Eilėraščiai Spausdinti
Parašė Vladas Šlaitas   

APIE PRINCIPINIUS DALYKUS

Aš esu girdėjęs daug šnekų apie tai,
kad žmogus keičiasi.
Neapsigaukite ir neklaidinkit kitų:
žmogus nesikeičia.
Ir jeigu kartais atrodo,
kad žmogus keičiasi,
tai visa šitai taip tik atrodo žiūrinčiam iš šalies.
gi iš tikrųjų, žmogus nesikeičia:
jis tiktai grįžta atgal į tą patį tašką,
iš kurio kartą buvo išėjęs.
Tie, kurie ankstyvoj vaikystėj
buvo greiti nugalabyti paukščiui galvą,
tie vėliau,
subrendimo amžiuje, progai atėjus,
buvo greiti ir ūmūs artimo kraujui pralieti.
Nepagalvokit,
kad visa tai aš esu iš piršto išlaužęs.
Man teko gimt ir gyventi žiauriais laikais,
kai nužudyti žmogų
buvo tolygu musei galvą nutrėkšti.


Žinoma,
nėra taisyklės be išimties.
Bet išimtis tėra tik išimtis,
gi principiniai dalykai
taip ir palieka principiniais dalykais,
ir už tai aš kartoju,
kad žmogus nesikeičia:
jis tik po daugelio metų grįžta atgal į tą patį
tašką,
iš kurio vieną kartą labai seniai jisai buvo
išėjęs.


APIE MEDINĮ TILTĄ

Seno tilto turėklai!
O,
kaip aš daug šviesių jaunystės atsiminimų esu
 į jus sudėjęs.
Nėr visame pasaulyje tokios jėgos,
kuri galėtų išgriauti jus mano širdies šventykloje.
Reikia manyti,
kad trisdešimčiai metų praėjus,
jūsų tikriausiai nebėr Ukmergės upeliūkščio
bet aš kreipiuosi į jus    pašonėj,
ir kalbu su jumis,
nes jūs esate mano jaunystės
ir mano jaunatviškos meilės liudininkai.
O!
Ukmergės upeliūkščio griūvančio tilto turėklai.