Eilėraščiai |
Parašė JUOZAS MIKUCKIS |
EKSTAZĖ Tu kiekvienoj gėlėj, Tu plieno skambesy — Ir akmenys tylieji Prašneko: tu esi! Esi prisikėlimas, Mirty tu nemarus! Išėjusiems grįžimas Į saulėtus barus. Netark kuo vadinies — Tu žaibas debesy, Giedroj, trenksme vilnies Ir man širdy esi! MANO ŽVAIGŽDĖ Pasirinkau aš žvaigždę tolimoj padangėj. . Ir nežinai, ar gęsti, ar šiandien gimei, Ar dykumos, ar žydintieji krūmai dengia, Vulkanuose liepsnoji, ar skrendi ramiai?. . Kada mūs žemėj tavo kelio vingius spėja, - Pakilusia širdim stebiu tave tyliai Ir, rodos, tolumos keliai kasdien trumpėja Ir pinasi dainon man tavo spinduliai. MELANCHOLIŠKA ELEGIJA Išburiau vakar, kad tu busi pas mane, Ir spėjau aš — šiandieną mano tu viešnia. Galbūt, galbūt, sunku mane lankyti — Praverdama duris, tau sudreba rankytė. Bet visgi ateini nuliūdus, nerami — Gal bunda meilė ir svajojimai pirmi. .. Dabar aš užimtas. . . Kortas dedu — buriu. Ne ateitį — aš minti praeitį turiu. Karalius čirvų, karalienė gilių, Ir vynų tūzas. . . Smūgis. Kelias vylių. .. Griuvėsiai... Trenksmas... Skausmas smilkiny. Daugiau aš nemenu. . . Gal tu meni? Tu nieko nesakai, vien žiūri į akis, O aš žinau — man kortos visa pasakys! Tu traukiesi? Tu pradedi manęs bijotis. .. Nejau, nejau ir tu manai, kad aš beprotis! ŽIEDAIS PAVASARIS Žiedais pavasaris už lango Vėl šaukiasi į mano širdį, Bet pro nusivylimo dangą Vien skausmo atdūsius ji girdi. Lyg nuometai, žieduotos skaros Vėl puošia obelis prie tako, Bet tau klastingą žodį tarus — Mūs meilė jau liepsnų neteko. Pavasaris ne vienas skleisis — Žydės ir sodai ir alėjos, Bet meilę, gimusią kadaise, Bus nevilties banga užliejus. |