Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PLUOŠTAS DOKUMENTŲ APIE ANTANĄ STRAZDĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   
(Tęsinys)

Vilniaus valstybiniame archyve, kuriam buvo perduotas Vilniaus vyskupijos archyvas, buvo aptikta bajoro Motiejaus Harasimavičiaus 1824 -1825 byla su Strazdu dėl sumušimo ir iškeikimo: "Dzielo za prošbą Szlachcica Macieja Harasimo-wicza przeciwko Xiedzu Antoniemu Drozdow-skiemu o ukaranie go za pobicie i rzucenie klą-twy. Weszlo 1824 7-bra [septembra] 30 dnia. Skohczone 3 Julij 1825". Rastoji byla tada nebuvo paskelbta spaudoje, tik trumpai atpasakota Vilniaus radijo paskaitoje 1944 III 9. V. Biržiškos Aleksandryne (II p. 260) toji byla sužymėta kaip Strazdo dokumentai Nr. Nr. 29-33. Tik čia neįtrauktas prie Nr. 29 pridėtasis atskiras liudijimas. Be to, Nr. 33 turėtų būti datuotas ne 1825 VI 25, kada Strazdo tardymas tebuvo pradėtas, o 1825 VI 28, kada tardymo protokolas su dekano lydraščiu pasiųstas konsistorijai.

Bylą iškėlė M. Harasimavičius, apskųsdamas Strazdą Vilniaus konsistorijai. Skundą už beraštį Harasimavičių surašė bajoras Jurgis Milevičius. Rašte nurodyta, kad Harasimavičius, kuris tarnavęs pas Vilniaus deputatą (seimelio rinktąjį tribunolo narį) Kazimierą Valentinavičių, būdamas drauge su juo Kamajų klebonijoje pas kan. Valentinavičių, gavęs įsakymą saugoti sodą. 1824 VIII 30 pastebėjęs, kad Strazdo augintinis ar giminaitis (wychowaniec czyli krewni X-a Anto-niego Drozdowskiego) įsibrovęs sodan ir laužęs slyvas, Harasimavičius liepęs jam pasitraukti. Sužinojęs apie tai Strazdas su lazda įpuolęs kle-bonijon, pataikęs Harasimavičiui galvon, parmu-šęs jį žemėn ir negailestingai tvodamas sužalojęs ir ligą įvaręs (. . . poinformowany o tym X Droz-dowski rządząc się bezprzykladną arbitralnošcią, z Kijem wpadl do Plebanij, y ugodziwszy proszą-cego w glowę, obalil go na ziemię, gdzie ležącego niemilosiernie bijąc pozadawal rany y siniaki tak dalece, že przyprawil o chorobę). Jausdamas skriaudą, Harasimavičius pakvietęs Ukmergės apskrities šauklį (woznego Powiatu wilkomier-skiego), kuris, dalyvaujant bajorams Mykolui Dambrauskui ir Jonui Valentinavičiui, atlikęs obdukciją (teisminę apžiūrą). Nesitenkindamas sumušimu, Strazdas VIII 31 dar išdrįsęs ir iškeikti Harasimavičių iš ambonos po evangelijos perskaitymo (. . . a nieprzestając natym, nadužyl powolania Kaplañskiego y publicznie z ambony po przeczytaniu Ewangelij Swietey w Dniu 31
Sierpnia proszącego publicznie wyklinač powažyl się). Toks Strazdo pasielgimas nusipelnęs dvigubos bausmės: ir pagal pasaulietinius ir pagal dvasinius įstatymus, nes drįsęs nekaltai mušti bajorą ir dar piktnaudžiavęs kunigo pareigomis, mesdamas prakeikimą; tad prašo Strazdą bausti pagal Lietuvos Statuto vienuoliktojo skyriaus pirmąjį ir antrąjį paragrafus; be to, atskirai dar nubausti ir pagal dvasinius įstatymus.

Prie skundo pridėtas Ukmergės apskrities šauklio Mykolo Maciejovskio ir skunde minėtų liudininkų pasirašytas liudijimas, kuriame patvirtinama, kad Strazdas Harasimavičių sumušęs ir dar po evangelijos iš sakyklos iškeikęs: .. . wpada do Plebanii Xiądz Antoni Drozdowski z Kiiem wielkim w Raz mu w glowę tak mocno Uderzy až Upadl na Ziemię Maciey Harasimowicz: Potem niemilosier. Bii ile SU mu Stawalo až Kiy na Kilka Szmatow pokruszyt się Gdzie Ja Będąc wezwany y z Stroną Szlachty w tym Samym Dniu znaki Boju Domierzonego przez Xiędza Drozdowskiego oglądalem toies na Glowie Guz vvielki Krwią zasinialy twarz Rozbita y Knvią zapiekla takož Koszula wszytska we Krwi, Ramie Prawey Ręki zapuchle Y Knvią zasiniale. Anawet y tey Stanciy vvktorey zrobil Akcyią podloga Byla Krwią z Broczona. Niedošč tego w Niedzielę to jest Augusta 31. Po Ewangielii S: z Ambony Przed Calym ludem onego wyklinal.
Vilniaus konsistorija 1824 X 19 raštu Nr. 1615, pasirašytu asesoriaus Vilniaus kanauninko kun. Jono Lesnevičiaus ir sekretoriaus Vincento Stefanovskio, pavedė Obelių dekanui kun. Stanevičiui nedelsiant nuvykti į Kamajus, pareikalauti iš Strazdo pasiaiškinimo ir drauge su Ukmergės žemesniojo teismo nariu atlikti formalų Strazdo pasielgimo su Harasimavičium tardymą. Po to, dekanas turėjo iš Kamajų parapijoje gyvenančių prisaikdintų liudininkų tiksliai ištirti, 1) kokio elgesio yra Strazdas, 2) kaip seniai ir kieno leidimu gyvena Kamajuose ir kuo užsiima, 3) ar yra vietinio klebono pakviestas parapijos patarnavimams ir su juo susitaręs, ar gyvena be pareigų, 4) iš kokių lėšų Kamajuose pragyvena, jei neturi jokių pareigų ir neatlieka dvasinių patarnavimų, 5) dėl kurių priežasčių neužsiima jo luomui ir kunigo pašaukimui deramomis pareigomis, 6) ar turi aprobatą išpažintims klausyti, ar laiko kasmetinius egzaminus pas vietos dekaną, ar atlieka kasmetines rekolekcijas ir kokius turi to viso įrodymus, 7) ar gyvendamas Kamajuose ir važinėdamas po įvairias parapijas, savavališkai, kaip nepaskirtas kurion nors vieton, neatlikinėja dvasinių patarnavimų, ar nerenka gausesnių obligacijų (įsipareigojimų pamaldoms), ar pasiimtąsias prievoles tiksliai atlieka ir kurioje bažnyčioje, 8) apskritai kokio yra gyvenimo ir papročių.

. .. ma JX.Dziekan uczynič dokladne wybadanie ze áwiad-kow zaprzysięglych i w obrębach parafii Komayskiey za-mieszkalych, w tem mianowicie 1-o jakieh iest obyczaiów X.Drozdowski 2-o iak dawno i za czyiem pozwoleniem mieszka w Komajach, oraz ezem się zatrudnia — 3-o ezy przez mieyscowego plebana iest do poslug parafialnych wezwanym i umówionym, lub tež bez žadnego tytum i obowiazku przebywa. 4-o z jakiego funduszu utrzymuie się w Komaiach ieželi niema žadnego obowiazku i nie-sprawuie poslug dochownych. 5-o dla iakich przyczyn nie zatrudnia się obowiazkami wlasciwemi Jego stanowi i powolaniu kapianskiemu ? 6-o czy ma approbatę pro ex-cipiendis confessionibus — niemniey czy zdaie každo-roczny Examen przed Dziekanem mieyscowym i czy od-bywa przeznaczone przez zwierzchnoác každoroczne Cwi-czenia czyli Rekollekcye duchowne podlug przepisu Con-cilii Tridentini i na to wszystko iakie ma zasoby prze-swiadczenia i dowody — 7-o z przyczyny pobytu swoiego w Komaiach lub przeiazdu po róznych parafiach tenže X. Drozdowski iako do pewnego mieysca nieapplikowany czy niewdaie się w samowolne sprawowanie duchownych poslug, pobieranie w znaczney liczbie obligacyów? i takowe przyięte obowiazki czy akuratnie odbywa i w jakim Koáciele i 8-0 iakiego w ogólnosci sprawowania się žycia i obyczaiów iest pomieniony nieraz X.Drozdowski?

Matome, kad pasikartojo tai, kas jau buvo prieš 6 metus, kai ryšium su evangelikų skundu dėl Strazdo eilėraščio konsistorija buvo susidomėjusi Strazdo gyvenimu bei elgesiu ir 1819 VII 25 raštu Kupiškio, Obelių, Ukmergės ir Upytės dekanams įsakiusi ištardyti Strazdą. Matyt, ana byla nuskendo kanceliarijos popierių gausoje ir buvo ilgainiui pamiršta; tad po kelerių metų iškilus naujai Strazdo bylai, jis vėl nutarta ištardyti.

Dekanui užtrukus ir nieko nedarant, Harasimavičius 1825 II 13 pasiuntė konsistorijai pakartotinį skundą, surašytą to paties J. Milevi-čiaus, prašydamas įsakyti Obelių dekanui atlikti nurodytąjį tardymą; be to, reversu įpareigoti Strazdą ramiai laikytis Harasimavičiaus atžvilgiu (dla zabezpieczenia zaš calošci zdrowia proszącego, obowiazaé X-a Drozdowskiego Rewersem wzgledem spokoynego y przykladnego zacho-wania się). Konsistorijos 1825II 28 raštu paragintas, dekanas IV 4 teisinosi užtrukęs, nes tardymui paskirtasis žemesniojo teismo narys pasitraukęs iš pareigų, o naujai paskirtasis esąs ligi šiol užimtas plėšikų gaudymu ir įvairiuose miesteliuose kalinamų įtartųjų tardymu, todėl neturėjęs laiko ir nežinia, kada turėsiąs, Harasimavičiaus bylai; pats vienas dekanas negalėjęs tardyti, nes būtų sulaužęs duotuosius nurodymus.

Pagaliau 1825 VI 25 Obelių dekanas kun. Jonas Stanevičius su Ukmergės žemesniojo žemės teismo nariu Adomu Mackevičium atvyko į Kamajus daryti tardymo. Betgi reikalas atkrito, šalims pareiškus, kad VI24 susitaikiusios. (We-zwane Strony proceduiące do stawania podaly formalne Doniesienie, že na dniu 24 tegož Czerwca dobrowolnie zrobily między sobą ugodę, pretensyą umorzyly, i na zawsze wzaiemnie sie-bie zakwietowaly, prosząc abyšmy nie przystę-powali do Sledztwa, lecz Sądom deleguiącym respektive o nastaley ugodzie odraportowali). Tad sekančią dieną jau vienas dekanas ėmė klausinėti liudininkus apie Strazdo gyvenimą pagal konsistorijos nurodytuosius 8 punktus. Visų pirma apklausinėj o patį Strazdą. Visa tai dekanas pranešė konsistorijai 1825 VI28 iš Dusetų (jis buvo Dusetų klebonas), drauge pasiųsdamas apklausinėjimo duomenis.

Labai įdomus ir svarbus Strazdo biografijai yra byloje esąs atsakymas jį tardžiusiam dekanui. Strazdas buvęs įšventintas kunigu Žemaičių diecezijoje, Varniuose. Ten gyvenęs 5 metus. Po to, su dimisija persikėlęs Vilniaus diecezijon ir jau 35-ti metai, kaip čia formaliai priimtas. Dokumentus apie tai prieš 5 metus atidavęs ryšium su byla su kalvinais (tai byla dėl eilėraščio Pa-grabas Palšio). Esąs 68 metų amžiaus. Atvykęs Vilniaus diecezijon, iš pradžių buvęs 7 metus kamendorium Kupiškyje; paskui 4 metus Anykščiuose, 4 metus Subačiaus filijoje Karsakiškyje; 5 metus be pareigų gyvenęs Uoginių akalicoje (t.y. smulkių bajorėlių kaime), Vabalninko parapijoje, ir su klebono leidimu laikydavęs pamaldas Uoginių koplyčioje. Vėliau buvęs 2 metus kamendorium Panevėžyje ir 1 metus Pandėlyje. Po to, Penionių girioje, Kupiškio parapijoje, pirkęs iš valstiečio trobą ir, rodos, 5 metus ūkininkavęs. Pramogai rašinėjęs lietuviškas ir lenkiškas eiles. Pamaldų dažnai eidavęs į Šimonių fili-jos bažnyčią, nes buvo arti. Kelis pastaruosius gyvenimo prie Šimonių metus iš tos girios nuvažiuodavęs padėti į Kamajus ir maždaug po mėnesį išbūdavęs Kamajų klebonijoje. Pagaliau nusižiūrėjęs Kamajų miestelyje namelius, juos nusipirkęs už 90 sidabro rublių, ir vasarą jau ketvirti metai baigias, kaip persikėlęs į Kamajus. Daugiau kaip 2 metus čia gyvenęs, kan. Valentinavičiui klebonaujant, nebūdamas kamendorium, bet klebonui pageidaujant dažnai padėdavęs bažnyčioje. Čia persikėlęs pirmaisiais metais ilgai sirgęs geltlige. 1824 I 1 Kamajų bažnyčios administratoriaus kun. Bankausko paprašytas, priėmęs Kamajų kamendoriaus pareigas ir 1824 I 1 bei 1825 I 1 gavęs aprobatas būti Kamajų kamendorium. Dabar, prieš keturias savaites, kun. Ban-kauskas priėmęs kitą kamendorių ir Strazdas vėl esąs laisvas nuo pareigų. Pragyvenęs Kamajuose prieš priimdamas kamendoriaus pareigas ir dabar pragyvenąs 1) iš nedidelės seniau surinktos atsargos, siekiančios kelių šimtų sidabro rublių, kuriuos išdavęs įvairiems netikriems skolininkams; tad daug žuvę ir dabar tebežūvą, o likučius baigiąs pats išleisti; 2) kartais gaunąs už mišias, pvz. šiemet Daujėnuose per Sekmines gavęs 30 mišių, o vėliau Paringyje 15; 3) gaunąs čia iš žmonių po sklypą dirvos ir sėjas javus; antai praeitą rudenį pasėjęs pustrečio pūro rugių; 4) dosnūs parapiečiai kartkartėmis duoda po sieką javų už mišias. Iš tų pajamų Strazdas ir gyvenąs skurdžiai be patogumų toje vėlyvoje senatvėje. De-kaninius egzaminus laikęs keturis maždaug prieš 14 metų pas a.a. Upytės dekaną kun. Emalinavi-čių, nes tada reikalauta egzaminų; dabar jų nereikalaujama, todėl niekas jų nelaikąs, taip pat ir Strazdas nelaikąs. Rekolekcijas 1823 atlikęs, o 1824 ne, bet greitai važiuosiąs vienuolynan ir atliksiąs; seniau Upytės dekanate jas reguliariai atlikdavęs. Iš Kamajų nedaug vietų teaplankąs; per atlaidus paprastai nuvažiuojąs į artimiausias Jūžintų, Rokiškio ir Panemunėlio bažnyčias; ten paprastai klausąs išpažinčių, kaip ir kiti kunigai; kartais mišių gaunąs. Obligacijas atliekąs Kamajų bažnyčioje, beveik kasdieną mišias laikąs ir, sveikas būdamas, niekada mišių nepraleidžiąs. Tą savo pareiškimą Strazdas ir pasirašė. Odpowiedž X. Drozdowskiego.

Wyswięcilem się na Kaplana w Dyecezyi 2mudzkiey w Worniach, tam mieszkaiem lat 5 potem za Dimissą przeszedlem do Diecezyi Wilenskiey i przyięty bylem for-malnie lat temu 35-ty pisma w tey rzeczy oddalem do Officyum rok temu 5-ty, z povvodu sprawy z Kahvinami. Wieku mam lat 68. Przybywszy do tey Dyecezyi bylem naprzčd w Kupiszkach komendarzem lat 7. Pčžniey w Oniksztach lat 4. W Korsakiszkach Filii Subockiey lat 4. W Ogincach okolicy ležących w Parafii Wobolnickiey lat 5 mieszkaiem bez obovviązku, i w Kaplicy Oginskiey za Consensem Plebana naboženstwo miewalem. W teyže Wo-bolnickiey Parafii przy Filii Dyle zwaney mieszkaiem w obovviązku filialisty lat 5. P6žniey bylem komendarzem w Poniewiežu lat 2. Potem w Ponedelu bylem Komendarzem rok 1. Poczem kupilem od Chlopa chatę w Parafii Kupiskiey w Puszczy Pienianskiey i gospodarkę utrzy-mywalem lat podobno 5. Bawilem się pisaniem wiersz6w Litevvskich i Polskich že blisko bylo często do košciola filialnego Szymanskiego chodzilem dla naboženstvva. Z tego lasu dla pomocy doieždžalem do Komay i po mie-siącu mniey więcey w Plebanii Komayskiey bawilem w ostatnich latach mieszkania pod Szymancami. Wreszcie upatrzywszy w Miasteczku Komaiach domėk kupilem go za Rubli sr. .90 i przenioslem się tu do Komay latem temu rok 4-ty konczy się. Lat dwie z gčrą mieszkaiem tu za rządem košciola przez W JX. kanonika Walentynowicza bez tytulu komendarza, lecz na iego žądanie często w kosciele pomagalem: rok piervvszy tu przeničslszy się chorowalem dlugo na žčltaczkę. W roku zaš 1824 Janu-arii 1 zaproszony od JX-o Bankovvskiego Administratora košciola Komayskiego przyiąlem obowiązek komendarza Komayskiego, i approbaty iedną 1824 Januar. 1. 2-gą 1825 Januar. 1 zyskalem i mam na komendarza Komayskiego. Teraz JX. Bankovvski od czterech tygodni przyiąl Drugiego Komendarza, i Ja znowu wolny od obowiązk6w. Utrzymywalem się w Komajach przed przyięciem obovviązku Komendarza i teraz utrzymuię się: 1-o z malego zapasu dawniey zebranego, vvynoszącego do kilkuset rubli srebrnych, ktčre w r6žne ręce i niepevvne rozdalem, i wiele zginęlo i teraz ginie: i resztę konczę expensowač.

2-o Niekiedy dostaię Jalmužnę na Msze, tego roku dosta-lem na Zielone Swiatki w Dowianach na Mszy 30. a pôzniey w Paryndze na Mszy 15. 3-tio dostaię tu po ka-walku roli od ludzi i sieję zbože, i przeszley Jesieni žyto posialem pur 2% 4-to — Parafianie tu hoyni niekiedy po sieku zboža dają na Msze. Z tych dochodôw ubogie žycie bez wygôd pędzę w tey požney starošci. Examina przed Dziekanem lat temu okolo 14 zdawalem cztery š.p. X-u Emalinowiczowi Dziekanowi Upitskiemu, bo w tenczas wymagano examinow: teraz nie vvymagaią, nikt examinow nie zdaie i jâ nie zdaię. Rekollekcye w roku 1823 odbylem, zaš w r. 1824 opušcilem, lecz w krôtce poiadę do klasztoru i odbędę i dawniey w Upitskim Dekanacie regularnie od-bywalem. Z Komay nie wiele mieysc odwiedzam, zwy-czaynie na festa bywam w Južyntach i Rakiszkach i Po-niemunku kosciolôw naybližszych, tam spowiedzi zwy-czaynie slucham iak i drudzy Kaplani: i czasem na Msze dostaię. Obligacye spelniam w kosciele Komayskim, pra-wie co dzien Mszę odprawuie i zdrowy będąc nigdy Mszy nie opuszczam.
Takie moie wyznanie wlasno Ręko podpisuię /—/ X.Antoni Drozdowski

Paskiau dekanas apklausinėj o 4 liudininkus: Kamajų vargonininką Antaną Jackevičių ir tris Kamajų bažnyčios brolijos vyresniuosius (star-szych z bractwa košciola Komayskiego) Jurgį Merkį, Justiną Kazlauską ir Pranciškų Mėginį. 1825 VI 27 liudininkai prisiekė ir pasirašė priesaikos formulę (beje, pastarieji trys kaip neraštingi padėjo savo ranka po tris kryžiukus), kad nieko nenuslėps, apie Strazdą klausinėjami (Przy-sięgam Bogu Wszechmogacemu iž o cokolwiek pytany będąc w teražnieyszym examinie wzgle-dem X-a Drozdowskiego niczego nie zataię, aie co wiem odpowiem rzetelnie: tak mi Bože dopo-mož i wszyscy Šwięci).

Vargonininkas Jackevičius pareiškė, kad pažinęs Strazdą, rodos, prieš ketverius metus. Kol dar nebuvo Kamajuose pirkęs namų, Strazdas per žiemą Jackevičiaus namuose, viename su juo kambaryje, gyvenęs po savaitę ir po keletą dienų; važinėdavęs į Panemunėlį ir Jūžintus, o daugiau kur, Jackevičius nežinąs; kelias dienas užtrukęs, vėl pas Jackevičių sugrįždavęs. Taip trukę ligi šv. Kazimiero, kol Strazdas nusipirkęs namelius ir ten persikėlęs. Strazdo girto netekę matyti; taip pat netekę pastebėti ko nors papiktinančio ar nepadoraus. Buvęs tada Strazdas pas jį pats vienas, tik turėjęs arklį ir jodavęs raitas. Sveikas būdamas, visada eidavęs bažnyčion mišių. Kol gyvenęs pas Jackevičių, Strazdas dažnai eidavęs pietų klebonijon, dekano Valentinavičiaus kviečiamas. Kai Strazdas pirkęs iš žydo namelius ir ten persikėlęs, dekanas buvęs nepatenkintas. Jackevičius nežinąs, kodėl dekanas ne-pasikvietęs Strazdo kamendorium. Betgi sekmadieniais ir šventadieniais Strazdas kartais padė-davęs bažnyčioje klausyti išpažinčių. Velykinės išpažinties klausyti prašomas padėjęs kartą Kamajuose, o kitais metais Rokiškyje, Jūžintuose (Jackevičius gerai neprisimenąs) ir Pandėlyje.

Ar imąs nuo ko už mišias, Jackevičius nežinąs. Po parapiją elgetaudamas nevažinėjąs, nebent kas ką nors pažadąs; tada nuvažiuojąs pasiimti. 1824 nuo sausio mėn. buvęs kamendorium Kamajuose. Dabar prieš kelias savaites administratorius kun. Bankauskas priėmęs kamendorium kun. Baukevičių. Prieš paimdamas kamendoriaus pareigas, Strazdas gyvenęs iš to, kad už velykinę išpažintį atsiveždavęs po kelis pūrus javų; be to, parapiečiai atneša po duonos kepalą, kartais paršiuką, žąsį, gal ir ką nors daugiau. Dabar Strazdas turįs du arklius ir dvi karves. Pernai Strazdas važinėjęs į rekolekcijas. Daugiau Jackevičius nežinąs.

. . . Antoni Jackiewicz Organista powiedzial: Pozna-lem X-a Drozdowskiego temu podobno lat 4. Wprz6d ni-želi w Komaiach domėk kupil X.Drozdowski przez zimę w moim domie w iedney ze mną Izbie po tygodniu i po dni kilka mieszkal i wyieždžal do Poniemunku, Do Ju-žynt, więcey" nie wiem dokąd, a kilka dni zabawiwszy znowu do mnie powracal, to tnvalo až do S. Kazimierza, p6ki domėk sobie kupil i tam się przeni6sl. Pijanego nie-zdarzylo się widzieč, zgorszenia i nie przystoynosci po Xiędzu nie widzialem, wtedy byl u mnie sam ieden, tylko mial konia i konno ieždzil. Do košciola na Mszą kiedy byl zdr6w zawsze chodzil. — P6ki mieszkal u mme X. Drozdowski często chodzil na obiad do Plebanii, Dziekan Walentynowicz zapraszal: gdy kupil domėk od žyda i tam się przeni6sl X.Dziekan byl niekontent z X.Drozdowskie-go, dla czego nie užyt X.Dziekan na Komendarza, tego nie wiem. Jednak w niedziele i dni swięte bywalo X.Droz-dowski pomaga w Kosciele spowiadač. Wielkanocnej Spo-wiedzi pomagal proszony raz w Komaiach a inne lata w Rakiszkach, Južyntach, dobrze niepamiętam, i w Ponedelu. Czy zbiera na Msze od kogo nie wiem. Po Parafii žebruiąc nie ieždzi, — chyba kto jaką rzecz obiecuie, to poiedzie przyiąč. W R-ku 1824 od Januarii byl Komendarzem w Komaiach: przed kilku tygodniami teraz X. Administrator Bankowski X.Bowkiewicza przyiąl za Komendarza. Przed obowiązkiem Komendarza žyl X. Droz-dowski z tego, že za Spowiedz wielkanocną bywalo przy-wiezie sobie po kilka purow zboža: i Parafianie po bulce Chleba, niekiedy prosię, gęš, može i co więcey przynoszą mu i daią. Ma teraz X Drozdowski koni 2 ir krowy 2. W roku przeszlym X.Drozdowski iezdzil na Rekollekcyje. Więcey nie wiem. Takowe wyznanie ręką wlasną podpisal.
/—/ Antoni Jackiewicz.

Toliau byloje surašyti labai santūrūs trijų kitų liudininkų parodymai. Visi jie nurodė, kad Strazdas Kamajuose gyvenąs ketvirtus metus, bet ar turįs kieno leidimą, jie nežiną. Suprantama, kad apie Strazdo aprobatas, egzaminus ar rekolekcijas jie taip pat nieko nežinojo. Liudininkas Merkys beveik į visus aštuonis klausimus atsakė: nežinau, negirdėjau; pvz. apie Strazdą jis negirdėjęs nei gera nei bloga (Obyczaj6w i spraw Xiędza Drozdowskiego zgola niewiem i nie slyszalem ani dobrze ani žle). Betgi tai sunkiai patikima. Veikiausiai tai tebus nenoras liudyti, nes dekanas minėjo, kad visi tie liudininkai gyvenę arti Kamajų ir kaip brolijų nariai dažnai susitikdavę su Kamajų kunigais ir viską gerai turėję žinoti. Įdomesni, kad ir taip pat santūrūs, kai kurie kitų dviejų liudininkų parodymai. Kazlauskas sakėsi apie Strazdo elgesį nežinąs, bet pamokslus jis gražiai sakąs (na nauce pięknie uczy); tik žmonės nusiskundžia dėl išpažinčių pas Strazdą, nes dažnai nuo konfesionalo pavarąs, garsiai aprėkinąs ir neperžegnojąs; pačiam Kazlauskui betgi to nenutikę, kai ėjęs pas Strazdą išpažinties. Panašiai ir Mėginis užsiminė, kad žmonės skundžiasi išpažinties pas Strazdą sunkumais, nors jis pats to ir nepatyręs. Kazlauskas sakė girdėjęs iš dekano Valentinavičiaus (beje, jis buvo tada Kamajų klebonas), kad buvęs labai nepatenkintas Strazdu ir nenorėjęs įleisti bažnyčion dėl to. kad Strazdas miestelyje pasiimdavęs parapiečių nešamas bažnyčiai aukas — teliuką, paršiuką ir panašiai. "Betgi susipykdavo ir susitaikydavo", — pridūrė Kazlauskas (. . . slyszalem od Dziekana Walentynowicza, že barzo Dziekan byl z X-a Drozdowskiego nie kontent, i do Košciola nie chcial go wpuszczač za to, že kiedy Parafianie przynosili do Košciola ofiary, iako ciele, prosie, i tym podobne X.Drozdowski przy-ymowal w Miasteczku i do siebie zabieral. Ale gniewali się i godzili się z sobą).Panašiai paliudijo ir Mėginis, kuris nieko bloga apie Strazdą nematęs ir negirdėjęs. Tik girdėjęs priekaištaujant Strazdui, kad jis iš suaukotos bažnyčiai per Visus Šventus duonos pasiimąs kepalą ir parsi-nešąs namo, sakydamas, kad ir jis dirbąs bažnyčioje. Betgi Mėginio manymu tai esą visai teisinga ir joks nusikaltimas. (Nic zlego w iego postęp-kach nie widzialem i nie slyszalem.    Slyszalem: že narzekają na iego, iž na wszystkie Šwięta z offiarowanego chleba do košciola on wežmie bulkę i zaniesie do swego domu, mowiąc iž i On pracuie w kosciele, ale mnie się zdaie, že to iest sluszno, i nie možna mieč za występek). Anot Kazlausko, Strazdas gyvenąs iš parapiečių išmaldos, kurie po siekelį javų jam už mišias atveža. (Žyie X.Drozdowski z Jalmužny od Parafian, po sieczku zboža iemu do domu przywozili na Msze). Tą patį teigė ir Mėginis: Strazdas gyvenąs iš parapiečių malonės, kurie jam atveža javų ir kitokių dalykų, o taip pat iš savo ankstyvesnių uždarbių. (Žyie X. Drozdowski z laski Parafian, ktorzy mu przywožą zboža i inne rzeczy, oraz z dawnieyszych swoich zarobkow). Mėginis nežinąs, kodėl Strazdas neįsipareigojąs būti nuolatiniu kamendorium, betgi esąs klusnus ir sukalbamas; bažnyčioje mielai atliekąs patarnavimus ir nereikalaująs atlyginimo, pakanka tik jį paprašyti. (Nie wiem czemu nie obowiązuie się bydž ciągle Komendarzem: ale iest posluszny i do-godny, i w kosciele w Parafii ochoczo dopelnia poslugi i nie wymaga nagrody, dosyč aby iego poprosič). Kazlauskas sakė, kad Strazdas mišias laikąs dažnai; jos kartais esančios labai trumpos (Msze czasem barzo krotkie). Taip pat ir Mėginis: Strazdas Kamajuose mišias dažnai laikąs, pamokslus labai gražiai sakąs (Nauki pięknie barzo mowi). Merkys dar paminėjo, kad Strazdas kamendoriaudamas buvęs klusnus ir pareigas atlikdavęs (Jak byl komendarzem to byl po-sluszny pelnil powinnosč).
Raporto gale dekanas surašė savo paties į-spūdžius, atsilankius Strazdo namuose. Ne tik neturtingumas, bet tikras skurdas ten iš visko matyti. Gyvenamieji kambariai visai prasti, be grindų, ankšti, su duonkepe krosnim (dūmams išleisti betgi esąs kaminas), tamsūs ir nešvarūs; ten kartu telpa antys, vištos, triušiai, šunelis ir paršiukas. Artimame atskirame kambaryje gyvenanti vienintelė tarnaitė — senyvo amžiaus šeimininkė, iš paprastojo luomo. Strazdo drabužiai menki ir lova visai paprasta. Patsai betgi visada linksmas; sakęs, kad dabar turį iš spaudos išeiti jo eilėraščiai. Vis dėlto, dėl savo luomo ir senyvo amžiaus, be to, smarkiai nusilpęs, Strazdas esąs vertas, kad savo dienų likutį galėtų baigti didesniame patogume; tad jam teisingai galėtų būti paskirta kokia rami altarija. Jau baigus tardymą, pas dekaną atėję pasiskųsti ant Strazdo trys asmenys: siuvėjas, kuriam Strazdas trejus metus nesumokėjęs priklausančių dviejų rublių, o skolą priminusį dar primušęs; smuklininkas, kuriam už gėrimus nesumokėjęs dvylikos auksinų ir nenorįs mokėti; moteris, kuriai Strazdas prieš metus paėmęs sermėgą ir skarelę, o užsiminusią apie .tai kelis kartus sumušęs ir ne-atiduodąs. Strazdas nors ir nenuginčijęs tų skolų, betgi visaip išsisukinėjęs nuo grąžinimo, pasirodydamas labai sunkus ir nemalonus. Dekanui ir daugiau buvę pasakota panašių atsitikimų, ypač apie Strazdo muštynes , betgi vienus dekanas dabar sutaikęs, kitus pats laikas ištrynęs ir to nesą ko bekelti. Apie tai dekanas rašąs konsistorijai, kad parodytų Strazdo charakterį ir elgesio būdą: nežiūrint senyvo amžiaus, Strazdas esąs gyvas, drąsus ir staigus.
---------
 Šio rašinio autorius šalia kitų Strazdo gyvenimo dokumentų buvo aptikęs dar vieną Strazdo muštynių bylą iš ankstyvesnių laikų, tik nebespėjo jos, deja, nusirašyti ir paliko Vilniaus universiteto bibliotekoje. Ji nedingo, ir V. Vanagas ją trumpai šiaip atpasakojo savo straipsnyje: "...kunigaujant Karsakiškyje, 1806 m. pavasarį jį sumušė vietos bažnytėlės koliatorius I. Petra-ševskis. A. Strazdas apsiskundė Upytės pavieto teismui ir konsistorijai. Bet byla buvo vilkinama. Nesitikėdamas sulaukti teisingo sprendimo, A. Strazdas satisfakciją pasidarė pats: patykojęs jis pašovė I. Petraševskį iš medžioklinio šautuvo, apdaužė buože ir iš Karsakiškio tą pačią dieną pasitraukė" (A. Strazdo asmenybės ir pažiūrų bruožai — Pergalė 1963 Nr. 6 p. 141).
---------
Bylem sam w domku gdzie mieszka X.Drozdowski, nie ub6stwo tylko, lecz prawdziwa nędza na wszystkim się vvydaie. Stancye mieszkalne zupelnie ordynaryine, bez podlogi, ciasne, z piecem piekarnianym, wszakže na wy-puszczenie dymu iest komin, ciemne i brudne, tam razem kaczki, kury, krôliki, piesek i prosię mieszczą się, iedyna siuga gospodynia podeszlego wieku, stanu pospolitego w blizkiey osobney stancyi mieszka: ubogie odzienie i ložko zupelnie ordynaryine. Sam iednak zawsze wesoly: po-wiadal že teraz drukowane iego wierszem dzielko ma wy-chodzič. Wszakze stan Jego, podeszly wiek tem samem Dslabiony mocno fizycznie moralnie, godzien iest, aby resztę dni swoich przy wiekszey wygodzie mogl skonczyč, do czego slusznieby iaka Altarya spokoyna mogla bydž prze-znaczoną.

Gdy skoczylem examina, przyszly trzy osoby skarzyč się na X-a Drozdowskiego. Skarzyl się krawiec: iž od 3ch lat nie zaplacil mu naležnych Rubli 2 i upominaiącego się pobil. Szynkarz že za trunki naležnych zll. 12 nie chce placič: Kobita, že iey siermięgę i chustkę od roku zgra-bil, upominaiącą się kilka razy pobil i nie oddaie. Lubo nie przeczyl zupelnie tych naležnosci, uzywal iednak wy-biegow do uchylenia się od satysfakcyi: okazal się barzo trudnym i cale przykrym. Wiele podobnych zdarzen, zwlaszcza co do bicia przez X.Drozdowskiego domierzo-nych mnie opowiadano: lecz inne teraz zaspokoilem, inne sam czas zatarl i o to sprawy nie ma. Piszę to, dla oka-zania Przeswietnemu Konsystorzowi charakteru i sposobu postepowania JX.Drozdowskiego : iest on mimo wiek podeszly, žywy, šmialy i zapalczywy.
/—/ Kanon. Brz. Dziekan Abelski X.Staniewicz.

Tasai dekano raportas (beje, nepilnas ir netiksliai išverstas) buvo išspausdintas Strazdo raštų 1952 leidime (p. 140-145), o anksčiau tos ištraukos jau buvusios paskelbtos Literatūroje ir Mene (19511X19, Nr. 38). Pranešdama Tiesoje (1951 IX 19, Nr. 221) apie tų rankraščių radimą, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus vedėja J. Gutauskienė juos vadino Strazdo byla su dvarininku M. Harasimavičium. Dvarininku Harasimavičių vadina ir A. Rimkūnas įvadiniame straipsnyje prie Strazdo raštų 1952 leidimo. Tačiau iš pačios bylos matyti, kad Harasi-mavičius tebuvo paprastas pas poną tarnaująs bajorėlis (bent bajoru vadinęsis), kuris ne tik dvaro, bet gal ir nuosavo žemės sklypo nebus turėjęs. Be to, ir bylos iškilimas aiškinamas ne taip, kaip rodo dokumentai, o kitoki šaltiniai neminimi. L. Gineitis įvadiniame straipsnyje prie Strazdo raštų 1957 leidimo rašo, kad Strazdui "šlėkta Harasimovičius iškėlė bylą dėl žemės sklypelio, kurį poetas savo rankomis dirbo." Panašiai ir Lietuvos Mokslų akademijos išleistoje Lietuvių literatūros istorijoje (I 1957, p. 398) nurodoma, kad "1824-1825 m. Strazdas bylinėjosi su bajoru Harasimovičium dėl šio kėsinimosi į poeto dirbamą žemės sklypą. Už tai buvo įskųstas bažnytinei vyresnybei, ir Obelių dekanas jos pavedimu poetą vėl tardė." Betgi Strazdas buvo įskųstas dėl muštynių ir iš bylos visai nematyti, kad Harasimavičius būtų kėlęs kokių pretenzijų į Strazdo dirbamąjį žemės sklypą. Be to, galimas dalykas, kad Harasimavičius net nebus pastoviai gyvenęs Kamajuose, nes savo skunde mini, kad tik viešėjęs su savo ponu Kamajų klebonijoje.
Dekano raportas — tai pirmaeilė medžiaga Strazdo biografijai ir charakteristikai.   Įdomu,

Adomas  Galdikas Audra (Tempera)

kad ji ne tik ne griauna tradicinio iš žmonėse išlikusių pasakojimų ir iš jau anksčiau Lietuvių Tautoje paskelbtosios "eksplikacijos" susidaryto Strazdo asmens vaizdo, bet dar daug kur jį autentiškais liudijimais patvirtina. Iš raporto dar ryškiau kaip iš žmonių pasakojimų matome, kaip skurdžiai Strazdas gyveno, nesiskirdamas nuo neturtingųjų valstiečių ir jų šelpiamas aukomis už religinius patarnavimus, už kuriuos jis pats atlyginimo nereikalaudavęs. Pastaruoju liudininko Mėginio parodymu patvirtinamas paties Strazdo pasisakymas 1819 "eksplikacijoje", kad jis atliekąs "visa ta, ką atlieka visi uolūs dvasininkai, tai yra: dvasinį patarnavimą artimui, skelbia Dievo žodį, administruoja šv. sakramentus. Tik toks skirtumas, kad viską atlieku gratuite [dykai], nes šventoje evangelijoje pasakyta: 'Gratis accepistis, gratis date' [dykai gavote, dykai ir duokite]."

Pasakojimai apie Strazdo iškalbingumą patvirtinami net dviejų liudininkų pabrėžtu nurodymu, kad Strazdas labai gražiai sakęs pamokslus. Būdingos ir tokios smulkmenos, kurios minimos taip pat ir žmonių pasakojimuose, kad Strazdo mišios nekartą būdavusios labai trumpos. Pasakojimai apie Strazdo nesutarimus su kitais kunigais dėl parapiečių aukų derinasi su panašiais Kazlausko ir Mėginio parodymais. Taip pat patvirtinamas Strazdo būdo staigumas ir ne-nuolaidumas.

Viename sename (Basanavičiaus manymu, 1830-1840) iš L. Ivinskio palikimo Vilniaus Lietuvių Mokslo draugijos bibliotekai atitekusiame Strazdo eilių rankraštyje Strazdas taip apibūdinamas: nors "galėjo turėt dideles plebonijas, nemažus pinigus ir ineit vyresnybėn kunigų, anas to viso atsižadėjo" (Lietuvių Tauta I p. 535). Panašiai ir iš raporto susidarome įspūdį, kad Strazdas turto labai nė nevertino, bet kaip pats dekanas pastebėjo, ir skursdamas vis tiek buvo linksmas. Ypač jis džiaugęsis savo poezija, kurios 1825 laukė (taip ir nebesulaukė!) išeinant iš spaudos. Su šiuo dekano liudijimu vėl gražiai derinasi anie jautrūs žodžiai, kuriais Strazdas savo 1819 "eksplikacijoje" kėlė literatūros svarbą: "ji pasaldina kartybes, kurių patiriu šioje ašarų pakalnėje . . ." Ten pat Strazdas rašė, kad beūkininkau-damas prie Šimonių, "likusį nuo minėtų darbų laiką skiriu literatūrai"; tą patį jis tvirtino ir savo 1825 pasiaiškinime dekanui.

M. Romeris Astravo kaime buvo užrašęs žmonių pasakojimą, kad Strazdas, gyvendamas Kamajuose, turėjęs augintinį ir nesigynęs, kad tai jo sūnus (Liet. Tauta I p. 537). Taip pat ir L. Didžiulienė iš Indrioniškio ūkininkų buvo užrašiusi pasakojimus, kad Strazdas turėjęs sūnų, "kuris buvęs labai pasileidęs, pradėjęs vogti" (Liet. Tauta I p. 542). Tai ir bus tas pats vaikinas, dėl kurio noro pasiraškyti Kamajų klebonijos sode slyvų ir iškilo visa Strazdo byla. Jis čia vadinamas Strazdo "augintiniu ar giminaičiu", betgi vėlesniame (1828) raporte dekanas rašė, kad visi tą vaikiną laiką Strazdo sūnumi.

1825 raporte dar kartą patvirtinamas faktas, kad Strazdas kelerius metus ūkininkavo netoli Šimonių. Apie tai Strazdas pats buvo rašęs 1819 "eksplikacijoje", o L. Didžiulienė buvo užrašiusi iš žmonių, kad Strazdas gyvenęs Inkliuzuose arti Šimonių (LT I p. 542). Taip pat ir augščiau minėtame sename rankraštyje teigta, kad Strazdas "sau aprinko vietą tarp Šimonių miškų, Vilka-mergės pavieto, ten savo rankom dirbo lauką, statė trobas . . ." (LT I p. 535).

Savo pasiaiškinime dekanui Strazdas nurodė, kad buvęs įšventintas kunigu Žemaičių diecezijoje (Varniuose), ten gyvenęs 5 metus. Kadangi leidimą išsikelti iš Žemaičių diecezijos jis gavo 1790, tad kunigu įšventintas apie 1785. Tą datą patvirtina ir jo 1819 "eksplikacija", kurioje rašė jau kunigavęs 34 metus. Taigi iš tų duomenų sprendžiant, būtų netikslus V. Vanago teigimas, kad Strazdas baigęs seminariją, "baigdamas trečiąją dešimtį" (A. Strazdo asmenybės ir pažiūrų bruožai — Pergalė 1963 Nr. 6, p. 143); Strazdas tuo metu bus turėjęs dar tik apie 22 metus amžiaus.

Strazdas nesako, ką jis veikė 5 metus Žemaičiuose, betgi ar tik ne jis minimas kun. Jokūbo Jaksos 1789 mokyklų vizitacijos protokole (Wypisy z protokolow wizyt szkol. . . odbytych przez k. Jakuba Jaksę w czasie od 11/V do 13/ VII 1879 r.). Rašydamas apie Kražių mokyklą, vizitatorius pažymėjo, kad vizitacijų protokolo knyga buvusi rasta netvarkoje, nes pernai pašalintasis antros klasės mokytojas kun. Drozdov-skis išplėšęs kelis lapus, kur buvo pasmerktas jo netinkamas elgesys (Xięga Protokolu wizyt ge-neralnych nie w zupelnym stanie swoim znale-ziona iest, gdyž chytrošė odsądzonego w prze-szlym Roku Professora Klassy II JX Drozdow-skiego, znalazla sposob dla zagladzenia sladu wcale nie przykladnych swoich czynnošči z gor-szeniem popelnianych do vvydarcia kart kilku na ktorych wyražony byl Dekret w sprawie zaszley, z tegož Protokolu). Šiemet nebebuvę jokių nesusipratimų, kurie būtų reikalavę vizitatoriaus įsikišimo, nes pernai buvusi pašalinta pagrindinė tų nesantaikų priežastis, t.y. kun. Drozdovskis, kuris dėl savo polinkių ir temperamento nekenčiąs ramybės, o mėgstąs vaidus ir barnius (JX. Drozdovvski, z uloženia swego i temperamentu nie cierpiący nigdy pokoiu, a kochaiący się w zwadach, klotniach i poburzeniu). Savo neramiu būdu tasai Kražių mokytojas kun. Drozdovskis labai primintų nenuoramą Strazdą, kuris 1790 išsikėlė iš Žemaičių vyskupijos, taigi kaip tik netrukus po to, kai anas Drozdovskis buvo atleistas iš Kražių mokyklos.
Savo pasiaiškinime dekanui Strazdas suminėjo vietas ir metus, kiek kurioje vietoje išbuvęs. Jo nurodytuosius metus sudėję, gausime, kad jis turėjo būti tada (1825) išgyvenęs Vilniaus vyskupijoje apie 37 metus. Taigi Strazdas bus nurodęs metus nors apytikriai, bet gana tiksliai, nes iš tikrųjų jis buvo Vilniaus vyskupijoje išgyvenęs 35 metus ir kelis mėnesius (leidimą išvykti iš Žemaičių diecezijos jis gavo 1790 rudenį). J. Petrulis biografinėje Strazdo apybraižoje 1938 Strazdo raštų leidime (panašiai ir savo anksty-vesniame straipsnyje — "XIX amž. pradžios žemaičių sąjūdis ir A. Strazdas" — Židinys, 1933 Nr. 11 p. 383) buvo nurodęs kiek skirtingas vietas ir metus: "Mano surinktomis žiniomis, jis atsitiktinai ėjo kunigo pareigas (krikštijo) Viešintose 1798 m. sausio m. 20 d. ir apie tą patį laiką Anykščiuose. Nuo 1798 m. galo iki 1801 m. kovo m. jis buvo Kupiškio bažnyčios vikaru. Iš čia jis buvo perkeltas į Skapiškį, kur išbuvęs iki 1801 m. galo, buvo perkeltas į Šimonis. Čia jis išbuvo 2 metus [Išnašoje: Nežinia, kuo remdamasis inž. K. Šakenis tvirtina, kad A. Strazdas "1803 metais ir vėliau klebonavo" Diliuose (žiūr. "Vabalninkas ir jo apylinkė praeity", Kaunas, 1935 m., 22 p.) Kauno Metropolijos archyve mano [t.y. J. Petrulio] surinktomis žiniomis, A. Strazdas kunigavo 1802 ir 1803 metais Šimonyse, o jau 1804 m. Karsakiškyje.] Nuo 1804 m. pradžios iki 1806 m. galo Strazdas buvo Karsakiškio kapelionu (gal paprastu tos filijos kunigu?). Iš Karsakiškio jis, matyt, dažnai lankydavosi Subačiuje, Vabalninke ir kitose gretimose parapijose bei filijose. 1811 m. Strazdas kunigavo mažoje Dilių filijoje, priklausiusioje Vabalninko parapijai. Gal jis čia išbuvo 1810, 1811 ir 1812 metus, nes dažnai lankydavosi Vabalninke? 1814 rudenį jo gyventa ar dažniau lankytasi Šimonyse. 1816 m. gale Strazdas gyveno Kamajuose. 1819-1820 metais (o gal ir vėliau?) jis gyveno mažame Šimonių apylinkės Inkliuzų kaimelyje . . . Kada jis persikėlė į Kamajus, paskutinę savo gyvenamąją vietą, tikrų žinių nėra" (Antanas Strazdas. Pasaulinės ir dvasinės giesmės. Spaudai paruošė J. Petrulis ir K. Korsakas, 1938 p. 15-16). Taigi Petrulis nurodo Viešintas, Skapiškį ir Šimonis, kurių nemini
Strazdas, bet nenurodo Uoginių, Panevėžio ir Pandėlio, kur Strazdas sakosi gyvenęs.

J. Petrulis negalėjo nustatyti, kuriais metais Strazdas galutinai apsigyveno Kamajuose. Iš bylos su Harasimavičium duomenų galima spręsti, kad Strazdas bus atsikėlęs į Kamajus 1821 metų vasarą, nes 1825 VI 26 savo pasiaiškinime dekanui sakėsi tą vasarą jau ketvirtus metus baigiąs Kamajuose. Tai patvirtina ir liudininkų parodymai. Vargonininkas Jackevičius dar paliudijo, kad Strazdas pirmąją žiemą gyvenęs pas jį ligi šv. Kazimiero (taigi, ligi 1822 III 4), kada išsikėlęs į nusipirktuosius namelius.

Prieš apsigyvendamas Kamajuose, Strazdas apie 5 metus, kaip sakėsi, ūkininkavęs Penionių girioje netoli Šimonių. Betgi Kupiškio dekanas 1819X1129 pranešime konsistorijai rašė, kad Strazdas gyvenąs Pelyšiuose, Subačiaus parapijoje, ten eidamas dvaro kapeliono pareigas. Matyti, Pelyšiuose bus apsigyvenęs kada nors po to, kai konsistorija 1819 VII 8 raštu Upytės dekanui įsakė pranešti Strazdui, kad pasirinktų vietą prie kurios nors bažnyčios ir imtųsi dvasinio luomo pareigų. Ar Pelyšiuose Strazdas išgyveno ligi įsikūrimo Kamajuose, nežinia. Galimas dalykas, kad Pelyšiuose tik laikinai buvo apsistojęs, kad patenkintų konsistorijos įsakymą, ir paskiau vėl sugrįžo savo ūkelin prie Šimonių, nes 1825 dekanui duotame parodyme jis visai neminėjo, kad būtų Pelyšiuose gyvenęs.

Panašiai jau buvo prieš keletą metų, kai 1816 I Šimonių filialistas kun. P. Valevskis gavo iš vyskupijos raštą su įsakymu Strazdui, "kad nustotų gyvenęs netinkamai kaip juodadarbis, pasislėpęs miško užkampyje nuo dvasinės vyresnybės akių, o tuoj pat imtųsi savo pašaukimo pareigų, pasišvęsdamas parapijos patarnavimui ir padėdamas klebonui, reikalaujančiam pagalbininko" (V. Vanagas. Dokumentai kalba — Literatūra ir Menas, 1963 VI 8, Nr. 23). 1816 IV 25 kun. Valevskis jau pranešė, kad Strazdas apsigyvenęs Kamajuose (Ibidem). Kad 1816 Strazdas gyveno Kamajuose, buvo nustatęs ir Petrulis. Betgi Strazdas tada tik laikinai bus gyvenęs Kamajuose, nes savo "eksplikacijoje", Obelių dekanui į-teiktoje 1819 IX 6, rašė, kad ūkininkaująs netoli Šimonių.

Pagrindinė Strazdo biografijos problema, iškylanti ryšium su 1825 dekano raportu, tai Strazdo pasiaiškinime pateikti duomenys, kurie prieštarauja nustatytajai Strazdo 1763 metų gimimo datai. Dar 1877 Tygodnik Powszechny laikraštyje paskelbtoje Strazdo biografijos apybraižoje (jos liet. vertimas išspausdintas Aušroje, 1883 Nr. 8/10) kun. J. Katelė rašė, kad Strazdas gimęs 1763 VI 4. Tuos pačius metus rodo ir Strazdo krikšto metrika, kurią Kriaunų bažnyčios knygose surado M. Romeris ir nurašęs 1908 nusiuntė J. Basanavičiui, paskelbusiam ją Lietuvių Tautoje (I p. 530): "12 Junij Baptisatus est In-fans Antonius Filius Joannis Strazdas et Zophiae Consortis Eius L. C. [t.y., laboriosae conditionis]. Patrini fuere Jacobus Joachimovicz cum Iuzowa de Bachdaniszki" (Birželio 12 buvo pakrikštytas kūdikis Antanas, dirbančiųjų luomo Jono Strazdo ir jo žmonos Sofijos sūnus. Krikšto tėvais buvo Jokūbas Jakimavičius su Juzienė iš Bagdo-niškio).

Beje, 1763 data suabejojo V. Abramavičius: "M. Romeris sakosi suradęs A. Strazdo krikšto užrašą Kriaunų bažnyčios 1759 m. metrikų knygoje, o J. Basanavičius, besiremdamas tuo dokumentu, skelbia A. Strazdą gimus 1763 m. Kuriais pagaliau metais gimęs poetas?" (Antanas Strazdas naujų faktų šviesoje — Pergalė, 1949 Nr. 3 p. 77). Abramavičius betgi aiškiai apsiriko, gerai neįsiskaitęs į Basanavičiaus straipsnį: Romeris nurašė Strazdo metriką ne iš 1759 metų knygos (tais metais ji tik buvo pradėta: inceptus scribi Anno Domini 1759), o iš apimančios 1759-1788 metus. Metrika, kaip pats Romeris savo laiške Basanavičiui nurodė, buvusi knygoje atžymėta Nr. 421 ir įrašyta 1763. Abramavičius bus suklaidinęs V. Biržišką, kuris anksčiau žymėjęs 1763 Strazdo gimimo metus (pvz. Bibliografijos Žiniose, 1933 Nr. 2 p. 79; Lietuvių rašytojų kalendoriuje 1946), savo Aleksandryne (II p. 251, 258) Romerio rastąją metriką jau klaidingai datuoja 1759VI 12.

1763 datai prieštarauja paties Strazdo pasisakymas dekanui, kad jis 1825 buvęs 68 metų amžiaus; taigi turėjo būti gimęs 1756 ar 1757. Pastaroji data (1757) Strazdo raštų 1952 leidime jau ir buvo laikoma tikrąja Strazdo gimimo data, o 1957 Lietuvoje kai kieno buvo ketinta minėti Strazdo 200 metų gimimo sukaktį. Apie tai rašė K. Korsakas laiške Tiesos redakcijai, nurodydamas, kad Strazdo gimimo data laikytini 1763 metai (Dėl poeto A. Strazdo gimimo datos — Tiesa, 1957 III 21, Nr. 68).

Yra dar ir kitokių duomenų dėl Strazdo gimimo datos. Savo 1819 "eksplikacijoje" Strazdas pasisakė esąs septyniasdešimtmetis senis, taigi, gimęs apie 1749. Čia Strazdas aiškiai norėjo save pasendinti, kad jo rašto kartėlis būtų dar ryškesnis (tokį senį dar persekiojate!). Savo "eksplikacijoje" į klausimą, iš kur kilęs ir kur jaunystėje mokęsis, Strazdas atsakė, kad Augustui III viešpataujant mokslus ėjęs Kurše. Kadangi Augustas III mirė 1763, Strazdas turėjo būti žymiai anksčiau gimęs, jei jam viešpataujant jau mokęsis. Bet įsiskaičius į Lietuvių Tautoje paskelbtą "eks-plikacijos" tekstą, atrodo, kad bespausdinant ten bus praleistas žodis "gimęs"; tad atitinkama "eks-plikacijos" vieta taip turėtų skambėti: "X. An-toni Drozdowski [urodzony] za panowania Augusta III w kraju do Kr61estwa Polskiego nale-žącym, zostającym dziš pod Rządem szczęsliwie nam panującego Naylaskawszego Monarchy Aleksandra I-go [,] w mlodošci swojey odbywal nauki w Xięstwie Kurlandzkiem" (Kun. Antanas Drozdovskis, [gimęs] Augustui III viešpataujant Lenkijos karalystei priklausančiame krašte, o šiandie esančiame laimingai mums viešpataujančio Maloningiausio Monarcho Aleksandro I valdžioje, savo jaunystėje mokslus ėjo Kuršo kunigaikštystėje). Tokiu atveju Strazdo atsakymas neprieštarauja jo gimimo 1763 metų datai, nes Augustas III mirė tų pačių metų rudenį (X5).

1962 buvo paskelbta žinutė apie tris naujai surastus dokumentus (Strazdo 1824 rašytą tarnybos lapą, 1827 XII 27 Obelių dekano pranešimą vyskupui apie dekanato kunigus ir 1832 XI 15 Kupiškio dekano raportą), kuriuose pažymėtas Strazdo amžius 68, 72 ir 77 metai) rodytų, kad Strazdas turėjo būti gimęs 1754 ar 1755 (D. Būtėnas. Kada gimė Antanas Strazdas — Švyturys, 1962 Nr. 11).

Vėl skirtingai Strazdo amžius nurodomas Vilniaus diecezijos direktorijose, kurias cituoja V. Biržiška Lietuvių Bibliografijoje (I dalies papildymai, Nr. 279): 1823 — Strazdas buvęs 72 metų amžiaus (taigi gimęs 1750 ar 1751), 1824 — 66 m. (taigi gimęs 1757 ar 1758).

Panašiai prieštaraujančių duomenų dėl gimimo datos pasitaiko ir kitų ano meto mūsų rašytojų biografijose. Sakysime, sprendžiant iš D. Poškos 1830 mirties metrikos, kurioje nurodyta, kad jis miręs 73 metų amžiaus, išeitų, kad jis gimęs 1756 ar 1757. Betgi pagal vieną valdinį bajorų sąrašą 1816X1111 Poška buvęs 50 metų, atseit gimęs 1766 (M. Brensztejn. Dionizy Paszkiewicz, 1934 p. 90). Panašiai yra ir su Kiprijonu Nezabitauskiu. Jo krikšto metrika, A. Janulaičio paskelbta Tautoje ir Žodyje (V 1928 p. 443), rodo jį gimus 1779, betgi 1831 XII 7 rusų policijos tardomas dėl dalyvavimo sukilime jis pasisakė esąs 58 metų; atseit gimęs 1773. Po jo mirties Prancūzijoje (ten jis buvo emigravęs) spausdintame jo portrete, kuriame nurodyta jį buvus lenkų mokyklos Nancy mieste direktorium, pažymėtos jo gimimo ir mirties datos: 1774-1837. Čia nurodytoji Nezabitauskiu gimimo data bus, matyt, imta iš kokių nors jo dokumentų, nors ji ir nesutinka su krikšto metrikos data. Gal tai galima būtų paaiškinti tuo, kad Nezabitauskis, kuris buvo valstiečių kilmės (metrikoje vadinamas Zabitovskiu), vėliau susibajorindamas Nezabitauskiu ir net pridėdamas prie pavardės herbo "Lubicz" pavadinimą (beje, tokio herbo buvo bajorų Niezabitovv-skių giminė Lenkijoje), bus bajorystės dokumentuose pakeitęs ir savo tikrąją gimimo datą. Kad tada taip būdavo, patvirtina ir S. Daukanto atvejis. Antai Daukanto amžius pažymėtas Vilniaus universiteto studentų įrašų knygose (1816 — 19 metų, 1817 — 20 metų; atseit gimęs 1796 ar 1797) prieštarauja jo gimimo metrikai (1793), bet visai sutinka su jo tariamosios bajorystės dokumente nurodyta Daukanto krikšto 1796 data (žr. Lietuviškoji Enciklopedija, VI 1937 sklt. 139).

Daukanto pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad susibajorinant būdavo kartais pakeičiama gimimo data. Gal panašiai bus pasielgęs ir Strazdas, kuris nors ir valstiečių kilmės pasirašinėjo Jezie-žos herbo Drozdovskiu (Jezierza Drozdowski). Kaip ten bebūtų, Strazdą tenka laikyti gimusiu 1763, nors tam tikri neaiškumai dėl jo gimimo datos dar lieka neišspręsti.
(Bus daugiau)
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai