NAUJA MONSTRANCIJA Spausdinti
Parašė P. Jurkus   
Kulto reikmenyse monstrancija užima labai svarbią vietą — joje įstatomas Švč. Sakramentas iškilmių metu. Taip monstrancija pasidaro viso centras, į kurį kyla visų akys, kuriam smilkoma kvapiais smilkalais, skambinama varpeliais.
Nieko nesigailima, kad monstrancija būtų gražesnė, įspūdingesnė, nes tuo išreiškiama pagarba pačiam Kristui. Ji kaldinama iš brangių metalų, puošiama brangiaisiais akmenimis.

Monstrancijos forma vystėsi drauge su bažnyčios stiliais. Ilgiausiai išsilaikė gotikinės ir barokinės monstrancijos. Nors šie stiliai jau seniai atgyveno, bet dar galvojama, kad daugiausia puošnumo ir iškilmingumo monstrancijai suteiks tik tie minėti stiliai. Tokių monstrancijų pilna ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų bažnyčiose.

Kai norima monstranciją įsigyti, tiesiog sunku praeiti pro siūlomus standartinius stilius, šiame krašte viskas taip patogiai sukomercinta, kad užsakytojas, namie sėdėdamas, iš katalogo išsirenka tokią monstranciją, kuria visi džiaugiasi, — ji matyta nuo senų senovės.

Bet tokia monstrancija (ar kuris kitas kulto reikmuo, šventasis indas) neturi savitų bruožų, tos pakilios meno kalbos. Ja džiaugies, kaip džiaugies gražiai padarytom gėlėm. Gražios, bet netikros. Ir tokia monstrancija gali būti graži, bet netikra, nepaženklinta kūrybos.

Reikia čia prisiminti ir tai, kad lietuviai, pastatę visą eilę gražių ir modernių bažnyčių, liturginius reikmenis ir šventuosius indus laiko tokiom smulkmenom, j kurias neverta dėmesio kreipti. Didis čia daiktas, jei ant altoriaus stovės vieno stiliaus žvakidės, o kito stiliaus bus pats altorius ar kiti rakandai.

Tad sveikintina kiekviena pastanga, kuri nori apvalyti bažnyčios šventąsias vietas nuo menkaverčių, ne-meniškų daiktų. Sveikintina, nes tai palaiko grynąją kūrybą, kuri yra tikroji gėlė, skirta Dievo garbei.

Tokie religinio meno puoselėtojai yra tėvai pranciškonai, kurie, metai iš metų triūsdami, yra sutelkę religinio meno nemažus turtus. Praeitų (1963) metų vasarą Kennebunkporto vienuolynui įtaisyta nauja originali monstrancija. Ja rūpinosi Tėv. Kęstutis Butkus, O.F.M., iš Brooklyno. Jis surado aukotoją, pasikvietė lietuvį dailininką talkon, sujieškojo dirbtuvę, kuri išpildytų užsakymą.

Toji dosnioji aukotoja yra Magdalena Giraitienė iš Worcester, Mass. Jos lėšomis monstrancija įtaisyta jos mirusių— vyro Andriaus ir dukters Adelės — prisiminimui. Jos pageidavimu monstrancija paskirta tėvų pranciškonų vienuolynui Kennebunkporte.

Dailininkas tam reikalui buvo pakviestas skulptorius Vytautas Kašubą, kuris savitai sukomponavo monstrancijos sumanytojo Tėv. K. Butkaus pateiktą mintį. Kaip ir visada, taip ir šitam projekte V. Kašubą yra santūrus, vartoja kuo mažiausiai formų ir medžiagos, siekdamas kuo didesnio įspūdžio. Šiuo atveju jis nuosaikiai įneša ir lietuviškos ornamentikos motyvų, kad tarptautinę temą priartintų lietuviškai sielai.

Temą parinko Tėv. Kęstutis Butkus, O.F.M. pagal šv. Margaritos Marijos Alacoque regėjimą — spinduliuojanti dieviškoji širdis. Jos centre įstatoma ostija, apjuosta perlų vainiku. Pati širdis, nors ir neturi silue-tinio kontūro, bet aiškiai įžiūrima; ji išdėstyta sintetiniais rubinais, kurie tviska skaisčiai raudonais spinduliais. Viršum širdies iškyla septynios emaliuotos liepsnos — septynių šv. Dvasios dovanų simbolis. Atokiau juosia širdį erškėčių vainikas, iškaltas sidabriniame dugne. Į kryžiaus papuošimus sudėti skirtingi brangieji akmenys, suminėti šv. Jono Apreiškime, kur kalbama apie naująją Jeruzalę — dangų. Jie įvairių spalvų, atošvaistų, bet ryškiai nedominuoja šiltuose gelsvuose aukso tonuose. Kartais, kai užkliudo saulės spindulys, jie švysteli šaltu atspindžiu ir į-neša jaukaus gyvumo.

Aplink visą monstranciją eina pakaitais spindulių ir baltų stilizuotų tulpių vainikas. Tulpių spalva bendrame ansambly aiškiai matoma ir jaučiama. Dar toliau juosia dvylikos žvaigždžių vainikas. Apačioje matome mėnulį — Marijos simbolį; koto apačioje — žemės kamuolį, pranciškonišką amblemą ir skaitome įrašą "Deus Caritas est" — Dievas yra meilė. Ant indo, kuriame laikoma į-dėta ostija, iškaltas Avinėlis su knyga ir septyniais antspaudais.

Vyt. Kašubą, braižydamas monstranciją, nuosaikiai įvedė lietuviškos ornamentikos. Pirmiausia, pačiame siluete atsekami lietuviški metaliniai kryžiai, išpuošti spinduliais, tulpių žiedais, žvaigždžių vainikais. Įvestą oi-riaftnentiką jis nuosaikiai stilizavo, prisiderindamas prie visos monstrancijos. Meniškai jis aptvarkė erškėčių vainiką ir tulpių žiedus. Pastaruosius jis pailgino ir taip sustiprino spinduliuojančią slinktį. Gi erškėčių vainikas įvestas stilizuotas ir paskandintas kitam siluete. Išryškintas jis būtų stabdęs išcentrinį spinduliavimą. Monstrancija yra 29 colių aukščio, išlaikyta šiltuose, šviesiai gelsvuose tonuose, su lengvučiais brangiųjų akmenų šaltais atspindžiais.
Pagal projektus išpildė žinoma auksakalių dirbtuvė Schwarzmann Triere, Vokietijoje. (Dirbtuvė buvo nukalusi popiežiui Jonui XXIII žiedą) Kaip ir visi vokiškų dirbtuvių darbai, taip ir šis pasižymi kruopštumu, precizija ir tvirtumu.    P. Jurkus