BALTIJOS VALSTYBĖS IR PAVERGTŲ EUROPOS TAUTŲ ORGANIZACIJA Spausdinti
Parašė A. Plukas   

Lietuvos vadavimo darbe, be abejo, yra svarbu kuo daugiau įsijungti į įvairias tarptautines organizacijas ir pasinaudoti jų parama. Tai yra gerai supratę įvairūs mūsų veiksniai, ir todėl lietuvių atstovų galima matyti beveik visose svarbesnėse tarptautinėse organizacijose. Tačiau reikia pažymėti, kad ne visos tarptautinės organizacijos yra vienodai reikšmingos Lietuvos vadavimo darbui. Todėl įsijungiant į bet kurią tarptautinę organizaciją ir per ją nukreipiant savo pastangų dalį Lietuvos vadavimo darbe, reikia žiūrėti, kiek iš tikro ta ar kita tarptautinė organizacija gali patarnauti Lietuvos vadavimo reikalui.

Pastaruoju metu, kaip atrodo, mūsų veiksniai daugiausia dėmesio yra sutelkę į Pavergtų Europos Tautų organizaciją arba seimą (angliškai, Assembly of Captive European Na-tions). Jon yra įsijungę ne tiktai žymūs mūsų veikėjai, bet, kaip regis, ji yra laikoma svarbiausia tarptautine organizacija, kurion turėtų būti perkelta svarbi Lietuvos vadavimo darbo dalis. Tai patvirtina, pvz., ir Vliko pastarajame suvažiavime priimtos rezoliucijos, kuriose tiktai ši viena tarptautinė organizacija tesuminėta, nurodant, jog yra nutarta "stiprinti ir plėsti akciją per Pavergtų Tautų organizaciją Lietuvos nepriklausomybei atstatyti". (Darb., Nr. 82, 1961 gruodžio 6 d.).

Pavergtų Europos Tautų organizaciją (PET) sudaro devyni kraštai: Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir trys Baltijos valstybės — Lietuva, Latvija ir Estija. Jos tikslas — kovoti už šių buvusių laisvų ir nepriklausomų valstybių išsivadavimą iš sovietų jungo. Nors jų buvusi padėtis yra vienoda ir dabartinis tikslas yra bendras, tačiau jų dabartinė padėtis yra žymiai skirtinga. Pirmosios šešios paprastai dabar yra vadinamos sovietų satelitinėmis valstybėmis. Jos yra apsikeitę diplomatiniais bei konsuliariniais atstovais ir su laisvosiomis valstybėmis ir taip pat yra pilnateisais Jungtinių Tautų nariais. Tokiu būdu teisiniu atžvilgiu jos yra lygios nepriklausomoms ir suvereninėms valstybėms. Be to, tam tikram laipsny joms yra pavykę išlaikyti savo vidaus valstybinę struktūrą — jos turi savo kariuomenę, pinigus ir kitus valstybinius atributus.

Baltijos valstybėms satelito vardas paprastai netaikomas. Jos pačių sovietų vadinamos respublikomis. Savo vidaus struktūros atžvilgiu jos faktiškai yra Sovietų Sąjungos dalis — jos neturi savo kariuomenės, pinigų ir p. Jų ir tarptautinė padėtis kitokia. Tose valstybėse, kurios nepripažįsta jų įjungimo Sovietų Są-jungon, tebeveikia jų diplomatiniai ir konsuliariniai atstovai, tačiau Baltijos kraštuose nėra jokių svetimų valstybių atstovų ir todėl normalūs diplomatiniai bei konsuliariniai santykiai tarp Baltijos valstybių ir kitų kraštų yra neįmanomi, šitų kraštų požiūriu Baltijos valstybės yra sovietų okupuoti kraštai. Tačiau, kaip žinome, yra valstybių, kurios nebeleidžia savo krašte veikti Baltijos valstybių atstovybėms. Taip pat Baltijos valstybės nėra priimtos nariais į Jungtines Tautas.
Įdomu taip pat pažymėti, kad laisvosios valstybės nedaro didesnio skirtumo savo santykiuose su satelitinėmis valstybėmis. Tai aiškiai parodė, pvz., neseniai iškilęs klausimas dėl Lenkijos brangenybių grąžinimo iš Kanados. Kai lenkų egziliniai veikėjai ėmė protestuoti dėl šių brangenybių pardavimo dabartinei Lenkijos vyriausybei, tai Kanados teisingumo ministeris jiems tiesiai pasakė, kad Kanada žino tiktai vieną Lenkijos vyriausybę. Tokiu būdu egzilų protestai nieko nepadėjo, ir lenkų istorinės brangenybės buvo iš Kanados (net per Jungtines Valstybes) išgabentos į Lenkiją.

Taip laisvosioms valstybėms traktuojant sovietų satelitines valstybes, sunku įsivaizduoti, kaip yra galimas jų išlaisvinimas. Pvz., kaip Jungtinėse Tautose gali būti iškeltas sovietų satelitinių valstybių išlaisvinimo bei jų apsisprendimo klausimas, jei jų atstovai dabar sėdi kartu su visų suvereninių valstybių atstovais? Arba kaip laisvosios valstybės gali sakyti, kad satelitiniai kraštai yra sovietų pavergti, jei jų diplomatiniai atstovai pripažįstami kaip visų suvereninių kraštų? Logiškai imant, laisvosios valstybės, norėdamos kovoti už sovietų satelitinių kraštų išlaisvinimą, turėtų nutraukti su jais diplomatinius bei konsuliarinius santykius ir pareikalauti jas pašalinti iš Jungtinių Tautų, kaip sovietų vald-džios iškamšas, ir po to kelti jų išlaisvinimo klausimą. Tačiau, kaip gyvenimas rodo, įvykiai eina kaip tik priešinga kryptimi: šios sovietų pavergtos valstybės ne tik buvo pripažintos, užmezgant su jomis diplomatinius santykius, bet ir buvo priimtos pilnateisiais nariais į Jungtines Tautas. Taigi, iš tikro yra einama ne prie šių valstybių išlaisvinimo, bet jų esamos padėties įteisinimo.

Taip esant, kokios naudos Baltijos valstybės turi savo kovoj už išsivadavimą, susėsdamos PET organizacijoj į vieną suolą su žmcnėmis iš kraštų, kurie yra sovietų satelitinės valstybės ?

Reikia pripažinti, kad PET atlieka didelį darbą, keldamos tautų apsisprendimo reikalą bei pasisakyda-damos prieš sovietinį kolonializmą. Tačiau, iš kitos pusės šios jų pastangos sunkiai yra suprantamos daugeliui ypač neseniai susikūrusių valstybių, kai kalbama apie sovietų kolonializmą satelitiniuose kraštuose, kurių atstovai greta su jais sėdi Jungtinėse Tautose, arba su ' kuriais yra diplomatiniais atstovais apsikeitę ne tik jų, bet ir laisvų Vakarų valstybės. Be abejo, daugiau būtų suprantamas sovietų kolonializmas Baltijos valstybėse arba Ukrainoj, Gruzijoj, Armėnijoj. Tačiau Baltijos valstybių (kurios PET organizacijoj yra mažumoj) padėtis netenka bendroj PET propagandoj savo ryškumo, o apie tikrąsias sovietų kolonijas — dabartines sovietų respublikas PET vengia kalbėti ar net bendron kovon prieš sovietų kolonializmą dėtis.

Tokiu būdu PET nauda Baltijos valstybių kovoj už išsivadavimą yra gana ribota. Tai dar patvirtina ir tas faktas, kad iki šiol PET negalėjo padėti baltiečiams gauti programų savo kalba per Laisvosios Europos radiją.

Turint tai galvoj, sunku suprasti, ko ir kaip dabar Vlikas mano pasiekti per PET, nutaręs stiprinti Lietuvos laisvinimo akciją per šią organizaciją.

Iš tikro, atrodo, mums šiuo metu reikėtų stiprinti savo pastangas ne PET organizacijoj, bst pačių baltie-čių tarpe, kaip tai jau gražiai yra pradėjęs Altas. Baltijos valstybių padėtis yra ypatinga. Jos buvo sovietų agresijos pirmosios aukos prieš antrąjį pasaulinį karą, ir jos yra vienintelės valstybės (išskyrus Rytų Vokietiją), kurios tarptautinės teisės atžvilgiu yra sovietų okupuoti kraštai. Mums reikia šią Baltijos valstybių padėtį išnaudoti kovoj už jų laisvę. Tai geriausiai galima padaryti pirmiausia patiems baltie-čiams tarpusavy susicementavus ir pagrindines savo jėgas skiriant Baltijos valstybių išlaisvinimui, žinoma, naudojantis PET ir kitų tarptautinių organizacijų parama bei bendradarbiaujant su kitų, Kremliaus pavergtų, tautų (ukrainiečių ir k.) išsivadavimo sąjūdžiais. Klausimas apie baltiečių ryšį su pastarosiomis tautomis sudaro jau atskirą temą.
A. Plukas.