EILĖRAŠTIS VANDENYNO PAKRAŠTY

Aš nutolau nuo gimtųjų salynų,
Aš nutolau nuo peizažų žalių.
Stoviu pakrantėj gilaus vandenyno
Ir rašyt negaliu.

Mano pasąmone plaukia vaizdai,
Lyg piešiniai, nutapyti Chagallo.
Noriu surišt juos dainon
Ir liūdžiu be galo.

Netekę prasmės, žodžiai grįžta manin.
Aš rašau ant kranto žalio:
Einu vienas bekraštėn naktin
Be džiaugsmo miražų.

Nauji ritmai ir naujos spalvos
Ant marių plačių.
Stoviu vienas pakrantėj,
Ir jų nejaučiu.

Mano vaizdai, kaip paveikslai Chagallo,
Pasąmone liejas vandeninėm spalvom.
Jūra skrendantys paukščiai ir vėjai
Neša mano mintis tolumon.

Aš nutolau nuo gimtųjų salynų,
Aš nutolau nuo peizažų žalių.
Stoviu pakrantėj plataus vandenyno
Ir nutolt nuo jo negaliu.

ALASTOR

Alastor,
tavo veidas skausmingas. Tavo mintys sutemę.
Tu eini per alėjas belapes, tuščias.
Alastor,
tu nieko nemyli. Gamta negyva
ir uolos suskilę
tave supa. Nakčia

tavo kraujas plaka vienatvėj. Toli
skrenda paukščiai ir miršta. Sutemę, liūdni
skliautai. Ir naktis.

Alastor,
tu vienas mąstai, kad esi,
tartum medis suskilęs. Pakrantėj tyli
prie sutemusių marių krantų.
Alastor,
tu vienas esi. Tu žudai
žodžius, ritmus, balsus. Tu žinai:
jie senai prasmės nebeteko.

Alastor,
tavo balsai
skamba kaip akmenys,
krenta į bedugnes. Paėmęs laikai
vienintelę žvaigždę nakties vidury
tarp savo kraujuotų delnų. Iš tavo akių
trykšta nuostabios ugnys. Naktyje eini
per suskilusias uolas, per mirusį krantą.
Į kur?

Alastor,
tavo kelias beprasmis. Tavo džiaugsmas numiręs.
Iš kito pasaulio krantų
šviečia tolimos, amžinos žvaigždės.
Sustojęs girdi:
tyvuliuoja kosmoso melsvi ežerai.
Plazda vėjai, ir vėliavos žydi.

Alastor,
iš vienatvės kalėjimo tu išėjai.
Regi saulę
ir džiaugsmo peizažus.
Alastor,
tu eini ir eini.
Plačios iš šviesios tavo Ilgesio šalys.
Toli
skrenda nuostabūs paukščiai. Jų sparnai mėlyni
atsispindi giliuos ežeruos. Vaikščiodams pakran-
[tėm, renki
paukščių nukritusias plunksnas, sidabrą ir auksą.

Alastor,
į svajonių pasaulius tu iškeliavai,
į ilgesio žemę, tolimuosius kraštus.
Alastor,
ar sugrįši kada dar posmus.

Rugpiūčio pabaiga, 1963 metai
Iš eilėraščių rinkinio BUVO NEGERI METAI