Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKOS LIETUVIŲ KULTŪRINIAI LAIMĖJIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS   
PASKAITA ISTORIJOS SEKCIJOJE
(tąsa iš praeito numerio)

II. RŪPINASI LIETUVOS KULTŪROS KĖLIMU

1. Rėmė Lietuvos Bažnyčią
Religija tautos gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį. Tad šiam reikalui JAV lietuviai katalikai lėšų negailėjo. Daugelis Lietuvos bažnyčių pastatytos ar remontuotos šio krašto lietuvių pinigais. Jie sukūrė net specialių organizacijų  šiam  reikalui,  pvz.   Šakių  bažnyčiai.

Vilkaviškio vyskupija ryžosi statyti kunigų seminariją. Tinkamiausia vieta buvo Vilkaviškio dvaro žemėje. Tai žemei nupirkti reikėjo $26,000.00. 1925 m. kun. A. Steponaitis atvyko į JAV rinkti aukų. Ir paskelbė, kad jam reikia surinkti $26,000.00. Surinko arti paskelbtos sumos — $23,785.00.115
JAV lietuviai bažnyčias stato net svetimuose kraštuose. Kun. J. Kutas buvo atvykęs 1912. III. 6 į JAV rinkti aukų statyti bažnyčiai Taškentė, Azijoje.116. Jų dosni ranka pasiekė ir Argentiną bei Braziliją. Kun. J. J. Jakaitis, MIC, pastatė bažnyčią ir vienuolyną Buenos Aires amerikiečių aukomis. Kun. P. Ragažinskas pastatė lietuvišką mokyklą San Paulo irgi amerikiečių aukomis.117 Dar labiau stebina jų kilniaširdiškumas, pasiekiąs net tolimąją Indiją, kur šio krašto aukomis statomi didžiausi namai.

2. Aprūpino Lietuvą spauda
Kai Lietuvoje buvo uždrausta spauda, Amerikos lietuviai suskato rūpintis ir savo broliais Lietuvoje. JAV lietuviai, apytikriai skaičiuojant, spaudos draudimo metu išleido 741 leidinį."" Šitoks gyvas leidybinis darbas daugeliui lavė daug vilčių. Martynas Jankus (1885. V. 23) iš Mažosios Lietuvos dr. J. Šliupui rašė: "Jūs lietuviai, būdami vainoję žemėje, nelenkite galvos nei lenkams, nei meškoriams. Parodykite, ką galite ant vainos žemės, ir aš, nors slaptai, išduosiu (išleisiu) knygą apie jūsų tvirtybę ir leisiu į Lietuvą. Meškoriai tai girdės — matys, ir duos mums spaudos valnybę. Tada Lietuva jau nežus. Tik nesustokite dirbti. Ant Jūsų kabo laimė visos Lietuvos ir lietuvininkų".120 O dr. V. Kudirka 1898 m. "Varpo" pirmajame numeryje Amerikos lietuviams rašė: "Jeigu jūs ketinate ir toliau taip elgtis, kaip elgėtės pereitais metais, tai .. . elkitės taip ir toliau! Suprantate, turbūt, kad kalbu apie leidimą knygų. Leiskite jas, leiskite, nes tai įnašas į Lietuvos iždą".121

Mažoka duomenų spręsti, kiek JAV lietuvių išleistų knygų pasiekė Lietuvą, kokį plotą apėmė ir kurios knygos. Tačiau jų turėjo patekti nemaža. Tai rodo šie faktai. Tėvynės Mylėtojų draugija 1896 m. nutarė rinkti iš narių po 60 centų duoklės metams ir tais pinigais leisti lietuviškas knygas, kurias dovanai ar pusvelčiui skleisti Lietuvoje.122 Ir tą nutarimą vykdė. 1896 - 1904 m. išspausdino dvylika leidinių, kainavusių jai $2,283.82. 16,500 tų leidinių egz. pasiuntė "Varpo" redakcijai, kad per knygnešius išplatintų po Lietuvą.123
"Nors iš Amerikos knygos buvo siunčiamos dalinti dovanai, bet čia daugelis knygnešių stačiai jomis prekiaudavo!".124

SLA spaudos draudimo metu leido knygas ir nemokamai siuntė jas į Lietuvą. Tokiu būdu "Dešimtys tūkstančių egzempliorių knygų buvo išsiųsta dykai Lietuvon dalinti ir vesti didelę kovą už mielą mūsų spausdintą žodį prieš Rusijos žiaurią priespaudą".125

Matyti, buvo pareikalavimas JAV išleistų knygų, nes Mikolainis buvo pasiryžęs Tilžėje įkurti didelę knygų krautuvę. Būdamas Ameri
kos pilietis, nebijodamas jokių bauginimų (1901 m. pabaigoje), sugrįžo į Tilžę, parsiveždamas iš Amerikos 14 didelių dėžių knygų. Kitų metų pradžioje (1.22) pas jį jau atvyko septyni policininkai. Po to įvykio jis tuoj grįžo atgal. Tokią krautuvę įkūrė Morta Zauniūtė.12"
Kun. A. Miluko liudijimu, knygos šimtais buvo siunčiamos į Suomiją, o iš ten į Rusiją. Taip pat siuntė į Bajorus (M. Lietuvoje), iš kur kunigai, caro valdžios uždaryti Kretingos vienuolyne, platindavo po Lietuvą.127

Kokį vaidmenį vaidino tuometinė JAV lietuvių spauda, buvo paliudyta 1900 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Lietuviško skyriaus tamsoje skendo Lietuvos žemėlapis, į kurį švietė trys spinduliai: didžiausias ėjo per Atlantą iš Amerikos; kitas, silpnesnis, švietė iš Mažosios Lietuvos, o silpniausias kilo iš Šveicarijos. Spinduliai reiškė knygų spausdinimą.128

Spaudos draudimo metu knygų leidimas taip įsisiūbavo, kad nebesustojo ir draudimą atšaukus. Prof. Vaclovo Biržiškos apskaičiavimu, tarpe 1547 - 1904 m. pasaulio šviesą išvydusių lietuviškų knygų Amerikoje išleistos sudarė septintą dalį visų pasirodžiusių.12"
Tiesa, 1865 - 1904 m. Mažojoje Lietuvoje vien Didžiajai Lietuvai skirtų knygų išspausdinta buvo apie 1422,180 vienu numeriu skaitant ir metinį laikraščių komplektą.1 :i1 Skaičius dvigubai didesnis už augščiau paminėtą (741) JAV lietuvių išleistąjį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Maž. Lietuvos brošiūros buvo plonos, o JAV knygos — storos, tad gauname atvirkščią santykį: JAV lietuvių buvo išspausdinta du kartu daugiau puslapių negu Maž. Lietuvoje.182 Be to, pastebėta, kad Tilžėje spausdinimas buvo pigesnis nei Amerikoje, tad pradėta Amerikoje surinktais pinigais spausdinti Tilžėje. Nuo 1900 m. iki 1905 m. išspausdinta 16 leidinių.138

Kai kalbama ar rašoma apie kovą už lietuviškąją spaudą, tai iškeliama "Aušra", "Varpas" ir Lietuvos knygnešiai. "Bet reiktų neužmiršti, kad ne mažiau reikšmingas toj kovoj buvo ir lietuvių išeivijos vaidmuo. Amerikiečių vaidmuo buvo ne tiktai reikšmingas, bet ir libai įdomus, sudėtingas, išsiliejęs net į tarptautinę spaudą, ko nebuvo pasiekę veikusieji toj srity Lietuvos veiksniai".184 Štai faktai.

SLA seimui 1895 m. nutarus nusiųsti Rusijos carui prašymą grąžinti lietuvių tautai spaudą ir palengvinti Lietuvos žmonių būklę, savo spaudoje kilusi polemika pateko į Amerikos lenkų spaudą ir plačiai tą reikalą išgarsino.183 Tą pakartojo Galicijos ir Poznanės spauda. Lenkų "Przegląd Wszechpolski" savo prancūziškame priede (kurį siuntinėdavo kitakalbių redakcijoms Europoje) perdavė plačiajai spaudai. Ir beveik visi įtakingesni Europos laikraščiai tą straipsnį persispausdino ir paskelbė pasauliui, kad lietuvių tauta reikalauja grąžinti spaudą, kurią rusų valdžia buvo uždraudusi.136

Kitas faktas. Lietuvių Literatūros Draugija užprašė politinį Rusijos emigrantą, rašytoją ir politiką Jevgenij Nikolajevič Matrosov, kuris čia gyveno grafo Lelivos vardu, kad parašytų apie Lietuvos padėtį knygą. Jis parašė rusų kalba "Položenije Litovskago Naroda v Russkom Gosudarstve" (Lietuvių tautos padėtis rusų valstybėje). Knygą išleido 1916 m. ir SLA centro valdyba pasiuntė Rusijos carui ir jo minis-teriams bei senatoriams, caro dėdei didž. kunigaikščiui Mikalojui, įtakingesnių Rusijos laikraščių redakcijoms ir žymesniems visuomenininkams. Visus juos prašė padėti Lietuvai atgauti spaudą ir mokyklas.187 O carui dar buvo pridėtas malonės prašymas, pageidaujant gauti atsakymą per Rusijos generalinį konsulą New Yor-ke.138

Be to, jau minėta Pasaulinė paroda Paryžiuje, įvykusi 1900 m. Visi kraštai joje galėjo dalyvauti, išskyrus pavergtą Lietuvą. JAV lietuvių sumanymu ir pinigais Lietuva buvo atstovaujama. Per parodoje skaitytas paskaitas ir slapta platinamą katalogą prancūzai sužinojo apie esamą Lietuvoje padėtį. O kai tas reikalas pateko į prancūzų spaudą, tai net rusai reagavo Lietuvoje (tardė, suėmė).

Spauda yra labai didelis veiksnys tautos švietimo darbe, tad JAV lietuviai rėmė ir Nepriklausomos Lietuvos spaudą. Lietuvoje įkurtos Šv. Kazimiero draugijos narių didelį skaičių sudarė JAV lietuviai. Jie savo nario mokesčiais ją darė pajėgią leisti lietuviškus leidinius.18i' O minėtos draugijos atsiųstas (1924) kun. Raščiukas surinko $29,562.00 pinigais ir $6900.00 Lietuvos Laisvės Paskolos lakštais, tad viso $36,462. 00.1411 Ir kun. J. Koncevičius tais pačiais metais atvyko aukų rinkti "Vilčiai", nors kun. A. Maliauskis, Amerikoje buvęs 1915 - 1920 metais, tai pačiai "Vilčiai" buvo surinkęs $6,663. 82.141 1924 - 1925 m. lankėsi iš Lietuvos "Švyturio" atstovas J. Strazdas. Jis atvežė knygų $25,000.00 vertės.142 Ir, reikia manyti, čia jas išplatino.

3. Rėmė kultūrininkus
Lietuvoje daugelis nukentėdavo, bekovodami su rusų priespauda. Tad JAV lietuviai su-


K. Zapkus Natiurmortas su Olimpijos drobule (aliejus)

organizavo (1899 m.) Kankinių Komitetą, kuris rinko aukas ir siuntė Lietuvos kankiniams.148
Dr. V. Kudirkai susirgus, šio krašto lietuviai renka aukas jo reikalams,144 o jam mirus, renkamos aukos jo paminklui.145 Rašytojui A. Vištaliui susirgus ir atsidūrus (1889 m.) beprotnamy Argentinoje,146 renkamos aukos jam šelpti.
Ir šellpė jį iki mirties.147 Vienu tarpu (1904 m.) net buvo stengtasi jį atsigabenti į JAV, tik dėl ligos negalėjo tai padaryti.148

Kai prof. Pr. Dovydaitį prašė išsikraustyti iš užimamo prie gimnazijos namo buto, jis pasiskundė Tautos Fondui, kad dėl butų stokos 'Kaune jis turėtų įsigyti namelį, bet neturįs pinigų.   Prašė Tautos Fondo paskolos. Fondas, tuo tarpu neturėdamas pinigų, paprašė katalikų daruotojus aukų šiam reikalui. Gauta aukų $240.00 ir persiųsti prof. Pr. Dovydaičiui.149

4. Rėmė mokslą einančius

JAV lietuviai rūpinosi ne tik esamais veikėjais ir rašytojais, bet rūpinosi ir naujos inteligentijos išugdymu. Stengėsi sudaryti sąlygas jų studijoms. Jau 1900. IV. 18 katalikai (septyni kunigai) sudarė moksleiviams šelpti "Amerikos Lietuvių Katalikų Apšvietos Draugiją Motinėlę",'5" kurios tikslas — "Iškariauti Lietuvai ir lietuviams žodžio liuosybę, tikėjimo liuo-sybę, neprigulmybę atgaivinti tautos susipratimą per mokslą", todėl "gelbės materiališkai besimokančią jaunuomenę, kuri paskiaus dirbs tautos ir tautiečių labui".151 "Motinėlė" veikė iki 1943 m. (nuo 1936 m. šelpė tik čia gimusius), išleisdama arti $14,000.00 ir sušelpė 43 asmenis, kurių tarpe daug žymių Lietuvos žmonių.152 Tautos Fondas irgi sušelpė apie 100 asmenų,'58 išleisdamas tam reikalui $20,000.00, be to —148,266 frankus ir 11,124 vokiečių markes.154

Tuoj (1901. XII. 1) tam pačiam tikslui Čikagoje įsteigė laisvamaniai draugiją "Aušrą", kurios "mieriai yra šelpti einančią į augštuosius mokslu lietuvišką jaunuomenę ir tokiu būdu išdirbti lietuvišką inteligentiją". Nuo 1905 m. iki susilikvidavimo suteikė pašalpos 27 asmenims ir išleido tam reikalui $4,273.80.155
1908 m. socialistai įkūrė "Moksleivių Paskolos Ratelį".156

5. Rėmė švietimo ir kultūros įstaigas
Po 1905 m. sukilimo Lietuvoje, pajutę daugiau laisvės, lietuviai organizavo švietimo, mokslo ir meno draugijas. Tuoj įsteigė švietimo draugijas: "Saulės", "Žiburio" ir vėliau "Ryto". Atsirado Lietuvių Mokslo Draugija ir Lietuvių Meno Draugija. Pirmosios trys steigė mokyklas, paskutinės — rūpinosi mokslu ir menu. Visos jos kreipėsi į JAV lietuvius pagalbos ir visos gavo.

"Saulės" draugijai nutarus statyti centrinei įstaigai namus, atsiuntė į Ameriką aukų rinkėjus, kurie po 90 darbo dienų (1911. VII. 19 — X. 17), po 55 kolonijų atlankymo ir po 150 prakalbų, surinko stambią auką—$19,000,00.157 Kun. Petraitis užrašė "Saulei" savo observatoriją, vertą $8,000.00.ir,x Todėl kai kas ir priskaičiuoja surinktų aukų net $27,000.00.1M Ta suma įgalino pradėti statybą.

Lietuvių mokslo ir dailės draugijos nutarė Vilniuje statyti Tautos Namus. Ir šiam tikslui (1913.VII. 21 - XI. 1) JAV lietuvių tarpe renka aukas. Ir tie rinkėjai gavo $23,722.45 aukų.160
"Žiburio" draugija, veikusi Suvalkijoje, irgi be JAV lietuvių neįstengė susiversti. Ir jos atstovas atvyko čia rinkti aukų. Rinko daugiau kaip tris mėnesius (1915. VII. 8 - X. 16) ir surinko $1,861.59.1"1 Mažoka suma todėl, kad vyko karas ir buvo renkami pažadai Šimtatūkstantiniam Fondui.

Kun. J. Laukaitis 1922 m.162 lankėsi JAV rinkdamas aukas "Lietuvos sulenkėjusiems kraštams atversti". Ir surinko $23,756.19.168
Kairiūkščių šeima sumanė suorganizuoti lietuvių švietimo draugijoms 100,000 rublių fondą. Pagal sumanytojų planą, iki 1915. I. 1 turėjo būti surinkti 100,000 rublių trims švietimo draugijoms: "Saulei", "Žiburiui" ir "Rytui". Ir paskelbė, kad pavieniai asmenys ar draugijos, užjaučia Lietuvos švietimo reikalus ir įstengia pažadėtų įmokėti 100 rublių iki minėtos datos vienai ar visoms trims po lygiai (33 rb. 33 kap.), su sąlyga: jei atsiras tokių šimtininkų pilnas tūkstantis. Jei neatsiras pilnas tūkstantis aukotojų, pažadas negalios ir pasižadėjusieji nieko nemokės. Draugijos gaus 100,000 rublių arba nieko. JAV lietuviai buvo pasižadėję 430 šimtinių rublių.164 Kadangi vykstąs karas vertė JAV lietuvius rūpintis gelbėti badaujančią Lietuvą, tad šis reikalas atidėtas įvykdyti po karo. Planas nebuvo įvykdytas.

Po 1831 m. sukilimo rusams uždarius Vilniaus universitetą, lietuviai svajojo apie jo atgaivinimą. JAV lietuviai jau pirmajame Amerikos lietuvių katalikų kongrese (įvykusiame 1906. IV. 17-1) Wilkes-Barre, Pa., nutarė "Atgaivinti universitetą Vilniuje". 165 Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, Vilnių okupavus lenkams, Kaune iškilo universiteto steigimo reikalas. 1919 m. privačia iniciatyva įsteigta Augš-tųjų Mokslų Draugija ir (1920.1.27) iškilmingai atidarė Augštuosius Kursus. "Medžiagiškai kursai buvo remiami valstybės, visuomenės, ypač Amerikos lietuvių". Iš šių kursų už poros metų (1922) išsivystė Lietuvos Universitetas.166

Jau 1913 m. prie Katalikų Federacijos buvo suorganizuotas Tautos Iždas,167 kaip autonominė šaka, kurio tikslas — kad katalikiškoji Lietuva, kaip tėvynėje, taip ir Amerikoje, turėtų nuolatinį pinigų šaltinį, kurie gaivintų ir remtų kiekvieną svarbų ir naudingą kultūros darbą. "168

Įsikūrus Kaune Lietuvos Universitetui, JAV lietuviai jį remia. Kun. J. Žilius padovanojo Lietuvos valstybei savo knygyną. Kai jį perkėlė atstovybėn į Vašingtoną, buvo pradėtos rinkti knygos tam pačiam reikalui.16" Vincas Deks-nys iš Brooklyno (1926 m.) padovanojo Lietuvos Universitetui keliolika skrynių knygų iš savo didelės bibliotekos. Kun. A. Burbos170 biblioteka irgi atiteko Lietuvos Universitetui. Abiejų kunigų bibliotekas į Lietuvą pargabeno kun. Pr. Būčys (grįždamas iš JAV į Lietuvą 1921 m.) ir jas perdavė Lietuvos Universiteto bibliotekai.171 Dr. A. M. Račkus (1926 m.) padovanojo LU savo privatinio muzėjaus pinigų, iškasenų, kaulų ir akmenų rinkinius.172 New Britain, Conn., JAV pripažinus Lietuvą de jure, p?darė mieste rinkliavą Lietuvos Universitetui ir $1,100.00 p:.-siuntė prof. J. Šimkaus vardu.173

Kai atėjo laikas kurti Lietuvos Katalikų Universitetą (kuris įkurtas 1932. VII. 5), tai kunigai Bumšas ir P. Garmus per "kultūrinį vajų" šiame krašte surinko $64,100.52,174 iš kurių $50,000.00 buvo paskirti Lietuvos Katalikų Universitetui.175

Lietuvos tautininkų studentų korporacijai "Neo-Lithuania" nusprendus pasistatyti Kaune sau bendrabutį, jų atstovai atvyko 1923.XII.24 rinkti aukų ir iki 1925 m. surinko apie $10,000. 00.176 Ateitininkų namų statybai paremti irgi 1925 m. čia buvo renkamos aukos, kurių atstovai gavo $12,000.00.177

1922 m. Kaune buvo įkurta Lietuvių Mokslo Akademija. Ir tais pačiais metais gavo iš JAV Katalikų Federacijos bonais $42,000.00 ir sudarė stipendijų fondą. Šis fondas, veikęs 18 metų (iki Akademijos uždarymo), stipendijų pagalba paruošė daug pajėgių asmenų profesūrai ir akademinei spaudai.178
Galop reikia prisiminti tą faktą, kurio mes

Mindaugas  Nasvytis   Saulėtekis oazėje (aliejus)

patys buvome liudininkais Lietuvoje. Kiekvienas studentas, turįs garesnes gyvenimo sąlygas, buvo klausinėjamas apie dėdę Amerikoje.

6. Rūpinosi Lietuvos atkūrimu

Tauta savaimingą kultūrą gali kurti, tik turėdama savo valstybę. Tautos valstybinio gyvenimo nepriklausomumas nuo kitų yra garantija savaimingai kūrybai. Tad toms sąlygoms sudaryti Amerikos lietuviai yra paskyrę milžiniškų pastangų.179

Pirmo pasaulinio karo metu, kad švysterėjo laisvės viltis Lietuvai, amerikiečiai suskato visu smarkumu veikti ta kryptimi katalikų ir tautininkų srovių vadovybėje. Abi grupės turėjo susiorganizavusios tarybas. Griebėsi visokiausių priemonių tam tikslui pasiekti. Keletą čia suminėsiu. Katalikų Amerikos Lietuvių Tautos Taryba 1917.1. 10-11 sušaukė 33 žymių katalikų suvažiavimą, kuriame priėmė deklaraciją, reikalaujančią, kad Lietuva būtų etnografiškai suvienyta ir suteikta jai visiška politinė nepriklausomybė. Už kelių dienų (1917.1. 15) New Yor-ke įvyko devynių didžiųjų tautinių organizacijų suvažiavimas, kuriame 30 atstovų priėmė rezoliuciją, reikalaujančią Lietuvai nepriklausomybės. Šios deklaracijos buvo įteiktos JAV vyriausybei, Europos valstybių ambasadoriams ir įdėtos stambiuose JAV laikraščiuose.

Katalikų Federacijos VII kongrese, įvykusiame 1917. IX. 25-27, pirmojoj sesijoj nutarta pasveikinti telegramomis šv. Tėvą ir prezidentą Wilsona, atkreipiant vieno ir kito dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės reikalą.

 Įdomus faktas, kad Amerikos Lietuvių visuotinis seimas (1918. III. 13-14) New Yorke, nieko nežinodamas apie vasario 16 aktą, paskelbė reikalaująs Lietuvai nepriklausomybės. Tas nutarimas dalyviuose sukėlė tokį didelį džiaugsmą, kad 1200 delegatų galingai sugiedojo du sykiu Lietuvos himną. Ilgai šaukė: "Valio Nepri-gulminga, Laisva Lietuva!". Kad sėkmingesnis būtų darbas, tai net abi tarybos nusprendė sudaryti bendrą vykdomąjį komitetą, kurį vėliau tikrai  sudarė  ir  kuris  suvaidino  didelę  rolę.

Abiejų atstovai lankėsi (1918. V. 3) pas prezidentą, prašydami pripažinti Lietuvą. Katalikų taryba išsiuntė į Šveicariją savo misiją dirbti su Šveicarijos lietuviais. Vykdomasis Komitetas prisidėjo prie Vidurio Europos Tautų Unijos įsteigimo, kuriai pirmininkavo T. G. Ma-sarykas. Šioje unijoje susitelkusios tautos surengė viešą ir formalų savo kraštų nepriklausomybių paskelbimą 1918. .X 26 Philadelphijoje— toje pačioje salėje ir ant to paties stalo, kur buvo   pasirašytas   JAV   nepriklausomybės   aktas.

Kai prasidėjo Paryžiuje taikos konferencija, sekti Lietuvos reikalų išvyko devynių asmenų delegacija, kuri labai daug padėjo Lietuvos delegacijai. O čia tuo pačiu laiku, kai vyko konferencija, (1912.11.12) VK-tas įteikė JAV valstybės departamentui prašymą pripažinti atsikūrusią Lietuvą ir jos vyriausybę. Nesulaukus tinkamo reagavimo (1919. IV. 12), nutarta paruošti peticiją su milijonu parašų. Parašai surinkti. Įrišti į 138 knygas ir įteikti prez. Hardingui.

Po minėtų ir daugelio kitų pastangų (kurių nėra galimybės išskaičiuoti) lietuviai susilaukė laimėjimo: prez. Hardingas 1922. VII. 27 pasirašė Lietuvos pripažinimo de jure aktą. Ką išgyveno šio krašto lietuviai, puikiai atvaizduoja aprašymai susirinkimų ir demonstracijų. Pripažinimas buvo gautas tuo metu, kai Lietuvos visuomenė buvo labiausiai nusiminusi. . Po šio pripažinimo tą patį padarė (XII. 20) Didž. Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija. Ir taip Lietuva pasidarė pilnateisiu valstybių šeimos nariu.

Lietuva per pirmą pasaulinį karą buvo smarkiai ekonomiškai sunaikinta. Pradėjus valstybės atstatymo darbą, visko jai trūko. Reikėjo dairytis, kur gauti paskolos. JAV lietuviai nuolat klabeno savo vyriausybės duris Lietuvos reikalais. Pirmoji šių lietuvių rūpesčiu gautoji 5 milijonų dolerių vertės paskola iš Prancūzijoje esamų JAV sandėlių gėrybių.  Jie nupirko $1,848,150.00 Lietuvos laisvės paskolos lakštų. -Po ilgų JAV lietuvių prašymų Relief Administration (1919) davė Lietuvai 1 milijono dolerių vertės pašalpą.  Lietuvai reikėjo dar didesnės paskolos, kurią, šio krašto lietuviams pasidarbavus, (1925 m.) jie gavo — 12 mil. dolerių.

St. Lozoraičio tvirtinimu, "Nuo 1918 metų ligi sovietų įsiveržimo į Lietuvą 1940 metais Lietuva buvo paėmusi iš užsienio tiktai apie 18 milijonų dolerių paskolų. . ."185 Sudėjus sumas, gautas iš JAV, paaiškėjo, kieno rūpesčiu jos gautos ir kam priklauso nuopelnai.

1920 m. — kritiškais laisvės kovų metais— Lietuvos biudžete LLP pajamos sudarė 18 proc. visų tuo metu buvusių valstybės pajamų ir 90 proc. gautų tais metais paskolų.

Jei dar pridėtume aukas Vyriausiam Lietuvos Gynimo Komitetui, litui išleisti fondą, Vilniaus kovos reikalams, aukas Lietuvos šauliams, tada tik suprastume šio krašto lietuvių įnašą Lietuvos atkūrimo darbe.

7. Kėlė Lietuvos gerovę
Kultūrai klestėti reikia ekonominio pagrindo. Amerikos lietuviai to pagrindo sudarymu buvo labai susirūpinę. Kad Lietuvos žmonės susikurtų geresnį gyvenimą, amerikiečiai parsiuntė daug pinigų. Gaila, kad neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, kiek pinigų nusiųsta į Lietuvą. Apskaičiuojama, kad per 1911 metus amerikiečiai pasiuntė į Lietuvą $1,672,418.50.  Olševskio bankas iki pirmo pasaulinio karo persiuntęs į Lietuvą 4 mil. dolerių.18" O Lietuvos pašto valdybos apskaičiavimu pašto perlaidomis Lietuvoje 1926 m. gauta $2,890,000.00; 1927 m. — 2,620, 000.00 ir 1928 m. — $2,600.000.00. Be pašto perlaidų, pinigai iš JAV siunčiami dar ir čekiais, kuriuos iškeičia Lietuvos bankuose, tad, bankų apskaičiavimu, kasmet gaunama arti $600,000.00. Žinovai tvirtina, kad įdėtų į laiškus ir siuntinius Lietuvą pasiekia apie $100,000. 00. Kadangi šiame laikotarpy į Lietuvą vykdavo daug ekskursijų, tad manoma, kad jie Lietuvoje per metus paliko arti $100,000.00. Jeigu taip, tai per minėtus trejus metus Lietuva gavo $10,510,000.00 arba daugiau kaip 3,500, 000.00 kasmet. 

Po Lietuvos atkūrimo 20,000 JAV lietuvių grįžo į savo kraštą.192 Jų parsivežta suma skaičiuojama iki $11,260,000.00.

Buvo įsisteigusios amerikiečių lietuvių bendrovės, kurios sutelkė apie pora milijonų dolerių kapitalą ir dalį savo veiklos bei įmonių perkėlė į Lietuvą.193

Remiantis augščiau išdėstytais duomenimis, nesunku pritarti prielaidai: "Jei prileisti, kad 100,000 amerikiečių kasmet nusiųsdavo saviškiams vidutiniškai po $100, tai reikštų 10,000, 000 per metus, arba $200,000,000 per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų".194

Pabaiga
Baigdamas noriu atkreipti dėmesį, kad ir IK didesnių kultūrinių laimėjimų nesustojau ir nešaukiau: "Štai žiūrėkite, kokį didelį kultūrinį laimėjimą pasiekė Amerikos lietuviai". Dėstytojas jautė pareigą atžymėti kultūrinių laimėli m u faktus, o išvadas pasidaryti palikta patiems klausytojams. Tačiau vieno dalyko, nors baigiamajam žodyje, nenoriu praleisti nepabrėžęs: Amerikos lietuvių kultūriniai laimėjimai yra dvigubi — jie patys pasiekė augštą kultūros laipsnį ir sudarė pagrindą kultūrai augti Lietuvoje. Tad kai kas nors liaupsina Lietuvos kultūroje išaugusį lietuvį, jis turėtų karštai paspausti senajam ateiviui nuo sunkaus fabriko darbo gruoblėtą ranką.

115  "Vienybes"   Metraštis  1926  m., 94 p. ir 1928 m., 25 p.
116  "Vienybės"  Metraštis,  1926 m., 54 p.
117 "Vienybes" Metraštis 1926 m., 78 p.
118 Kun. Svirnelio laiškas.
119. Bagdanavičius ir kiti: Op. cit., 178 p.
120. Bagd. ir kiti: Op. cit., 293 p.
121  Bagd.  ir  kiti:   Op.  cit.,  293  -294 p.
122. Bagd. ir kiti:  Op. cit., 286 p.
123. Bagd. ir kiti:  Op. cit., 295 p.
124. Ruseckas: Op. cit, 84 p.
125. Ruseckas: Op. cit., 76 ir 85 p.
126. Bagd. ir kiti: Op. cit., 295 -296 p.
127. Bagd. ir kiti: Op. cit., 313 p
128 Bagd. ir kiti:  Op. cit., 294 p
129 Bagd. ir kiti: Op. cit., 241 p
130. Bagd. ir kiti: Op. cit., 178 p
131. Bagd. ir kiti: Op. cit., 202 p
132. Bagd ir kiti: Op. cit, 178 p
133. Bagd. ir kiti: Op. cit, 253 p
134. Michelsonas: Op. cit, 215 p
135. Michelsonas: Op. cit, 315 p
136. Michelsonas: Op. cit, 316 p
137. Michelsonas: Op. cit, 316 p
138. Michelsonas: Op. cit, 317 p
139.    Prel. A. Dambrauskas: Šv. Kazimiero Draugija, Kaunas, 1932 m., 127-143 p.
140. "Vienybes" Metraštis 1926 m., 91 p.
141.    "Vienybės" Metraštis 1926 m., 64 p.
142.    "Vienybės" Metraštis 1926 m., 90 p.
143. "Vien."  Metr.   1926  m.,   48  p.
144. "Vien."  Metr.   1926  m.,   43   p.
145. "Vien."  Metr.   1926  m.,   45  p.
146. Nauj. Kalendorius 1905 m., 72 p.
147.    "Vien." Metr. 1926 m., 45-55 p.
148.    Nauj. Kalendorius 1905 m., 72 p.
149.    "Draugo" prieteliams dovanėlė 1924 m., 125-126 p.
150.    Am. Liet. Kat. Darbai, 110 p.
151.    LE, XIX, 322 p.
152.    LE, XIX, 322-323 p.
153.    A. Baronas: "šviesa ir kelias", Chicago, 1954 m., 58 p.
154.    Ruseckas: Op. cit, 81 p.
155.    Nauj. kalendorius 1905 m., 70 p. ir J. Šliupas: Lietuvos Laisvė, Brooklyn, 1917 m., 36-37 p.
156.    "Vien."   Metr.   1926  m.,  51  p.
157.    Plg.: "Draugas" 1911 m., 46 ir 51 nr.
158.    "Draugas" 1911 m., 36 nr.
159.    J. Šliupas: Op. cit, 30 p. nurodo $35,000.00.
160.    Martynas Yčas: Atsiminimai, I t., Kaunas, 1935 m., 198 p. ir 201 p.; "Vienybės" Metraštis 1926 m., 57 p. nurodo didesnę sumą.
161 "žiburio" kalendoriuje 1916 m. 133   p.   nurodyta   sumos   puse nėra iš tikrųjų pusė.
162.    LE, XIV, 266 p.
163.    Didysis Lietuvos Ūkininko Kalendorius 1924 metams, Kaunas, 1924 m., 80 p.    ,
164.    Keturių Metų .. ., 134 p. Nepilnas sąrašas yra ir "žiburio" Kalendoriuje  1916 m.,  135-141 p.
165.    Pirmasis Amerikos Lietuvių Katalikų Kongresas, Shenan-doah, Pa., 1906 m., 21 p.
166.    A. Marcinkevičius: Neužmiršk Lietuvos, Kaunas, 1927 m., 210 -211 p.
167.    Ruseckas: Op. cit., 79 p.
168.    Keturių Metų . .., 19 p.
169.    "Vien.   Metr.   1926   m.,   78   p.
170.    "Vien." Metr., 1926 m., 23-24 p.
171.    Mykolas Vaitkus: Keturi Ganytojai, Chicago, 1960 m., 170 p.
172.    "Vien."   Metr.  1928  m.,  24  p.
173.    Natkevičius:   Op.   cit,   82   p.
174.    Ruseckas: Op. cit., 81 p. ir L. Natkevičius:   Op.   cit,   82   p.
175.    LE, XVI, 124 p.
176.    Vladas Mingėla: Kunigas Antanas Milukas, 1962 m., 299 -302 p.
177.    Stasys Yla: Ateitininkų Vadovas, Putnam, 242-243 p.
178.    "Draugas" 1960 m. spalių 7 d., II dalis.
179.    Plačiau žiūrėk:  V. Liulevčiius: Lietuvos laisvės idėjos raida. -"Aidai" 1961 m., 2 nr.
180.    Gineitis: Op. cit, 293 p.
181.    Gineitis: Op. cit.
182.    LE, XVI, 132 p.
183.    "Vien." Metr. 1926 m., 91 p.
184 "Vien."   Metr.   1926   m.,   69  p.
185.    "Nepriklausoma Lietuva" 1961 m., 7 nr.
186.    LE, XVI, 132 p.
187.    Autorius rašo tuo klausimu studiją.
188.    "Vienybės" Metraštis 1926 m., 56 p.
189.    P. Jurgėla (red.): Antanas Olšauskas ir "Lietuva", 1934 m., 14 p.
190.    Laimės Kalendorius 1930 m., 108
p. Plg.: "Vien." Metr. 1928 m., 28 ir 35 p.
191.    Plg.: "Vien." Metr. 1926 m., 83 P-
192.    Pagal "Vien." Metr. 1926 m., 92 p. duomenis.
193.    Plg.: A. Kučas: Amerikos lietuvių ryšiai su Lietuva.—"Draugas" 1961.X.21(kult. pried.).
194.    Michelsonas: Op. cit, 219 p.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai