Eilėraščiai Spausdinti
Parašė JUOZAS MIKUCKIS   
EKSTAZĖ

Tu kiekvienoj gėlėj,
Tu plieno skambesy —
Ir akmenys tylieji
Prašneko: tu esi!

Esi prisikėlimas,
Mirty tu nemarus!
Išėjusiems grįžimas
Į saulėtus barus.

Netark kuo vadinies —
Tu žaibas debesy,
Giedroj, trenksme vilnies
Ir man širdy esi!

MANO ŽVAIGŽDĖ

Pasirinkau aš žvaigždę tolimoj padangėj. .
Ir nežinai, ar gęsti, ar šiandien gimei,
Ar dykumos, ar žydintieji krūmai dengia,
Vulkanuose liepsnoji, ar skrendi ramiai?. .

Kada mūs žemėj tavo kelio vingius spėja, -
Pakilusia širdim stebiu tave tyliai  
Ir, rodos, tolumos keliai kasdien trumpėja
Ir pinasi dainon man tavo spinduliai.

MELANCHOLIŠKA ELEGIJA

Išburiau vakar, kad tu busi pas mane,
Ir spėjau aš — šiandieną mano tu viešnia.

Galbūt, galbūt, sunku mane lankyti —
Praverdama duris, tau sudreba rankytė.

Bet visgi ateini nuliūdus, nerami —
Gal bunda meilė ir svajojimai pirmi. ..

Dabar aš užimtas. . . Kortas dedu — buriu.
Ne ateitį — aš minti praeitį turiu.

Karalius čirvų, karalienė gilių,
Ir vynų tūzas. . . Smūgis. Kelias vylių. ..

Griuvėsiai... Trenksmas... Skausmas smilkiny.
Daugiau aš nemenu. . . Gal tu meni?

Tu nieko nesakai, vien žiūri į akis,
O aš žinau — man kortos visa pasakys!

Tu traukiesi? Tu pradedi manęs bijotis. ..
Nejau, nejau ir tu manai, kad aš beprotis!


ŽIEDAIS PAVASARIS

Žiedais pavasaris už lango
Vėl šaukiasi į mano širdį,
Bet pro nusivylimo dangą
Vien skausmo atdūsius ji girdi.

Lyg nuometai, žieduotos skaros
Vėl puošia obelis prie tako,
Bet tau klastingą žodį tarus —
Mūs meilė jau liepsnų neteko.

Pavasaris ne vienas skleisis —
Žydės ir sodai ir alėjos,
Bet meilę, gimusią kadaise,
Bus nevilties banga užliejus.