Užkritus provincijolo pareigų naštai, ryšys su "Aidais" tapo dar glaudesnis. Dabar kultūros žurnalas su visais rūpesčiais pereina ' tiesioginėn atsakomybėn.
Dirbant prie "Aidų" penkiolika metų, tie rūpesčiai jau yra žinomi. Žinomos taipgi ir visos aplinkybės, kuriose žurnalas pas mus atėjo, gyvavo ir nužengė penkiolikos metų kelią Amerikoje. Tai jau ilgas amžius, pralenkęs net laisvos Lietuvos panašius leidinius ir liudijąs pranciškonų ryžtą kultūros tarnyboje. Po penkiolikos intensyvaus darbo metų jie su didesniu pasitikėjimu gali laukti lietuvių šviesuomenės atjautos.

Tiesa, ji buvo žymi, bet ne visuotinė. Nežinia, kodėl kai kurie mūsų šviesuoliai pasiliko "Aidų" gerbėjais, bet ne palaikytojais, nors pats gyvenimas tremty šaukte šaukia vieningai glaustis į kultūrinio darbo gretas.

Dabar, perėmus visus žurnalo leidimo rūpesčius bei atsakomybę jo ateitim, malonu pareikšti, kad nieko nesigailėsime dėl "Aidų" labo. Mūsų žurnalas visais atžvilgiais bus gerinamas, rūpinantis juo pasiekti galimai platesnius inteligentijos sluogsnius.
Iš savo pusės brangindami "Aidus", lauksime geros širdies ir iš visų kultūros mylėtojų. Šiuo atžvilgiu dabartiniai žurnalo skaitytojai ir bendradarbiai yra leidėjų didžiausia paguoda. Kartu su jais mes drąsiau galime žiūrėti j tremtiniško gyvenimo apsi-miglojusią padangę.

Nuolankiai dėkodamas "Aidų" bendradarbiams ir skaitytojams už gausius sveikinimus, atsiųstus naujos vietos užėmimo proga, labai meldžiu padėti man kultūros žurnalo leidimo, stiprinimo ir plėtimo žygyje.
T. Leonardas Andriekus, O.F.M., pranciškonų provincijolas