A. RADŽIAUS "PAUKŠČIŲ TAKAS" Spausdinti
Parašė A.G.   

Mažos ir kuklios išvaizdos, bet stambiu vardu pasirodė A. Radžiaus poezijos knygele "Paukščių takas". Tematikos atžvilgiu visus eilėraščius galima būtų skirti į dvi grupes. Pirmajai tektų tradicinės tematikos eilėraščiai: kūrybinės valandos prasmingumas, amžinybe, gyvenimas ir mirtis, tėvynės pasiilgimas ir kitos panašios, kurių gausu lietuviškoje poezijoje. Įdomu pastebėti tik tai, kad kai kurias iš šių temų autorius traktuoja kaip astronomas (Amžinybės dvaras, Begalybe).

Dėmesį patraukia antroji grupė, tai yra astronominės tematikos eilėraščiai. Tikrai pirmą kartų mūsų poezijoje girdime kalbant apie in-tersteliarinę erdvę, makrokosmo gelmes, n-dimensijas, šviesos fotonus, visatos išdidžią konstantą; apie eks-tragalaktiniais ūkais nutaškytą dangų, stebimą per Mt. Palomaro observatorijos milžinišką teleskopą su ežero didumo stiklu, į kurį ir žvaigždės kaip į ežerą supuola; apie atitrukusį nuo žvaigždžių vandenilį, klajojantį intersteliarinėj erdvėj, kurio specifinį garsą, pagautą preciziškais aparatais, mokslininkai vadina vandenilio daina. Visos šios temos ne astronomui skamba labai egzotiškai. "Vandenilio dainą" laikytume vienu iš geriausių šios grupės eilėraščių, kurį pacituosime ištisai:
Kažkur toli dainuoja vendenilis,
Klajodamas intersteliarinėj erdvėj.
Jisai, kaip aš, vienuolis, nusivylęs
Dienos beprasmiška šviesa
Pabėgo nuo gimdytojos žvaigždės,
Nuo josios palydovų ir planetų,
Ir pasislėpęs makrokosmoso gelmėj,
Pats vienas šoka gaivalingą piruetą,
Dainuodamas nežemiška kalba ir tonais. (
24 p.)

Tačiau autorius ne visados pasitenkina tokiais grynais astronominiais vaizdais. Astronomijos mokslai jį išneša už visatos ribų į metafizinį pasaulį. Paskiri astronominiai reiškiniai kaip ir kosmas visumoje, autoriui atskleidžia visatos Kūrėją;
Intersteliarinė tyla
Per visą erdvę smelkias
Iki tolimųjų metafizinių gelmių.

(30 p.)

Bet tuojau pat autorius pastebi, kad toli gražu ne visi peržengia kosmose ribą, ne visi įžvelgia kuriančią ranką, o ir įžvelgusieji ne visi vienodai Kūrėjui nuolankūs.
Vis dėlto kai kurie astronominiai terminai lieka nespecialistui nesuprantami (nežiūrint enciklopedijų ir žodynų vartymo), darydami ir visą eilėraštį skaitytojui nepasiekiamą ir tuo pačiu neatliepiantį.

Eilėraščiai dažniausiai parašyti klasiškais ketureiliais, nors autoriui nesvetima ir laisvesnė forma. Iš visko matyti, kad Radžius poezijos amate toli gražu ne naujokas: jisai suvaldo ir žodį, ir posmą, ir patį eilėraštį visumoje. Tačiau pačios poezijos "Paukščių take" gana maža. Originalus ir naujas yra tik astronominės tematikos įvedimas poezi-jon, o ne pats poetinis pergyvenimas. Mokslas savo esmėje yra objektyvus ir asmeniškumas jame yra yda, kai tuo tarpu poetinis pergyvenimas būtinai yra asmeniškas. Todėl tie eilėraščiai, kurie yra asmeniškiausi, drauge yra ir poetiškiausi, nors ir tų pačių individualybė gana ribota ir vienoda.
A.G.
Aleksandras Radžius: PAUKŠČIŲ TAKAS: eilėraščiai, 48 p. Išleido Lietuvių Dienos, 1961 m. Kaina $1.50.