Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKOS LIETUVIŲ KULTŪRINIAI LAIMĖJIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS MULEVIČIUS   
Įžanga — Įsikūrimo sąlygos kultūrinės - veiklos pagrindas

Ryžtamės susipažinti su Amerikos lietuvių kultūriniais laimėjimais. Kad būtų suprantamesni to trečdalio1 mūsų tautos laimėjimai, pradžioje bent trumpai susipažinkime su įsikūrimo sąlygomis, kurios sudarė pagrindus kultūriniam darbui.
Šios mūsų tautos dalies Amerikoje įsikūrimas buvo tikrai nepavydėtinas, — daug sunkesnis negu paskutinės didžiosios bangos, atblokštos antro pasaulinio karo. Senesnieji, išlipę iš laivo New Yorke, tuoj dairėsi darbo. Ir nemokėdami kalbos, ėmė kiekvieną agento pasiūlytą darbą: ūkiuose prie New Yorko, Pensil-
-------
Paskaita, skaityta istorijos sekcijoje.
-------

A.Marčiulionis Konstrukcija (bronza)

vanijos geležinkelio statyboje ir anglių kasyklose. Seniausios lietuvių kolonijos įsikūrė Pensilvanijos anglių kasyklų srityje.2 Kai tik susiorientavo aplinkybėse, visi ateiviai stengėsi įsikurti miestuose.

Apsigyvenę anglių kasyklų rajone, uždirbo po 17-20 centų per valandą, tad per mėnesį gaudavo $40.00 - 60.00. Kai įgaudavo įgudimo, uždirbdavo vidutiniškai apie $75.00 - 100.00 už akordinį darbą.:! Ne geresnė būklė buvo ir plieno pramonėje.4 Prieš pirmą pasaulinį karą Čikagoje fabrike gaudavo 20-22 centu per valandą. Dirbdavo šešias ir septynias dienas per savaitę po 10 valandų. Jei kas uždirbdavo po $3.00 per dieną, tai buvo labai gerai. Šiaip gaudavo $12.00 - 14.00 per savaitę."' Apie pirmą pasaulinį karą Clevelande (Ohio) lietuviai, dirbę automobilių ir dailidžių dirbtuvėse ir prie visokių mašinų, uždirbo per dieną nuo $1.75 iki $4.00 ir kartais iki $6.00.« "Sears and Roebuck" firmos siuvykloje dirbo 7,000 moterų po 10 valandų kasdien ir dar 3 naktis savaitėje; už dieninį darbą jos gaudavo po $3.00 per savaitę, o už naktinį kompanija "atsilygindavo", duodama joms savo valgykloje sykį pavalgyti.7

Pagal 1905 m. statistiką, vidutiniškai per savaitę uždirbo dirbtuvėse ir fabrikuose: raštinės darbininkas $21.27 - 20.69, vyras darbininkas $10.27 - 10.55, moteris darbininkė $5.72 -5.75, vaikai darbininkai $3.37 - 3.41. Vidutiniškas šeimos tėvo uždarbis buvo $550.00 per metus, o vidutiniškos šeimos metinės išlaidos siekė $768.54.8

1900 m. Čikagoje lietuvių buvo priskaito-ma 14,000. Jų tarpe buvo "vos 10-ta dalis pačiuotų, kiti visi vienatypiai arba turį pačias Lietuvoje". Apie šimtas lietuvių turėjo šiokius tokius namelius. Kiti nuomojo."

Miestuose gyveno labai susikimšę. Nevedę prisiglausdavo prie šeimų "ant kampo". Šis verslas lietuvių buvo labai mėgiamas prieš pirmą pasaulinį karą. Iš 100 šeimų septyniasdešimt laikydavo kampininkus. Kad savininkai daugiau uždirbtų, o kampininkams būtų pigiau, lovoje guldydavo po du ir keliomis pamainomis.10

Darbininkai labai daug gėrė. Yra skaičiuojama, kad Čikagos lietuviai prieš pirmą pasaulinį karą per metus pragerdavę 5 milijonus dolerių.11

Nors daug vargo, tačiau rašydami laišką įdėdavo dolerį ir tuo sugundydavo kitus pasekti juo.
"Nors apie tris mūsų išeivijos ketvirtadalius sudarė buvusieji Lietuvos žemdirbiai, tačiau Amerikoje į ūkį jie nelabai linko".12 Ūkių vengė, nes jiems priminė darbą, turėtą Lietuvoje (mat, daugumoje buvo "bernai" ir "mergos"). "Tiktai pagyvenę Amerikoje ilgesnį laiką, užsidirbę kiek pinigo ir geriau pažinę kraštą, kai kurie pradėjo dairytis farmų, ypač kai užeidavo pramonės krizė ir fabrikuose sustodavo darbai".13 Jau 19 a. pabaigoje užtinkame lietuvių ūkių. Arkanso valstybėje buvo įsikūrusių 30-ties lietuvių šeimų žemės ūkio kolonija.14 Kun. Jonas Žilinskis 1899 m. priskaitė ūkių: Connecticut — 10, Pietinėje Dakotoj — 5, Massachusetts — 4. Be to, 40 lietuvių, dirbančių pas amerikiečius ūkininkus.15

Lietuvių ūkiai sunykdavo, nes jų vaikai išeidavo į miestus. Suprantama, dalis užsilikda-vo, pvz. Michigane, kur lietuviai pradėjo kurtis apie 1907 m.16 O 1919 m. pavasarį į tą valstybę prasidėjo tiesiog masinė emigracija.17

19-to amž. pabaigoje prasidėjo platesnio masto lietuvių ėjimas į verslus. Prasidėjo nuo valgomųjų dalykų krautuvių ir saliūnų. Drąsesnieji kūrė siuvyklas, kurių 1898 m. lietuviai turėjo Brooklyne apie 40, New Yorke — 9, Philadelphijoje — 20, Baltimorėje — 41, Bostone — 28.18
Vėliau kūrė laivokarčių ir pinigų siuntimo į Lietuvą agentūras.1" Po 1905 m. atvyko iš Lietuvos išsilavinusių jaunų vyrų ir pradėjo mokytis Valparaiso universitete, atsirado pirmieji profesionalai ir stambieji verslininkai.-'"

19-to amž. pabaigoje ir 20-to amž. pradžioje lietuviai pradėjo kurti statybos ir paskolos bendroves, kurių pirmoji atsirado Čikagoje 1897 m. Kęstučio vardu.21

Štai sąlygos, kuriose kūrėsi ateiviai. Dabar panagrinėkime jų kultūrinius laimėjimus, pirmiausia atkreipdami dėmesį į pačių kultūrėji-mą, o vėliau — kaip jie rūpinosi Lietuvos kultūros kėlimu.

I. PATYS SIEKIA KULTŪROS

1. Organizavimas
Kur tik lietuvių susidarydavo didesnis skaičius, tuoj jie kūrė parapijas ir draugijas. Tad iš eilės ir apžvelkime, kaip tai įvyko.
a. Kuria parapijas. — "Pirmųjų Lietuvos išeivių dauguma buvo religingi valstiečiai; atvykę Amerikon, jie pirmiausia rūpinosi parapijomis".22   Tad  Amerikos  lietuvių  organizuotė prasidėjo nuo parapijų, kurių tikslas buvo pasistatyti sau bažnyčių".23 "Bet tai nelengvas buvo uždavinys, nes reikėjo nemaža pinigo, o lietuvių kolonijos buvo dar silpnos. Vyskupai ir leidimų neduodavo, jeigu matydavo, kad saujelė žmonių bažnyčios ir kunigo negalės išlaikyti. Jie patardavo lietuviams organizuoti parapijas bendrai su lenkais ar kitų tautybių katalikais".24

Svetimoji tauta, prie kurios lietuviai pradžioje šliejosi, buvo lenkai. Turbūt, pagrindinė priežastis — daugelio lietuvių mokėjimas susišnekėti. Už tai ir pirmąsias parapijas kūrė bendrai su lenkais. Bendromis jėgomis 1871 m. sukurtoji parapija buvo Shamokin (lietuvių vadinama Šamiukais) miestelyje, Pensilvanijos valstybėje. Nors parapiją sudarė 60 proc. lietuvių, o 40 proc. lenkų, bet ji atiteko lenkams, kai lietuviai skyrėsi nuo lenkų.25

V.  K. Jonynas     Indėnu misijų Montanoj bažnyčios projektas Nuotr. V. Maželio

Pati pirmoji Amerikoje lietuvių aukomis pastatyta bažnyčia buvo Shenandoah, Pa., (lietuvių Šenadoriu vadinama) mieste. Ją pastatė 1874 m. lietuvių — lenkų Šv. Kazimiero draugija (įkurta 1872 m.). Bažnyčia buvo paskirta šv. Kazimiero garbei, bet vyskupijoje ir valdžios įstaigose įrašyta "lenkų katalikų bažnyčia".  Užtai teko ją prarasti lenkų naudai.

Kadangi šv. Kazimiero draugijos iždą turėjo lietuviai savo rankose, tad persiorganizavo į Šv. Jurgio pašalpinę draugiją ir įsikūrė kitą — Šv. Jurgio parapiją ir pasistatė bažnyčią. Parapiečiai turėjo sumokėti metinį mokestį ir duoti statybai skirtą pinigų sumą — $21.25. Kas tos sumos negalėjo sumokėti, galėjo atidirbti. Darbo diena buvo vertinama $1.25. Tad po 17 darbo dienų pasidarydavo tikruoju parapijos nariu ir nereikėjo tais metais mokėti mokesčių.28

Grynai lietuviška pirmoji parapija buvo įkurta Pittstone, Pa. 1885 m. pradžioje ten įsikūrė Šv. Kazimiero draugija, kurios tikslas be savišalpos daugiausia rūpintis įkurti lietuvių parapiją ir pasistatyti savo bažnyčią. Buvo nutarta, kad kiekvienas draugijos narys sumokėtų bažnyčios statybai $25.00. Vasarą įkūrė Šv. Kazimiero parapiją, o 1889 m. baigė statyti bažnyčią ir iškilmingai pašventino, bet neturėjo klebono. Tik kitais (1890) metais, atvykus iš Sibiro kun. Jurgiui Kalesinskui, susilaukė kunigo. Bet irgi neilgam. Jis buvo iškeltas į Čikagą organizuoti Šv. Jurgio lietuvių parapijos. Po jos laikinai klebonavo lenkas, iki įšventino į kunigus Juozą Zlotožinskį, pirmąjį lietuvį, čia baigusį kunigo mokslus.27 Ir taip prasidėjo lietuviškų parapijų steigimas ir bažnyčių statymas. Ir nusagstė visą Ameriką 127 parapiniai vienetai.

"Ir čia net pasididžiuojant reikia teigti, kad nuo pat lietuviškųjų parapijų atsiradimo pradžios atidavė joms savo širdį, prakaitą ir kraują tik pilkieji prasčiokėliai, kurie dirbo sunkiausius ir mažiausiai teapmokamus darbus. Jie, atsivežę iš tėvynės labai stiprią meilę lietuvybei ir tikėjimui, negalėjo išsiversti be lietuvių kalbos ir bažnyčios. Parapija, bažnyčia, bažnytinė salė ir net šventorius buvo didžiausia ir maloniausia jiems prabanga, pramoga, džiaugsmas ir laimė. Ir čia jie palikdavo visus savo sielos ir širdies sunkumus ir skausmus. Ir todėl jie nieko negailėdavo parapijai ir bažnyčiai".28

1924 m. buvo skaičiuojama, kad parapijų turtas siekia 30 mil. dolerių.20 Dabar parapijų turtas, apytikriais apskaičiavimais, vertas — $47,877,000.00.30

b. Buriasi į draugijas. — Pirmieji ateiviai, šnairai sutikti angliškai kalbančiųjų, šliejosi prie jiems girdėtos kalbos atstovų — lenkų. Su jais ne tik kūrė pradžioje bendras parapijas, bet taip pat ir bendras draugijas. Shamo-kino lietuviai su lenkais 1871 m. įkūrė Šv. Vaitiekaus pašalpinę draugiją. Tad ši draugija ir bus pirmutinė lietuvių organizacija, nors ir ne vienų lietuvių.31 Kitais metais Shenandoah, Pa., įsikūrė Šv. Kazimiero draugiją, taip pat mišrią.32 1875 m. New Yorke įsikūrė irgi Šv. Kazimiero draugiją.33 Tai pati pirmoji grynai lietuviška organizacija. Tačiau kitur dar vyko bendradarbiavimas su lenkais. Tik nuo 1884 m. pradėjo kurtis grynai lietuviškos organizacijos. Tais metais Čikagoje ir Newarke, N. J., buvo įkurtos Šv. Jurgio draugijos, kurių tikslas — organizuoti parapijas.34

Kitais (1885) metais New Yorke J. Šliupas suorganizavo "Lietuvos Mylėtojų Draugiją", kuri turėjo jam pagelbėti leisti "Lietuviškąjį Balsą".35
Brooklyne pirmutinė pašalpinė draugija šv. Jurgio vardu įkurta 1886 m.38 Tais pačiais metais įsisteigė net du susivienijimai. Pirmiau (VIII. 15) įkūrė laisvamaniai "Susivienijimą visų Lietuvininkų Amerikoje".37 Tuoj (XI. 22) katalikai įkūrė "Susivienijimą visų draugysčių katalikiškų Amerikoje".38 Laisvamanių susivienijimas likvidavosi 1888 m.3!l Katalikų suorganizuotas susivienijimas stengėsi apimti visų pažiūrų asmenis, tačiau prasidėjo trynimasis su liberalais, kurie 1901 m. atskilo ir pasivadino "Susivienijimas Lietuvių Amerikoje",40 o katalikai — "Susivienymas Lietuvių Rymo-Katalikų Amerikoje'.41 SLA pradėjo augti, kai ėmė stoti į jį socialistai.42 Apie 1920 m. išryškėjo tame susivienijime komunistai, kurie 1930 m. Čikagos seime atskilo ir įkūrė savo "Lietuvių Darbininkų Susivienijimą".43
J. Šliupas 1889 m. įkūrė "Lietuvių Mokslo Draugiją" knygoms leisti.44 1 8 9 5 m. Minersvil-lėje, Pa., įsikūrė pirmutinė griežtai prieštikybi-nė draugija "Spindulys", kuri draudė mirusius savo narius laidoti su religinėmis apeigomis.45 Pirmoji socialistų kuopa įsikūrė 1899 m. Phila-delphijoje, Pa.4(i 1896 m. pilnai susiorganizavo Tėvynės Mylėtojų Draugystė.47 Lietuvių Laisvamanių Susivienijimas buvo įkurtas 1900. VI. 3.48

Katalikų organizacijų veiklai koordinuoti 1906. IV. 17 įvykusiame Wilkes-Barre, Pa., Amerikos lietuvių katalikų kongrese buvo įkurta "Amerikos Lietuvių Rymo Katalikų Federacija". Tai pajėgiausia katalikų organizacija. 1915 m. jos eilėse buvo 22,950 organizuotų narių.40 Tuo pačiu metu atskirų katalikiškų draugijų, ypač pašalpinių, Amerikoje buvo mažiausiai 1000.5(> Federacija suvaidino didelę rolę, siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Jai priklauso šios centrinės organizacijos: LRKSA, Moterų Sąjunga, Lietuvos Vyčiai, LRK Darbininkų Sąjunga, Vargonininkų Sąjunga, LK Labdarių Sąjunga Čikagoje ir Ateitininkų Federacija. Nuo 1940 m. AL
RKF suorganizavo Lietuvių Kultūros Institutą.51 Amerikos   Lietuvių   Kultūros   Archyvą.52

1908 m. įvyko Brooklyne pirmasis lietuvių 'tcrų   suvažiavimas,   Brooklyno  Lietuvaičių Npšvietos Draugijos sumanytas. Jame buvo įkurtus Progresyvių Moterų Susivienijimas. Jo veikla labiausiai klestėjo 1916-1917 m.53 Tačiau ki-ii Rusijos revoliucija padarė įtakos šiam susi-lenijimui. Jis pakeitė vardą į "Lietuvių Darbininkių Susivienijimą", kuris iki 1933 m. sunyko.84
Jaunimas 1913. IV. 27-28 susirinkęs į Lawrence, Mass., seimą įkūrė savo organizaciją — "Lietuvos Sakalai", vėliau pakeitęs vardą į "Lietuvos Vyčiai".55

Jau buvo užsiminta, kad lietuviai smarkiai Kirtuokliavo. Kovai su tuo blogu įpročiu 1913 m. buvo įkurtas A.L.R.K. Pilnųjų Blaivininkų Susivienijimas.5'1 Tačiau 1920. I. 16 įvedus "Noble Experiment", blaivinimo    darbas sustojo.57

1914. XII. 13 susiorganizavo katalikės moterys į "Amerikos Lietuvių Romos Katalikių Moterų Sąjungą".68
Reikėjo globoti sveikatos netekusius ir našlaičius. Tam tikslui 1914. II. 29 įsteigė Čikagos Lietuvių Rymo Katalikų Labdaringąją Sąjungą po Šv. Antano globa.59 Ji (1928 m.) pastatė Šv. Kryžiaus ligoninę ir senlių prieglaudą.60

Lietuvius katalikus darbininkus suorganizavo (1916.VII. 3-4 seime) į "Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Šv. Juozapo Darbininkų Sąjungą", kurios pirmasis junginys įsikūrė 1915. VI. 10 Bostone ir tuoj išleido pirmąjį "Darbininko" numerį.81
Socialistų pastangomis 1932 m. Brooklyne suvažiavime buvo įkurta "Lietuvių Darbininkų Draugija",82 bet vėliau įvyko skilimas: komunistai nuėjo į komunistų eiles.63

Priskaičiuojama, kad 1875 - 1904 m. laikotarpyje Amerikos lietuviai sukūrė visokių draugijų daugiau kaip 350.64 Jų buvo įvairiausiais vardais: šventųjų ir tautiniais.

Jau buvo minėta, kad seniausia socialistų kuopa buvo Philadelphijoje, įsikūrusi 1899. II. 6.85 Amerikos Lietuvių Socialistų partiją įkūrė 1905. V. 1 Newarke, N. J..88 Smarkiai augo, 1919 m. pasiekusi 6720 narių. Veikė apie 200 kuopų ir turėjo ižde apie $25,000.00 nuosavam namui statyti.87 Ginčai tarp kairiųjų ir nuosaikiųjų 1919 m. Brooklyno suvažiavime privedė prie skilimo, nes bolševikai, turėdami suvažiavime daugumą, pavadino lietuvių komunistų sąjungos suvažiavimu. Socialistai iš suvažiavimo išėjo.88 Tada socialistų likusios kuopos susiorganizavo apie "Naujienas" ir "Keleivį".

Tautiečiai (1919 m.) poseiminėje konferencijoje susiorganizavo į Lietuvių tautišką partiją, kitais metais pasivadinusią Amerikos Lietuvių Tautinė Sandara. Dalis Sandaros vadų suko socializmo kryptimi, todėl ji neišaugo. 1926 m., susiginčijus dėl perversmo Lietuvoje vertinimo, Sandara suskilo. Sandarai pasiskelbus laikytis Lietuvos valstiečių liaudininkų ideologijos, tautininkai pasitraukė.60 Tautininkų organizuotas vienetas atsirado 1940 m. New Yorke Rytų tautininkų organizacijos pavidalu, tuoj persiorganizavusios į Tautininkų centrą. 1941 m. pas J. Bačiūną buvo įkurta Lietuvai vaduoti sąjunga. Vėliau atsirado Amerikos lietuvių misija. Galop 1949 m. minėtos visos organizacijos sutarė likviduotis ir įsteigė Amerikos Lietuvių Tautinę Sąjungą.70

Taigi, šio krašto lietuviai susiorganizavo į religines, tautines ir politines organizacijas. Net Lietuvoj buvusios partijos bandomos čia prigy-dyti.
Visi natūraliai spietėsi miestuose tam tikruose plotuose, kur būdami arčiau vieni kitų, bendravo. Bet būta užsimojimų sujungti visus kontinento lietuvius į dideles kolonijas, kurių vieni pavyko iš dalies, kiti baigėsi savo projektuose.
Visų kontinentų lietuvius jungia Bendruomenė. Per šį dešimtmetį ta kryptimi ji daug pasivarė pirmyn.

2. Švietimas
Vienas didžiausiųjų lietuvių rūpesčių buvo savosios mokyklos steigimas. Viešose mokyklose nedėstė tikybos ir nemokė lietuvių kalbos. Šie dalykai ir buvo akstinai, vertę kurti mokyklas prie savųjų parapijų. O nulietuvėjimas žengė labai sparčiai. Prof. kun. F. Kemėšis rašė, kad po pirmo pasaulinio karo "Retas kuris vaikų, ateinančių dabar į pradžios mokyklą, supranta bent šiek tiek lietuviškai".71
Mokyklų reikalas buvo suprastas ir tinkamai įvertintas. Jos buvo steigiamos, kur tik galima. Kun. J. Zlotožinskiui, Pittstono Šv. Kazimiero parapijos klebonui, įsteigus pirmąją Amerikos lietuvių mokyklą,72 prasidėjo ir kitur. Juo 1894 m. pasekė Šv. Jurgio parapija Čikagoje ir kitos. Ir 1935 m. 127 parapijos turėjo jau 42 mokyklas. Daugumas parapijų, kurios neturėjo mokyklų, šeštadieniais, sekmadieniais ar vasaros metu steigė lietuvių kalbos ir tikybos kursus.73

Parapinių mokyklų steigimas reikalavo naujų mokesčių švietimo reikalams. Naujos mokyklos pastatymas kainavo apie $50,000.00 - 200, 000.00. Reikėjo aprūpinti mokinius vadovėliais, mokytojus — alga ($120.00 — 150.00 per mėnesį) ir kitas išlaidas padengti. Mokytojų algų naštą sumažino seselių kongregacijos, viena po kitos įsisteigusios: kazimierietės (1907 m.), pranciškietės (1922 m.), Nukryžiuotojo Jėzaus seserys (1924 m.), atsikraustė iš Lietuvos (1936 m.) Nekalto Prasidėjimo Seserų vienuolės, įsikūrė Šv. Kryžiaus seserų vienuolynas. Seserys 1935 m. vedė 42 parapines mokyklas ir 3 augštesniąsias.74 O 1955 m. seserys dėstė 56 lietuvių parapijų mokyklose: dvidešimt devyniose kazimierietės, 22 — pranciškietės ir 5 — Nukryžiuotojo Jėzaus. Visose mokyklose dėstė 312 mokytojų seserų kazimieriečių, 172 pranciškietės ir 66. Nukr. Jėzaus. Be to, turėjo 53 misijas, kuriose vedė katechizaciją ir vaikų darželius. Yra keletas lietuvių parapinių mokyklų, kuriose dėstė lietuvaitės seserys, priklausančios nelietuviškiems vienuolynams.75

Norėdami turėti lietuvybei ištikimų veikėjų, JAV lietuviai katalikai ryžosi įsteigti lietuvių kolegiją. Anot kun. F. Kemėšio, "Amerikoje gimę lietuviai nemoka savo kalbos, nesupranta savo žmonių, juos niekina ir mano juos laimingais padaryti suamerikonizavę".™ Kolegijos steigimo mintį įgyvendino marijonai, kurie JAV pradėjo darbą 1913 m. ir 1926 m. įsteigė pirmąją Amerikos lietuvių kolegiją netoli Čikagos. O 1931 m. savo kolegiją perkėlė į Ma-rianapolį, kuriai Connecticuto valstybės senatas, rekomenduojant švietimo departamentui, suteikė teisę duoti mokslo laipsnius. O buvusiose kolegijos patalpose 1934 m. įsteigė marijonų kunigams ruošti seminariją, kuri iki 1957 m. išleido apie 70 kunigų.77

Marianapolio kolegija gerai gyvavo iki antro pasaulinio karo. Šio karo metu daugelį studentų pašaukė į kariuomenę. Kolegijai teko persiformuoti į augštesniąją mokyklą su pridedamu paruošiamuoju kursu kolegijoms. Seminarija jau užsidarė, o Marianapolio mokykloje lietuvių tesimoko tik mažas skaičius. Dominuoja svetimtaučiai.

Ta proga reikia pasakyti ir apie kitus lietuvių vienuolynus, Šiaurės Amerikoje įsikūrusius. 1944 m. įsikūrė JAV pranciškonų vienuolynas, turįs savo centrą Kennebunkporte, Me. Leidžia knygas ir tris laikraščius. Turi įrengę vaikams ir jaunimui stovyklas. 1956 m. atidarė augštesniąją mokyklą. Dirba lietuvių tarpe.78

1948 m. lietuviai jėzuitai įsikūrė savo namą Čikagoje ir pradėjo savo veiklą su jaunimu. Vėliau pasistatė Jaunimo Centrą, koplyčią ir vienuolyną.79

Kun. Antano Sabaliausko iniciatyva 1956 m. buvo įkurtas lietuvių saleziečių vienuolynas (prie Čikagos), bet po trejų metų perėjo į svetimtaučių rankas.80

Kiekvienas vienuolynas turi susiorganizavęs armiją rėmėjų.
Keturios parapijos turi augštesniąsias mokyklas.S1 Lietuvių vienuolynai turi penkias. Tokiu būdu lietuviai katalikai šiame krašte išlaiko devynias augštesniąsias mokyklas.

Be pirmiau suminėtų parapinių ir augš-tesniųjų mokyklų, supažindinti su lituanistika, įvairios organizacijos ruošdavo kursus.
Gerokai anksčiau prieš Amerikos Lietuvių Kolegijos įsteigimą lietuviai, pasiilgę augštojo mokslo, susirado amerikietiškus universitetus— kolegijas ir pradėjo lankyti. Bene pirmoji mokslo įstaiga, kurią lietuviai susirado, buvo ŠŠ Ki-rilijaus ir Metodijaus dvasinė seminarija bei Šv. Marijos kolegija, įsteigta 1888 m. Detroite, Mich. Beveik nuo įsisteigimo čia mokėsi lietuvių, kurių pirmuoju buvo kun. K. Valaitis. Kitas universitetas, nuo 1905 m. daug sutraukęs lietuvių studentų, buvo Valparaise. Kituose buvo po mažesnį skaičių. Tačiau kur tik atsirasdavo daugiau lietuvių studentų, tuoj susiorganizuodavo savą draugiją, įsivesdavo lietuvių kalbos pamokas, susidarydavo bibliotekas, ruošdavo diskusijas, lavindavosi. 1912 m. katalikiškoji studentija susispietė į "Lietuvių Rymo Katalikų Moksleivių Susivienijimą Amerikoje", kuris gyvavo iki 1926 metų. Liberalai, tautininkai ir socialistai 1913 m. susibūrė į "Lietuvių Moksleivių Susivienijimą Amerikoje", kuris gyvavo iki 1924 m.82

1926 m. sustojus katalikų moksleivių susivienijimo veiklai, katalikiškoji studentija liko be jungties. Tad tuo reikalu susirūpinusieji 1932 m. įkūrė "Amerikos Lietuvių Katalikų Studentų Organizaciją". Jos tikslas — "išugdyti sąmoningą katalikišką lietuvišką inteligentiją, kuri išlaikytų Amerikos lietuvių jaunimą katalikišku ir lietuvišku". Šios sąjungos veiklą sunaikino antras pasaulinis karas (mobilizacija ir kt.).M
Nežiūrint gražios pradžios, svetimos kultūros dulkės smarkiai sėdo ant lietuviškosios, o lituanistiniai dalykai pamažu ėjo į užuomarštį. Tik naujoji ateivių banga vėl atkreipė dėmesį į šį dalyką. Po nelengvų pastangų lituanistiniai dalykai vėl buvo grąžinti į mokyklas, kai kur pilnateisių dalykų tarpe, kai kur kampininko teise (šeštadieniniai kursai) ir t. t. Šiais metais veikia 41 mokykla su 163 mokytojais ir 2689 mokiniais. Net susirūpinta mokytojų paruošimu — įkurtas Pedagoginis Lituanistikos Institutas, kuriame yra akivaizdinis ir užaki-nis dėstymas.

Organizacinis gyvenimas besimokančios jaunuomenės yra sukoncentruotas ateitininkų, skautų ir kitose tautinio nusiteikimo organizacijose.

3. Spauda
a. Knygos. — Amerikoje buvo spaudos laisvė, ko nebuvo 1865 — 1905 m. Lietuvoje. Tačiau maža buvo lietuvių, kurie ta laisve pasinaudotų. Nors čia susirinko energingiausias elementas, tačiau neapsišvietęs, daugiausia varguomenė. Uždarbiai buvo skurdūs, darbo valandos ilgos. Nebuvo net lėšų spaudai, nebuvo nė laiko, nedaug tebuvo ir raštingų. Mat, atvykusiųjų tarpe 1864 — 1871 m. buvo beraščių 75 proc, 1881 — 1889 m. — 65 proc, 1890 — 1898 m.

V. Petravičius Jautis (aliejus)

— 60 proc, o 1899 — 1907 m. dar buvo 56,5 proc.84
Po 1863 m. sukilimo atvyko didesnis skaičius dvasiškijos ir šiaip inteligentijos. Tada lietuviai pradėjo laužtis į šviesą. Ir tas noras šviestis davė drąsos pradėti bandyti pasirodyti su spausdintu žodžiu.85

Pirmasis Amerikoje lietuvių kalba spaudinys bene bus dviejų puslapių atsišaukimas "Mieli Brolej", kurį 1875 m. Shamokin, Pa., išleido Mykolas Tvarauskas tik ką nusipirktoje spaustuvėje. Tai buvo atsišaukimas pirkti tuo metu spausdinamą pirmąją lietuvišką knygą — "Tlumoczius . . .". Tačiau knyga neišėjo, nes išspausdinus šešis puslapius, spaustuvė sudegė ir knyga žuvo liepsnose. Bet pradžia jau buvo padaryta. Pradėjo leisti lietuviškas knygas. Minėtas Tvarauskas išleido 11 knygų. Jonas Šliupas, atvykęs (1884. V. 28) į Ameriką, ėmėsi knygų leidimo. Iki 1905 m. jis išleido 29 knygas, kurių 23 pats parašė ar išvertė; tik 6 —kitų. Juozas Paukštis ir jo įpėdiniai išleido 92 knygas. Tadas Bačkauskas įkūrė 1888 m. Mahanoy City, Pa., spaustuvę, veikusią iki 1959 m.86 Jis iki 1905 m. išleido 85 žinomus leidinius, daugiausia jo paties parašytus. Antanas Olšauskas išleido 131 knygą.87 Dešimtys leidinių išvydo pasaulį Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dėka.88

19-jo amž. paskutiniame dešimtmetyje JAV lietuvių tarpe išaugo naujų jėgų, naujų rašytojų ir leidėjų: kunigai — A. Milukas, J. Žilius, A. Kaupas, J. Žėbrys, M. Pieža ir pasaulietis — V. Šlekys - V. Stagaras.8"

A. Milukas išleido 190 leidinių, Šlekys — 44, kun. P. Saurusaitis — 11, "Kataliko" spaustuvė — 100, TMD — 47, "Vienybė Lietuvininkų" — 102, komunistinė lietuvių darbininkų draugija — 54 (propagandines).

A. Olšauskas buvo pasiryžęs leisti Lietuvių Enciklopediją, bet vėliau to sumanymo atsisakė, nes "sustreikavę" jo pakviestieji redaktoriai (K. Jurgelionis ir A. Lalis).90 Naujieji ateiviai šį ryžtą įvykdė. Enciklopedija beveik prie pabaigos. Knygų leidimas tebėra gyvas ir dabar. Nuo 1950 m. iki 1957 m. visuose pasaulio kraštuose lietuvių kalba pasirodė 1371 leidinys. Šio skaičiaus 940 išleido JAV lietuviai. Kiekvienais metais išleidžiama apie 120 knygų. 1953 m. išleido 140.91

b. Periodika. — M. Tvarauskas New Yor-ke (1879. VIII. 16) išleido pirmąjį Amerikos lietuvių laikraštį — "Gazieta Lietuwiszka". Jam pavyko surasti tik 132 užsimokėjusių skaitytojų. Išėjo 16 numerių ir sustojo. Po trylikos metų vėl bandė atgaivinti laikraštį. Jis išleido (1891.x.. 31) "New Yorko Gazieta Lietuwiszka", kurios išėjo 25 numeriai ir vėl sustojo (1892. V. 7), nes trūko skaitytojų. Vienok pradėtas darbas nebuvo užmirštas. Laikraščiai gimė ir mirė. Ir 1897.1. 1 suskaitoma JAV einančių laikraščių devyni.92 1900 m. taip pat ėjo 9 laikraščiai, bet 16 jau buvo sustojusių.93 Net laikraštininkai susiorganizavo: Brooklyne (1910.III. 17) įvyko pirmasis laikraštininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo devynių laikraščių atstovai.94 Įsteigė Lietuvių Spaudos Draugiją Amerikoje,95 o 1911.1. 1 jau priskaitoma net 18 lietuvių laikraščių.96 Už metų (1912.1.1) jau 21.97 Viso su Lietuvoje ir kitur einančiais buvo pasaulyje 63 lietuviški laikraščiai.98 Daugelis ėjusių laikraščių sustojo. Priskaičiuojama, kad nuo 1879 m. iki 1955 m. sustojo ėję 154 lietuvių laikraščiai.99 Šiuo laiku visame pasaulyje yra 109 lietuvių laikraščiai.
Naujų ateivių reikalavimai laikraščius iškėlė iki nebūto lygio ir skaičiaus.

4. Muzika
Amerikos lietuviai   turi   didelių   nuopelnų lietuviškai muzikos kultūrai.
a.    Orkestrai. — Pirmasis muzikinis pasireiškimas buvo orkestrų organizavimas. Pirmutinis orkestras susikūrė 1885 m. Shenandoah, Pa. Jį suorganizavo Šv. Juozapo blaivininkų pašalpinė draugija.100 1887 m. toj pačioj vietoje atsirado kitas orkestras. Ir tais pat metais jau turi orkestrą ir Mahanoy City, Pa. 1897 m. jais paseka ir Scranton, Pa. Labai greit dygo orkestrai, kad sunku buvo rasti koloniją, kuri neturėtų orkestro. Čikagoje buvo net keli.101 Orkestrus suardė pirmas pasaulinis karas.

b.    Chorai. — Pradėjus kurtis parapijoms, kaip neatskiriama dalis, pradėjo organizuotis ir parapiniai chorai. 1885 m. susiorganizavo pirmasis parapijos choras pilnąja prasme prie Šv.Kazimiero bažnyčios Pittstone, Pa.102 Šie chorai, be tiesioginių pareigų — bažnytinio giedojimo, dalyvaudavo ir tautinėse šventėse bei ruošdavo dainų šventes. Į jas sutraukdavo nuostabiai didelius skaičius dainininkų ir klausytojų. Pats didysis Amerikos chorų pasirodymas įvyko 1939. IX. 10 New Yorke Pasaulinės parodos metu suruoštoje Lietuvos dienoje. Dalyvavo iš JAV ir Kanados apie 3000 dainininkų.103 Beveik visos dainų šventės buvo suruoštos parapinių chorų,vadovaujant vargonininkams.104

Parapiniai chorai 1910. VI. 4 susiorganizavo į Amerikos Lietuvių Rymo Katalikų Parapijų Chorų Sąjungą (Čikagoje). Pirmieji lietuviai vargonininkai Čikagoje buvo sudarę su lenkais "Polsko — Litewski Zwiazek Organistow" organizaciją. Vėliau atsiskyrė ir 1911. V. 31 įkūrė savo sąungą,1"5 pavadintą "Am. Liet. Rymo Katalikų Vargonininkų Sąjunga".100

Atėjo laikas, kada šalia bažnytinių chorų buvo pradėti organizuoti tautiniai — pasauliniai chorai. Dažnai jie sunykdavo po vieno kito parengimo. Pirmasis pasaulietinis "Mildos" vardu choras buvo Eremino suorganizuotas Brooklyne 1894 m.107 Iš anų laikų tėra išlikę tik keli chorai. Daug jie turi nuopelnų operečių suruošime. "Birutė" ir "Pirmyn" chorai Čikagoje statė net ištisas operas. Prieš keliolika metų įsikūrė "Alice Stephens Singers".108 Naujieji ateiviai turi keletą ansamblių ir žymesnių chorų: "Dainavos" ansamblis, moterų operos choras, vyrų choras "Vytis", Vyčių choras (Čikagoje), "Čiurlionio" ansamblis (Clevelande), "Varpo" — Toronte ir kt.

c.    Operetės. 20-jo amž. pradžioje šiame krašte labai buvo susidomėta operečių statymu. Pirmoji operetė šiame krašte buvo 1901 m. išversta iš lenkų kalbos "Lobzowenaj".109 Tačiau tikrąjį operetės amžių pradėjo 1907 m. atvykęs M. Petrauskas. Jau tais pačiais metais jis pastatė Brooklyne, N. Y., operetę "Malūnininką ir Kaminkrėtį". Ir taip didžiausiu pasisekimu prasidėjo jų statymas. Tad šis kraštas yra mūsų operetės lopšys, o M. Petrauskas — jos kūrėjas. Šie parengimai kartais sutraukdavo tūkstančiais žiūrovų. 1917 m. Bostone "Velnias Išradėjas" sukvietė 2000 žiūrovų, 1924 m. operos "Eglės Žalčių Karalienės" Broadway Theatre žiūrėjo tūkstantinė minia, dalis netilpo į salę.110

Pirmas pasaulinis karas suardė gražiai pradėtą darbą. Po karo nebeatsigavo, nors ir buvo bandyta atgaivinti. Naujieji ateiviai stato operas Čikagoje, ansamblinius pasirodymus ar augšto lygio koncertus.

d.    Archyvas. — Tiek daug muzikinėje srityje Amerikos lietuviai yra nuveikę, kad prof. J. Žilevičius suorganizavo net muzikologijos archyvą, dabar esantį Tėvų Jėzuitų vienuolyne (Čikagoje).

5. Teatras
Teatras atliko labai didelį vaidmenį lietuviškoje kultūroje. Vaidinimai Lietuvoje taip buvo išplitę, kad vaidino ne tik salėse, bet ir kluonuose. Tačiau įdomus faktas, kad šie vaidinimai pradžią gavo ne Lietuvoj, bet užsienyje. Yra žinių, kad Račkausko rūpesčiu buvo surengtas vaidinimas "Žydas spąstuose" Mahanoy City, Pa., 1889. II. 17. Tačiau senoji Amerikos lietuvių karta mano, kad pirmasis vaidinimas JAV įvyko 1889.XII.31 Plymouth, Pa., parodant Antano Turskio keturių veiksmų komediją "Be su-menės arba kaip ant svieto einasi". Šio vaidinimo žiūrėjo 400 žmonių.111

Įdomu konstatuoti, kad "Čia susikūrė ir visos populiarios tautinio teatro formos: drama, komedija, tragedija, muzikinė komedija, operetė ir netgi opera. Sceninių veikalų kūryba ir jų įgyvendinimu Amerikos lietuviai buvo pradininkai.112 "Pensilvanijos valstybė buvo mūsų teatro lopšys. Philadelpija, Baltimore, Brooklynas prasiveržė pirmieji, tomis kolonijomis pasekė Bostonas. Nuo Atlanto vandenyno tautinio teatro bangos persimetė Čikagon ir į šio didmiesčio apylinkes".113

Naujųjų ateivių atsiradimas pradėjo naują etapą. Scenai pastatė didesnius reikalavimus.

6.    Sportas
Sportinėje veikloje čia dažnai iškildavo garsenybių ristininkai ir kt. Puikiai prisimename tuos laikus, kai Lietuva, atsikvietusi šio krašto lietuvius, išgarsėjo pasaulyje kaip Europos krepšinio meisteris. O Sharkey pateko į bokso čempionus. Buvo garsenybių golfo srityje ir kitur, kaip jų netrūksta ir šiandien futbole, beisbole ir k.

Naujųjų ateivių įtakoje sportinė veikla suorganizuota į Šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungą.

7.    Dailė, architektūra ir mokslas
Kokį kultūrinį vaidmenį suvaidino mūsų dailininkai, matyti Čiurlionio galerijoj dažnai vykstančiose parodose ir dabar suorganizuotoje parodoje.

Seniausiose lietuvių kolonijose keliautojai suranda namus, visiškai panašius į Lietuvos: ir žirgeliai, ir išdrožinėjimai, ir gonkeliai. O naujieji ateiviai architektai lietuvišką stilių įveda ir į žymiuosius pastatus, pvz. bažnyčias, kurių jau keletas tokiu būdu pastatytos.

Ankstyvesniųjų ateivių tarpe atsirado veržlių jaunuolių ir baigė kolegijas. Bet tai buvo nežymūs skaičiai. Naujieji ateiviai beveik visuotinai savo jaunuomenę pasuko mokslo kryptimi. Dabar bachelor laipsniu niekas nesitenkina. Magistro laipsnis — kaip dėsnis, o ne reto ir daktaratas. Daugelyje universitetų dėstytojų tarpe jau yra ir mūsų tautiečių, išliekančių sąmoningais lietuviais. Vis daugiau ir daugiau lietuviškų pavardžių mokslinėje literatūroje.

Dabartiniais laikais susidomėjimą mokslu puikiai pavaizduoja Profesorių Draugija, Lituanistikos Institutas ir Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos JAV židinio narių gausumas (87 iš 125 pasaulyje esančių jos narių).

8.    Tautinės spalvos
Sąmoninga tauta, norėdama reprezentuotis kitų tautų tarpe, pasirenka kokias nors charakteringas spalvas. Šio krašto lietuviai tautines spalvas pradėjo vartoti nuo 1879 m. Tiesa, jų pasirinktos spalvos buvo įvairios, tačiau jos laikytos tautinėmis. Seniausios vėliavos spalvos buvo mėlyna ir balta (arba atvirkščiai) ir įvairiai suderintos. Nuo 1914 m. atsirado kitas spalvų derinys: mėlyna — balta — raudona. Atrodo, tuo pačiu laiku atsirado ir geltona — žalia — raudona. Tačiau daugiausia buvo pasklidusios: žalia — balta (su vytimi) — raudona.114
(Bus daugiau)

1.    P. Ruseckas (red.): Pasaulio Lietuviai, Kaunas, 1935 m., 34 p
2.    LE X, 38 p.
3.    LE, X, 41 p.
4.    LE, X, 42 p.
5.    "Draugas", 1961.XII.7.
6.    Kun. P. Lapelis (red.): Amerikos Lietuvių Katalikų Metraštis 1916 m., 363 p.
7.    S. Michelsonas: Lietuvių išeivija Amerikoje (1868-1961), So. Boston, 1961 m., 41 p.
8.    V. K. Račkauskas: Amerika arba rinkinys faktų,   žinotinų Amerikoje gyvenantiems ir čion atkeliaujantiems  lietuviams,   New York, 1915 m., 160-161 p.
9.    Istorija Chicagos Lietuvių, Chicago, 1900 m., 579 p.
10.    Račkauskas: Op. cit., 156-159.
11.    K. Gineitis: Amerika ir Amerikos lietuviai, Kaunas,  1925 m 258 p.
12.    LE, X, 39 p.
13.    Michelsonas: Op. cit., 53 p.
14.    Michelsonas: Op. cit., 53 p.
15.    Michelsonas: Op. cit., 53 p.
16.    Michelsonas:   Op.   cit.,   56   p.
17.    Michelsonas: Op. cit., 60 p.
18.    Michelsonas: Op. cit., 29 p.
19.    Michelsonas: O. cit., 29 p.

20.    Michelsonas:    Op.   cit.,   29
21.    Michelsonas:    Op.   cit.,   29
22.    Michelsonas:   Op.   cit.,   213
23.    Michelsonas:    Op.   cit.,   30
24.    Michelsonas: Op. cit. 30 p.
25.    Dr. Algirdas Margeris: Ameri-ko Lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas 1872-1949, Chicago, 1956 m., 119 p.
26.    Amerikos Lietuvių Katalikų Darbai, 1943 m., 64 p.
27.    Pittstono Lietuvių Istorija, 1935 m., 20 p.
28.    Margeris: Op. cit., 124 p.
29.    "Vien."   Metr.   1926   m.,   91   p.
30.    Michelsonas:   Op.   cit.,   134   p.
31.    Michelsonas:  Op. cit., 17 ir 26
32.    Michelsonas:   Op.   cit.,   26   p.
33.    Michelsonas:   Op.   cit.,   26   p.
34. Michelsonas: Op. cit., 27 p.
35. Michelsonas: Op. cit., 27 p.
36. Michelsonas: Op. cit., 27 p.
37. Michelsonas: Op. cit., 98 ir 99
38. Amer. Liet. Kat. Darbai, 84 p.
39. LE, X, 44 p.
40. Michelsonas: Op. cit., 107 p.
41. Amer. Liet. Kat. Darbai, 85 p.
42. Michelsonas: Op. cit., 108 p.
43. Michelsonas: Op. cit., 118 p.
44. Michelsonas: Op. cit., 28 p.
45. Michelsonas: Op. cit., 28 ir 125 P-
46. Michelsonas: Op. cit., 73 p.
47. "Vienybės" Metraštis 1926 m., 42 p.
48. Michelsonas:    Op.   cit.,    28   p.
49. Keturių Metų Am. Liet. R. K. Federacijos   Veikimas,   Chicago, 918 m., 97 ir 98 p.
50. Keturių Metų . . ., 98 p.
51. LE, I, 146 ir 147 p.
52. LE, I, 146 p.
53. Michelsonas:   Op.   cit.,
54. Michelsonas:   Op.   cit.',
55. Am. Liet. Kat. Darbai, 100 p.
56. Am. Liet. Kat. Darbai,  135 p.
57. Amer. Liet. Kat. Darbai, 136 p.
58. Am. Liet. Kat. Darbai. 108 p.
59. Am. Liet. Kat. Darbai, 136 p.
60. Am. Liet. Kat. Darbai,  137 ir Lapelis: Op. cit, 185 p.
61. Am. Liet. Kat. Darbai,  104 p.
62. Michelsonas:   Op.   cit.,   143   p.
63. Michelsonas:   Op.   cit.,   144   p.
64. Kun.   V.   Bagdanavičius  ir  kiti (red.):  Kovos metai dėl savosios spaudos, Chicago, 1957 m 248 p.
65.    Michelsonas   Op.   cit.,   73   p.
66.    Michelsonas   Op.   cit.,   79   p.
67.    Michelsonas   Op.   cit.,   89   p.
68.    Michelsonas   Op.   cit.,   92   p.
69.    LE, X, 48 p.
70.    LE, X, 49 p.
71.    Ruseckas: Op. cit., 51 p.
72.    Pittstono   Liet.   Istorija,   22   p.
73.    Ruseckas: Op. cit., 55 p.
74.    Ruseckas: Op. cit., 54 p
75.    LE, X, 51 p.
76.    Keturių   Metų   . . .,   65   ir   66
 
77. Amžinybei  ir  žemei   (puslapiai nežymėti)
78. LE, XXIII, 425 p.
79. LE, IX, 399 p.
80.  LE, XXV, 342 p.
81. LE, X, 51 p.
82. "Ateitis" 1962 m.,  6 nr. 133p.
83."Ateitis" 1962 m., 6 nr., 138 p.
84. Bagdanavičius ir kiti: Op. cit., 299 p.
85.Bagdanavičius ir kiti: Op. cit., 299 ir 300 p.
86. Bagdanavičius ir kiti: Op. cit., 265 p.
87. LE, X, 52 p.
88. Bagdanavičius ir kiti: Op. cit., 287 p.
89. Bagdanavičius ir kiti: Op. cit., 264 p.
90."Vienybės" Metraštis 1926 m., 54-55 p.
91. PLB Seimas, 8 p.
92. "Vien." Metraštis 1926 m., 42 p.
93. "Vien." Metraštis 1926 m., 44 p.
94. "Vien." Metraštis 1926 m., 53 p.
95. "Vien." Metr. 1926 m., 53 p.
96. "Vien." Metr. 1926 m, 54 p.
97.  "Vien." Metr. 1926 m, 54 p.
98.  "Vien." Metr. 1926 m, 54 p.
99. Michelsonas: Op. cit., 202-203
100. "Aidai" 1956 m., 8 nr., 355 p.
101. "Aidai" 1956 m., 8 nr., 355 p.
102.  "Aidai" 1956 m., 8 nr., 355 p.
103.  Plg.: "Aidai" 1956 m., 355 p.; LE, IV, 241 p. Liet. Kat. Darbai, 133 p.
104. LE, IV, 242 p.
105. Am. Liet. Kat. Darbai,  123 p.
106. "Draugas" 1953.VIII.15
107. "Aidai" 1956 m., 8 nr., 353 p.
108. "Aidai" 1956 m., 8 nr., 361 p.
109. "Aidai" 1956 m., 8 nr., 356 p.
110. "Aidai" 1956 m. 8 nr.
111. V. Žukauskas: 70 m. lietuviškam spektakliui. — "Draugas".
112. "Aidai" 1956 m., 8 nr., 324 p.
113. "Aidai" 1956 m., 8 nr., 324 p.
114. V. Liulevičius: Lietuvių tautinės vėliavos spalvos. — "Aidai" 1962 m., 6 nr.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai