ŽVILGSNIS Į ANTRĄJĮ PL BENDRUOMENĖS SEIMĄ Spausdinti
Parašė A. Rinkūnas   

Kalba prel. J. Balkūnas, Liet. Bendruomenės garbės pirmininkas

Antrojo  Pasaulio   Lietuvių   Bendruomenės  seimo dienas jau  dengia beveik   poros   mėnesių   perspektyva. Seimo nariai ir svečiai seniai grįžo į savo gyvenamąsias vietas ir pasinėrė į kasdienę rutiną. Nutilo kalbos apie seimą jau ir Toronte, tik vienas kitas iš užjūrio atvykęs svečias, užtrukęs belankydamas šio žemyno lietuvių kolonijas, tebėra lyg akivaizdus buvusių didelių dienų liudininkas. Seimas atėjo ir praėjo, tačiau būtų liūdna, jei tuo viskas ir pasibaigtų, jei kelių tūkstančių tautiečių vargas ir desėtkos tūkstančių dolerių  išlaidos  būtų tik  tam,  kad būtų  buvęs  sukeltas  keletos   dienų lietuviškasis "jomarkas". Laimei, taip nėra. Seimo prasmė daug gilesnė, negu trumpalaikis propagandinis suvažiavimas. Jis svarstė daugelį gyvybinių mūsų lietuviškųjų problemų ir davė tuo reikalu direktyvas, privalomas ne tik naujai išrinktai Pasaulio Liet. Bendruomenės valdybai, bet taip pat ir valdyboms, apjuosusioms visą  laisvąjį pasaulį.  Taigi pravartu dar kartą žvilgterėti į seimą ir pabandyti bent kiek paanalizuoti jo darbus,   pasiremiant  nors  ir maža, bet vis dėlto šiokia tokia perspektyva.

Seimo organizavimas
Pagal PLB statutą, seimo, įvykstančio kas penkeri metai, sušaukimas yra PLB valdybos pareiga. Tą pareigą PLB valdyba galėjo vykdyti pati, arba sudaryti tam reikalui vyriausią komisiją. Kaip matėme, buv. PLB valdyba pasirinko pirmąjį būdą, viešai paskelbdama, kad pati seimą organizuoja ir pati pasiima visą iš to išplaukiančią atsakomybę. Per eilę metų Amerikoje buvo įsivyravęs paprotys dideliems darbams sudaryti komisiją. Turėjome organizacinę PLB komisiją, kuri sušaukė pirmąjį  seimą  New  Yorke,   turėjome komisijas pirmam ir antram Kultūros Kongresui ruošti ir pan. Nors savo   oficialioje   informacijoje    buv. PLB   valdyba  ir   nepaskelbė,   kodėl pasirinko šį neįprastą kursą, tačiau galima manyti, kad buvo pasimokyta iš buvusių komisijų ir centro organų darbų nesklandumo. (Prisimintina, sakysime, kad JAV Liet. Bendr. valdyba buvo galvojusi net atšaukti savo atstovą iš Kult. Kongresui ruošti   komisijos,   kurią   pati   JAV Liet.   Bendr.   valdyba   sudarė).   Iš anksto nesudarius platesnės PLB seimui  ruošti  komisijos,  buvo  prisibi-joma, ar nedidelės sudėties PLB valdyba pajėgs tokį didelį darbą atlikti? Tai baimei buvo bepradedąs susidaryti pagrindas, kai, seimui artėjant, ne tik plačioji visuomenė, bet ir artimiausieji bendruomenės organai, KLB Toronto apylinkės valdyba bei pati Kanados L.  B. krašto valdyba nedaug teturėjo informacijų apie ruošos darbus. Laimei, ši baimė buvo be pagrindo. Buv. PLB valdyba, vadovaujama energingo pirmininko dr. J. Sungailos, daugelį paruošiamųjų   darbų   atliko  tyliai,   be reklamos, ir tik viską užvedus ant tiesių kelių, buvo sudarytos pagalbinės komisijos techniškiems darbams atlikti, visą ruošos vadovybę ir toliau  paliekant tvirtose  PLB  valdybos,  ypač  jos  pirmininko,   rankose. Kelias gal jau ir netaip labai demokratiškas,  bet teisingas,  akivaizdžiai  davęs  labai  gerų  vaisių.  Gal ateityje šį principą vertėtų taikyti, ruošiant  ir kitus mūsų  didžiuosius suvažiavimus ?

Pirmosios P. L. Bendr. valdybos darbai
Tai buvo vienas iš pirmųjų seimo darbotvarkės punktų, kurį atliko pirm. dr. J. Sungaila ir Kultūros Tarybos pirm. dr. J. Puzinas. Pirmoji PLB valdyba, išrinkta 1958 metais New Yorke, savo kadencijoje turėjo du pirmininkus: pirmą puslai-kį jai vadovavo J. Matulionis, antrąjį — dr. J. Sungaila. Kadencijos laiku du nariai buvo kooptuoti (inž. Čuplinskas ir B. Vaškelis), o vienas iš rinktųjų narių, V. Meilus, tarnybos reikalu iškomandiruotas į Europą, valdybos darbuose mažai dalyvavo. Prieš pabaigą iš Kanados išsikėlė ir vienas kooptuotųjų narių — B. Vaškelis. Tuo būdu į seimą PLB valdyba atėjo penkių narių sudėtyje, plius Kult. Tarybos pirmininkas: dr. J. Sungaila, J. Matulionis, K. Grigaitis, J. Kralikauskas, E. čuplinskas ir prof. J. Puzinas. Susumuojant, pagrindiniai buv. valdybos atlikti darbai yra šie: Pasaulio Liet. Bendr. tolimesnis csmei:tavimas, politinių grupių taikymas, kultūriniai rūpesčiai, įskaitant Kultūros Tarybos įsteigimą, na, ir antrojo seimo sušaukimas.

Pasaulio Liet. Bendr. cementavimo darbas buvo sunkus. Iš vienos pusės PLB valdyba ilgą laiką buvo be būtiniausių lėšų, iš kitos pusės nevisi kraštai sklandžiai su centru bendradarbiavo. Dėl tokio bendradarbiavimo trūkumo, kaip mums žinoma, negalėjo perijodiškai eiti ir planuotasis PLB biuletenis, kurio pasirodė tik vienas numeris. Kai kurie kraštai mieliau teikė žinias bendriniams mūsų laikraščiams, negu savam centrui. Didelį darbą tuo reikalu atliko pats dr. J. Sungaila, pastaraisiais metais aplankydamas Pietų Amerikos   liet.   bendruomenes.   Tikėkimės,

PLB Seimo prezidiumas: iš kairės — G. Procuta (N.Zelandija), kun. J. Petrošius (Prancūzija), F. Senkus (Anglija), K. Čibiras (Urugvajus), kun. dr. V. Aviža (Vokietija), dr. P. Lukoševičius (Kanada), J. Jasaitis (JAV), J. Padvals-kis (Argentina), prel. V. Balčiūnas (Italija), Z. Domeika (Venesuela)

kad po šio seimo, kuriame dalyvavo pasigėrėtinas atstovų skaičius, specialiai atvykusių iš tlimųjų kraštų, tas bendradarbiavimas padidės.
Politinių grupių taikinimas užėmė buv. PLB valdybai daug laiko ir energijos, žinoma, galima kvestijo-nuoti klausimą, ar šis darbas iš viso priklausė PLB valdybai? Vieniems atrodo taip, kitiems ne. Galvojant plačia lietuviška prasme, išeina taip. Pačios politinės grupės susitaikinti nepajėgė. Kiti lietuviškieji veiksniai jų taikinti nesiėmė, o tuo tarpu dėl grupinių nesantaikų kenčia visas lietuviškas reikalas. P LB, kuriai rūpi visi lietuviškieji reikalai, negali nerūpėti Lietuvos laisvinimas. Tų minčių vedama, valdyba ir ėmėsi taikinamojo darbo. Buvo tikėtasi, kad seimo metu bus galima perskaityti visų politinių grupių vieningo darbo deklaraciją. Tai būtų buvę triumfališka. Deja, prie to dar neprieita, nors ir gerokai pasistūmėta. Įvertindama reikalo svarbumą, PLB valdyba įtraukė šį reikalą į dienotvarkę atskiru punktu, kurį referavo senas grupių susitaikinimo šalininkas J. Matulionis.Prieš seimą buvo kalbama, kad PLB valdyba nori tuo reikalu iš seimo aiškaus mandato. Deja, seimo metu tokio mandato nebuvo paprašyta, tad rezultate priimta gana miglota rezoliucija, paliekanti naujajai valdybai laisvas rankas. Kažin, ar nebūtų buvę geriau, jei būtų priimti aiškūs nutarimai, kuriuos siūlė ne vienas iš 24 tuo reikalu kalbėjusių seimo narių. Ateitis parodys, kiek tuo reikalu naujajai valdybai padės laisvų rankų politika.

Kultūriniuose baruose buv. PLB valdybai mažiausiai sekėsi. Pirmiausia, per ištisus trejus metus nepavyko sudaryti Kultūros Tarybos. Nesant sudaryto centrinio kultūros ir švietimo darbą vienijančio organo, atskiri kraštai nuėjo savo keliais, nes gyvenimas nestovi vietoje Taip iš vienos pu ės atsirado apgailėtinas dualizmas nevienoje iš mūsų kultūrinio gyvenimo sričių — premijų skirstyme, mokyklų programose, vadovėliuose ir pan., o iš kitos pusės eilė svarbių reikalų buvo kone pamiršta: lituanistų ruošimas, lit. mokslinių veikalų leidimas ir pan. Pereitos valdybos kadencijos metu į gyvenimą atėjo didieji mūsų kultūriniai suvažiavimai — kultūros kongresai, dainų šventės, taut. šokių masiniai festivaliai. Deja, tų triumfali-nių mūsų pasirodymų ruošėjai nebuvo PLB valdyba ar jos Kultūros Taryba, nors tai berods būtų pagrindinė ypač šios pastarotios pareiga. Į kultūrinių bei švietimo reikalų centralizaciją ir šis seimas neatkreipė pakankamo dėmesio, priimdamas tuo reikalu vėlgi labai bendro pobūdžio rezoliuciją.

Antrojo Pas. Liet. seimo suruošimas yra bene pats geriausias buv. valdybos darbas. Jis pavyko visais atžvilgiais, prašokdamas netgi ir pačių rengėjų viltis. Jau vien už tai buvusi valdyba verta didelio kredito.

Užsimojimai ateičiai
Ateities planavimo atžvilgiu PLB seimai yra daug geresnėje būklėje negu kultūros kongresai, nes seimui iš:iskirsčius, pasilieka valdybos, kurios įpareigotos nutarimus vykdyti, žvilgsniui į ateitį PLB valdyba buvo įtraukusi į seimo dienotvarkę net tris   pranešimus:   S.   Barzduko  apie organizacinę PLE; padėtį ir siūlomus pakeitimus, J. Jasaičio apie bendruomenės finansus ir J. Kardelio apie milijoninę peticiją Lietuvos laisvinimo reikalu. Pirmasis pranešimas buvo perdėm filosofinis, nepasiūlęs konkrečių nutarimų. Labai nežymiai buvo t^paliestas pagrindinis tuo reikalu klausimas — bendruomenės santykiai su centrinėmis organizacijomis, ypač JA Valstybėse. Tie santykiai, kaip žinome, nėra per geri ir sudaro vieną ir pagrindinių kliūčių tolimesniam bendruomenės stiprėjimui. Atrodo, kad nenorėta opų reikalą iš esmės judinti. Daug konkretesnis buvo J. Jasaičio pranešimas finansų organizavimo reikalu ir bene konkrečiausias buvo J. Kardelio su aiškiu ir kondensuotu pasiūlymu surinkti visame pasaulyje milijonus parašų, prašančių Lietuvai laisvės, šiam reikalui visi seimo nariai vienbalsiai pritarė, padarydami tik kai kurių praktiškų pasiūlymų. Tai yra didelis darbas, pavestas naujajai PLB valdybai. Palinkėtina tik, kad šiam darbui nepritrūktų ištvermės.

Visai atskirai norėtųsi dar prisiminti inž. V. Adamkavičiaus puikų pranešimą jaunimo reikalu, kurį jau esame ištisai skaitę daugelyje mūsų laikraščių. Būdamas pats iš jaunosios mūsų veikėjų kartos, prelegentas iškėlė mintį, kuri galėtų būti motto mūsų jaunimo problemose -yra laikotarpis, kada jaunuolis pasiilgsta savo asmeninės praeities -background; jei švietėjai ir auklėtojai tuo laikotarpiu ateis į jaunuolio širdį su Lietuva, niekas ir niekados jam tos Lietuvos daugiau neatims. Tą laikotarpį praleidus, veltui bebandome bslstis į atšalusią širdĮ.
Didelio dėmesio vesti jo konkretūs pasiūlymai ateičiai. Jų čia, dėl vietos stokos, nebekartosime.

Kultūriniai parengimai

PL seimą, kaip didelį mūsų lietuviškojo gyvenimo įvykį, lydėjo svarūs kultūriniai parengimai: literatūros vakaras, piano rečitalis, akademija ir reprezentacinis koncertas, meno ir spaudos paroda.

Literatūros vakarą, kuriame dalyvavo Alė Rūta, K. Graudienė, V. Alantas ir K. Bradūnas, organizavo Liet. Rašytojų draugija, PLB valdybos paprašyta. Visuomenei nėra žinoma, kodėl visi pasirodą rašytojai buvo tik iš JA Valstybių? Kas šį sprendimą bepadarė, jis nebuvo geras, ir visai teisingai kai kurie kanadiečiai rašytojai yra įsižeidę. Pasaulinio seimo proga ruošiamame literatūros vakare turėjo dalyvauti rašytojai iš kiek galima daugiau valstybių. Dalyvavusių rašytojų bendras įvertinimas jau buvo mūsų perijo-dinėje spaudoje. Trumpai sakant, jų rkaitymo technika nebuvo per gera, o, be to, trūko pranešėjo, apibūdinančio kiekvieną rašytoją ir jo kūrybą. Masinė publika šiuo metu mūsų rašytojus mažai pažįsta, tad jų pristatymas yra būtinas.

A. Kuprevičiaus piano rečitalis buvo augšto lygio, ypač polonezas.
Savotišką istoriją turi reprezentacinis koncertas. Kaip žinome, pradžioje buvo sakoma, kad bus simfoninis koncertas. Tuo reikalu buvo jau pradėtos derybos su dirigentu ir didžiuliu Toronto simfoniniu orkestru. Tada susidurta su dviem kliūtimis. Pirmiausia, orkestras pareikalavo kelių tūkstančių atlyginimo, o antra, pasirodė, kad tokiam dideliam orkestrui neturime instrumentuotos lietuviškos simfoninės muzikos. Gaila, bet neturime. Ant greitųjų suinstru-mentuoti nebuvo įmanoma, o groti nelietuvišką muziką dar daugiau nesinorėjo. Taip ir teko nuo šio projekto atsisakyti. Programą atliko solistai A. Stempužienė, St. Baras, V. Verikaitis, L. šukytė ir Toronto Varpo bei Hamiltono Aušros Vartų parapijos chorai. Be to, smuikininkas Iz. Vasyliūnas davė smuiko koncertą. Nebūdamas kompetentingas pats menininkus vertinti, paminėsiu tik trijų didžiųjų Toronto angliškų dienraščių nuomones. Vienas dienraštis išgyrė solistus, kitas ypač išaugšti-no smuikininką ir chorus, o trečias nieko neparašė. Tikroji teisybe, turbūt, yra kur nors viduryje, kad koncertas buvo augšto lygio, nors ir ne be trūkumų. Prieš koncertą dar buvo labai įspūdingos pamaldos Toronto katedroje ir prasminga S. Sužiedėlio paskaita, kurią daugelis, nesuspėję per trumpą laiką iš katedros atvažiuoti, praleido. Visas koncertas ir akademija ne dėl rengėjų kaltės išlaikė žiūrovus apie 5 vai. Koncerto klausėsi apie 2000 tautiečių ir palyginti nežymus kiekis anglų bei kitų tautybių atstovų.

Lapą užverčiant
Su PLB seimu pasibaigė, bent tam tikram laikui, Toronto, kaip pasaulio lietuvių sostinės, dienos. Seimui nutarus, PLB valdyba sekantiems penkeriems metams įsikūrė Clevelande. PLB valdybos kilojimas iš vieno krašto į kitą ar iš vienos stambios lietuvių kolonijos į kitą yra natūrali mūsų bendruomenės visuotinumo apraiška. Kanadiečiai lietuviai garbingai išvežė sunkų pirmąjį bendruomenės organizavimosi laikotarpį. Dabar atėjo laikas ir amerikiečiams savo bendruomenine pajėgas viso pasaulio mastu išbandyti. Kaip jau spauda pranešė, naujoji valdyba, stodama į darbą, pareigomis taip pasiskirstė: pirmininkas — J. Bačiūnas, vicepirmininkai — St. Barzdukas, dr. A. Nasvytis, A. Mikulskis, V. Kamantas, sekret. — M. Lenkauskienė, iždin. — J. Staniškis.
A. Rinkūnas