikalu pakalbintas, griežtai atsisakė imtis iniciatyvos, nes nenorįs savo kandidatų apjuokinti neišrinkimo atveju. Man atrodo, toks nusistatymas nėra demokratiškas. Demokratiniai rinkimai remiasi varžybų principu. Tik sovietiniuos "rinkimuos" visi kandidatai "išrenkami". Kandidatavimas yra visuomeninė pareiga ir ją iš anksto sąlygoti išrinkimu nedera, nes paprastai, prisiimdami kurią visuomeninę pareigą, sąlygų nestatome. Neatrodo visada tikslinga vengti kandidatais statyti ir tokių, kurie LB organizacijai abejingi. Pats kandidatavimas j vyriausią LB organą gali juos į LB aktyvą atvesti.
Apylinkių ir balsuotojų skaičiaus nepastovumas. Jau 1958 rinkimuose išnyko 5 apylinkės, dalyvavusios 1955 rinkimuose. Jose visose reiškėsi senųjų lietuvių iniciatyva, šių metų rinkimuose vėl išnyko 6 apylinkės, dalyvavusios 1958, kurių 5 dalyvavo jau ir 1955 rinkimuose. Tiesa, ir 1958 ir šių metų rinkimuose atitinkamas skaičius naujų apylinkių prisidėjo ir bendras skaičius likosi tas pats — 57. Jei nebūtų 11 nubyrėjusios, šiemet būtum jau turėję 68 apylinkes.

Lygiai nepastovus ir balsuotojų skaičius atskirose kolonijose. Tatai aiškiai rodo trejų rinkimų duomenų palyginimas:
Ypač ryškus balsuotojų mažėjimas Chicagos apygardoj Bridgeport, Brighton Park, Omaha, Roseland, G. Rapids kolonijose; N. Anglijos apygardoj Bostono, Hartford, Lawrence kolonijose; New Yorko apygardoj Brooklyne, Maspethe, Newarke, New York I, Patersone, Philadelphijoj, W. Plains; Vakarų apygardoj —L. Angeles kolonijoj, Vidurio apygardoj Detroite, Pittsburghe, Columbus. Kai kurių kolonijų pasyvumas jau buvo matyt, statant kandidatus. Pvz. net tokios kolonijos kaip Detroito, Phi-ladelphijos nepasistengė savo kandidatų sąrašų pastatyti. Išvada: LB organizacinis tinklas vis dar skystokas ir nepatvarus. Reikia jieškoti kelių bendruomenės masei sudominti rinkimais, kurie yra nevien tik periodinis formalumas bendruomenės augščiausiam organui atnaujinti, bet ir pačios bendruomenės, tariant JV lietuvių tautinio gajumo demonstracija.

Sudominimo kelių besižvalgant, šie keliai yra dvejopi: šalinti lig šiol pasitaikančias barikadas ir surasti naujų paskatų.

Tarp barikadų yra rinkimų teisės pirkimas, bendruomenės organizacijos struktūra ir rinkimų sistema.
Rinkimų teisė 1955 mokėjo 50 centų, šiemet — $2.00. Net keturgubai pabrango. Norėdami, kad tarybos rinkimai taptų tautinio gajumo tikra demonstracija, turime atsieti tautinio solidarumo įnašų rinkimą nuo balsavimo teisės. Dabartiniai rinkimai nėra visuotiniai, bet cenziniai. Tai yra stačiai prieštara bendruomenės visuotinumo principui. Tik trumparegiškas noras rinkimų proga papildyti iždą kliudo įžvelgti rinkimų teisės pirkimo neigiamybes.

Nors bendruomenės organizacija tolygi JV lietuvių tradicinėms organizacijoms ir jokiu atžvilgiu nėra joms konkurentė, vis dėlto pačiu savo naujumu kelia įtarimą. Todėl JV lietuvių tradicinėms organizacijoms ir jų veikėjams susigyventi su bendruomenės organizacija yra keistina dabartinė bendruomenės organizacijos struktūra ta prasme, kad vadinamos centrinės tradicinės JV lietuvių organizacijos ir institucijos, įskaitant ir redakcijas, turėtų savo vietą augščiausiame bendruomenės organe — taryboje. Pats faktas, kad pvz. SLA, LRKSA, LRKF ar net daugumas laikraščių kiekvienas atstovauja didesniam lietuvių šeimų skaičiui, nei LB Taryba individualių balsų, rodo, kad dabartinėje LB organizacijos struktūroje senieji JV lietuviai nesusiranda deramos vietos. Neturime į tai moti ranka — tesižinai. Bendruomenė esame visi, tad ir jos organuose privalu reprezentuotis galimai platesniems sluogs-niams. Nors formaliai bendruomenei atstovauja jos taryba, moraliai jai atstovauja ir kitos organizacijos bei institucijos, dažnai net su stipresniu visuomeniniu užnugariu, nei formalinis atstovavimas kad turi. Sakoma, ne organizacijos kuria tautą, bet tauta organizacijas. Bendruomenė — išeivijos tauta. Bet bendruomenė ir jos organizacija ne tolygu. Tauta ir valstybė — ne tas pat. Tauta kuria organizacijas, bet tos organizacijos gali turėti ir dažnai turi balsą tautos organizacijoje—valstybėje. Tad ir išeivijos organizacijos gali, o JV atveju yra būtina, turėti balsą bendruomenės organizacijoje, jei nenorime, kad bendruomenės organizacija ilgainiui pasidarytų tik tam tikro bendruomenininkų sluogs-nio objektas. Bandymai iš apačios, per bendruomenės apylinkes, klausimą spręsti, negali būti sėkmingi, nes nesiekia klausimo esmės.

Man stačiai nuostabu, kad net bičiuliai frontininkai, patys skelbdami kultūrinę demokratiją ir kultūros pa-saulėžiūriškumą, stoja piestu prieš suteikimą kultūriniam pasaulėžiūriš-kumui teisės (ne privilegijos) rep-rezentuotis bendruomenės augščiausiame organe. Prisiminus dar praėju-siuos JV prezidento rinkimuos vieno LFB lyderio viešą išstojimą prieš socialinę mediciną, tikrai galima imt galvot, kad pilnutinės demokratijos principai yra paskelbti kažkam kitam, tik ne patiems frontininkams.

Proporciniai rinkimai suteikia teisę (nebūtinai realų galimumą) bendruomenės kultūriniam pasaulėžiūriš-kumui pasireikšti. Be abejojimo, bendruomenės egzekutyvui lengviau dirbt, kai taryba pasaulėžiūriškal daugiau mažiau monolitiška. Bet ar tai jau pakankamas pagrindas neigt kultūriniam pasaulėžiūriškumui bendruomenėje priklausančią teisę? Ar tai nėra bėgimas nuo tikrovės ir bendruomenės organizacijos silpninimas ? Sakoma, kad proporciniai rinkimai galį atbaidyt nuo LB organizacijos tuos, kurie jiems priešingi. Taip argumentavo bajorai prieš suteikimą teisių liaudžiai. Principas čia aiškus: quis suo jure utitur neminem laedit.

Svarstant naujų paskatų galimybes, be kandidatų pagausinimo tektų atkreipt dėmesys į sudarymą šventiškos nuotaikos balsavimo dieną. Tyčia ar netyčia šiemet LB valdyba balsavimui nustatė labai patogią datą — Motinos dieną. Deja, daug kur ta puiki proga visai nebuvo balsavimo reikalams panaudota. Manding, Motinos diena derėtų paversti bendruomenės rinkimų tradicija, nes mūsų motinos yra ir mūsų lietuvybės motinos, jos tvirčiausioji uola. Tik Motinos dienos apeigas turėtume papildyti bendruomenės rinkimų atitinkama veikla, jei jie tais metais vyksta. Apskritai balsavimo dieną derėtų organizuoti įvairiopų senimo ir jaunimo pobūvių su balsavimo urna. Bendruomenės balsavimo diena pamažu turėtų tapti lietuvybės demonstravimo diena, kaip pvz. airiams kovo 17.

Pagaliau, kiekviena balsavimo apylinkė turėtų turėti bent vieną komisiją ant ratų, kuri atkakliai su urna lankytų nepaslankius ar nepajėgius tautiečius.

Apskritai praėjusieji bendruomenės rinkimai, išskyrus Kreivėno įsišokimą "Naujienose", nesukėlė anti-bendrucmeniško prietaro reiškinių. Tai jau pažanga. Paaugo ir balsuotojų skaičius, palygintas su 1958. Pašalinę barikadas ir panaudoję naujas paskatas, tikėkimės busimuos rinkimuos rezultatą pagerinsią.
Naujosios tarybos sudėtis daugiau atspindi, sakyčiau, bendruomenės pačią ašį: mokytojus ir bendruomenės organizacijos darbuotojus. Tai viltingas reiškinys, nes ne garsūs vardai, bet tik konkretus darbas lietuvių mokykloje ir bendruomenės organuose gali sėkmingai vykdyti bendruomenės organizacijai skirtą misiją. Tuo tarpu galime pasidžiaugt, kad bendruomenės organizacija JV lietuviuose, nors ir su dideliais sunkumais susidurdama, konsoliduojasi ir daro pažangą
V. Vaitiekūnas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai