Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PROF. A. SENNO DVIGUBA SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. ANTANAS KLIMAS   
45 metai kalbotyros baruose

Profesorius Alfredas Sennas (Alfred Senn) šiemet mini 6 5-j į gimtadienį, kartu ir beveik 45 metus savo kalbotyrinio darbo. Jis gimė 1899 metais kovo mėn. 19 dieną Blotzheime, Prancūzijoje. Kiek vėliau, jo šeimai persikėlus į Šveicariją, jis mokėsi garsioje St. Galleno gimnazijoje, kurią baigė 1918 metais. Po to studijavo Friburgo universitete, kur 1921.V.15 gavo daktaro laipsnį už disertaciją "Germanische Lehn-wortstudien".

Bestudijuodamas Friburgo universitete, kur tuomet buvo būrelis lietuvių, susipažino su K. Pakštu, Iz. Tamošaičiu ir kitais lietuviais. Ten taip pat susipažino su būsimuoju kolega J. Eretu.

1921 metais jaunas mokslininkas daktaras Sennas atvyko į Lietuvą. Iki 1922 metų pradžios dirbo Eltoje referentu. 1922-25 buvo Pavasario sąjungos suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi ir kartu "Aušros" gimnazijoje dėstė lotynų kalbą.

1922.X.14 buvo pakviestas Lietuvos Universiteto teologijos - filosofijos fakulteto privatdocentu lotynų ir graikų kalboms. Nuo 1923.1.1 perėjęs docentu į humanitarinių mokslų fakultetą, ligi 1930 metų dėstė sanskritą ir kitus kalbotyros dalykus. Po prof. K. Būgos mirties prof. A. Sennas taip pat dėstė ir lietuvių kalbos kursus.

Profesorius Sennas, išgyvenęs ir išdirbęs Lietuvoje 9 metus, tobulai išmoko lietuvių kalbą. 1923 metais vedęs Mariją Vedlugaitę, išaugino dvi dukteris ir vieną sūnų, kuris dabar jau irgi istorijos profesorius, daug rašąs iš Lietuvos istorijos.

1930 metais Sennų šeima atvyko į JAV. Sennas vienerius metus dirbo Yale universitete mokslinį darbą kaip Sterling Research Fellow. Nuo 1931 ligi 1938 profesoriavo Wisconsino universitete Madisone, Wisconsin. Čia buvo germanų filologijos ir lyginamosios kalbotyros ord. profesorius. Taip pat dėstė ir lietuvių kalbą, kartu eidamas ir lyginamosios kalbotyros skyriaus (katedros) vedėjo pareigas.

1938 m. persikėlė į Pennsilvanijos universitetą Philadelphijoje. Čia buvo (ir yra) germanų kalbų profesorius, be to, 1944-46 metais buvo germanų kalbų skyriaus (departamento) vedėjas.

1947 metais profesoriaus Senno pastangomis buvo Pennsilvanijos universitete įsteigtas slavų ir baltų studijų skyrius (Department of Baltic and Slavic Studies). Nuo pat šio skyriaus įsteigimo profesorius buvo jo vedėjas. Kartu jis visą laiką dėstė ir germanistinius kursus germanų kalbų skyriuje. Pennsilvanijos universiteto baltų ir slavų studijų skyrius dabar yra vienintelis visame laisvajame pasaulyje, kuria me galima gauti mokslinius laipsnius baltistikoje, lituanistikoje ir panašiose disciplinose. Į šį skyrių prof. A. Sennas jau pat pradžioje pasikvietė a. a. prof. Vincą Krėvę-Mickevičių, kuris čia dėstė ligi išėjimo į pensiją. Jau keliolika metų šiame departamente darbuojasi prof. A. Salys, dabar kartu su prof. Sennu baigdami didžiulį (bendrinės) rašomosios lietuvių kalbos žodyną vokiškai: "Woerterbuch der litauischen Schriftsprache", apie kurį kalbėsime plačiau kitoje vietoje.

Šiame skyriuje daktaratus yra įsigiję dr. V. Jaskevičius, S. J., dr. K. Ostrauskas, dr. W. R. Schmalstiegas, dr. B. Vaškelis ir kiti. Daugelis slavistų, kurie yra įsigiję slavistikos mokslo laipsnius šiame skyriuje, yra taip pat gerai susipažinę ir su baltistikos problemomis.

Prof. A. Senno pastangomis Pennsilvanijos universiteto biblioteka turi geriausią lituanistikos rinkinį laisvajame pasaulyje.1 Šis rinkinys ypatingai praturtintas, nupirkus buv. Lietuvos ministerio Šveicarijai dr. Jurgio Šaulio privačią biblioteką, kurioje buvo net keletas didžiai retų lituanistinių veikalų, kaip K. Sirvydo "Dictiona-rium trium linguarum" puikiai išlaikytas egzempliorius ir kiti. Čia taip pat yra ir dr. J. Šaulio archyvas, kurio dar tik maža dalis tėra ištyrinėta ir paskelbta.

Kad nemažas skaičius amerikiečių kalbininkų yra susipažinę ar susidomėję lituanistinėmis studijomis, tai daugeliu atvejų yra prof. A. Senno nuopelnas: jis ne tik dėstė ir dėsto baltistikos, germanistikos ir slavistikos kursus Pennsilvanijos universitete, bet yra dėstęs lietuvių kalbą vasaros semestruose ir kituose universitetuose: City College of New York (1930, 1931), University of North Carolina (1942), University of California, Berkeley (1949, 1951). Visą laiką prof. A. Sennas nenuilstamai rašo JAV ir Europos kalbotyriniuose žurnaluose lituanistiniais klausimais.

Prof. A. Sennas visuomet labai aktyviai dalyvavo profesinėse kalbininkų ir kalbų bei literatūrų dėstytojų organizacijose. 1948 metais jis pirmininkavo JAV slavų ir rytų Europos kalbų dėstytojų sąjungai (American Association of Teachers of Slavic and Eastern European Languages, sutrumpintai AATSEEL), 1956 - 59 metais — vokiečių kalbos dėstytojų sąjungai (American Association of Teachers of German, str. AATG), o 1960-63 metais pirmininkavo tarptautinei slavistų sąjungai.

Sukaktuvininkas yra dalyvavęs ir skaitęs paskaitų daugelyje kalbininkų suvažiavimų A-merikoje ir Europoje, taip pat įvairiomis progomis yra kviestas ir kviečiamas įvairių universitetų skaityti paskaitas ir pranešimus įvairiais lituanistikos, baltistikos, germanistikos ir slavistikos klausimais. Prof. A. Sennas yra taip pat vienas iš pirmųjų narių - steigėjų Liet. Katalikų Mokslo Akademijos.

Mokslinė prof. A. Senno veikla yra labai plati ir šakota, nes šalia kalbotyros jis taip pat domisi ir literatūra bei tautosaka.
Nors daugelis Europos kalbininkų yra domėjęsi bei rašę lietuvių kalbos klausimais, tačiau vienintelis nelietuvis kalbininkas - mokslininkas, kuris yra ne tik giliai išstudijavęs lietuvių kalbos išsivystymą, jos istoriją, jos kalbinius dokumentinius šaltinius, bet kuris ir pats puikiai vartoja lietuvių kalbą žodžiu ir raštu — toks vienintelis pasaulinio masto kalbininkas yra profesorius A. Sennas. Kai apie lietuvių kalbą rašo nelietuviai mokslininkai, ypatingai kai rūpestingai nepatikrina savo duomenų, tai noromis nenoromis įsibrauna klaidų: tai neteisingai cituojami šaltiniai, tai ne ta reikšmė paduodama,2 tai pačios formos iškraipymas,3 tai kirčiai atbulai sudėti ir pan. Susidaro gana nejaukus įspūdis. Tokių klaidų tačiau nėra tuose veikaluose, kurių lituanistinę medžiagą (o veikaluose iš istorinės - lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros lituanistinės medžiagos visuomet yra daug) paruošė prof. A. Sennas. Štai kai kurie pagrindiniai indoeuropiečių lyginamosios kalbotyros veikalai, kuriems lietuviškąją medžiagą paruošė, patikrino ar papildė prof. Sennas:

1.    A. Walde su J. Pokorny, "Vergleichendes Woerterbuch der indogermanischen Sprachen", 3 tomai, 1926-1932.
(Lyginamasis indoeuropiečių kalbų žodynas). Nors prof. Pokorny dabar redaguoja antrąją šio žodyno laidą, bet ligi šiol tai yra pilniausias ir patikimiausias lyginamasis (ir kartu etimologinis) indoeuropiečių kalbų žodynas, be kurio neišsiverčia nė vienas kalbininkas, susiduriąs su indoeuropiečių kalbotyros problemomis.

2.    S. Feist, "Vergleichendes Woerterbuch der gotischen Sprache", 1939. (Lyginamasis gotų kalbos žodynas). Kadangi gotų kalba turi seniausiai užrašytą germanų kalbų paminklą (Ul-filos Biblija iš 3-jo šimtmečio po Kr.), tai šis žodynas yra labai svarbus tiek germanistams, tiek ir indoeuropiečių kalbotyros specialistams.

3.    C. D. Buck, "A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages", 1949. (Pagrindinių indoeuropiečių kalbų rinktinių sinonimų žodynas). Tai yra milžiniškas vieno didžiulio tomo žodynas, kur žodžiai sugrupuoti pagal žodines šeimas: žemė, oras, oro apraiškos, augalai, gyvuliai, šeima, socialinė santvarka, įvairūs pagrindiniai daiktavardžiai, veiksmažodžiai ir būdvardžiai, jų sąvokos apibūdinimai ir 1.1. Kiekvienai leksikalinei grupei duodami visų indoeuropiečių kalbų — gyvųjų ir mirusiųjų — žodžiai, o po to tiksliai ir moksliškai aiškinama jų kilmė, išsivystymas ir santykiai. Galima būtų įsivaizduoti, kiek klaidų, kiek prielaidų ir iškraipymų būtų atsiradę, jeigu čia nebūtų dirbusi kruopšti prof. A. Senno ranka. Tuo tarpu čia lietuvių kalbos medžiaga labai pilnai pateikta ir gerai aiškinama bei aptariama.

Šie visi aukščiau išvardinti žodynai yra visų pasaulio universitetų bibliotekose. Jais naudojasi daugelis kalbininkų — ne tik profesorių, bet ir studentų, kurie čia visą lituanistinę medžiagą randa gerai pateiktą ir gerai sutvarkytą. Tai yra neįkainuojamas prof. A. Senno nuopelnas, teisingai pristatant lietuvių kalbą pasaulio mokslo žmonėms.

Prof. A. Sennas mokslinius straipsnius, apžvalgas, recenzijas, kritikas skelbia jau apie 45 metai laiko. Vien tik jo straipsniams išvardinti reikėtų keliolikos puslapių. Pradžioje daugiausia spausdino Lietuvos mokslo žurnaluose ("Tautoje ir Žodyje" ir kit.), o toliau rašė daugelyje periodinių ir neperiodinių mokslo leidinių Amerikoje ir Europoje. Rašė įvairiais klausimais: apie lietuvių kalbos istorijos problemas, apie lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektus, apie atematinius lietuvių kalbos veiksmažodžius, apie skolinius lietuvių kalboje, apie lietuvių kalbos tarmes, apie lietuvių kalbos leksikono susidarymą, apie lietuvių kalbą Amerikoje, bet ypačiai svarbūs yra jo straipsniai apie baltų kalbų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbų grupėmis, ypač su germanų ir slavų kalbų grupėmis. Pastaruoju klausimu prof. A. Sennas yra pasisakęs kelis kartus. Mat, baltų ir slavų kalbų santykiai yra paini ir komplikuota problema, labai svarbi lyginamojoje indoeuropiečių kalbotyroje.4

XIX-jame šimtmetyje daugelis indoeuropiečių kalbininkų paprastai tik nurodydavo, kad tarp baltų ir slavų kalbų esama tam tikros giminystės. Jie surasdavo kalbinių bendrumų,5 kurie, girdi, rodą, o gal net įrodą (kai kuriems), kad gal yra buvusi vad. bendra baltų ir slavų prokalbė. Tik garsusis prancūzų kalbininkas A. Meillet tą nuomonę aiškiai atmetė,6 nurodydamas, kad panašumai, randami slavų ir baltų kalbose, yra ne pasėka tariamos ir neįrodytos bendros prokalbės, o tik paraleliai, nepriklausomai nuo vieni kitų išsivystę bendrumai.

Kaip jau minėjome anksčiau, prof. A. Sennas įvairiomis progomis įrodė, kad daugelis tų

V. Ignas — Jūratė ir Kastytis (medžio raižinys)
 
tariamųjų panašumų randami ir kitose indoeuropiečių kalbų grupėse, ergo, jie yra bendri arba visoms indoeuropiečių kalboms, arba didelėms jų grupėms. Jie tada nieko negali liudyti apie jokią bendrą slavų ir baltų "prokalbę". Čia ypačiai pažymėtini du sukaktuvininko straipsniai:
1.    "On the Degree of Kinship Between Sla-vic and Baltic", paskelbtas: "The Slavonic and East European Review", XX (1941), p. p. 251-265. (Apie giminingumo laipsnį tarp slavų ir baltų kalbų). Šitame straipsnyje prof. A. Sen-nas peržvelgė šio klausimo istoriją, nurodydamas, kad kalbinių bendrybių skaičius tarp slavų ir baltų yra nedidelis — apie dešimt bendrybių galima surasti, kitas, kurių priskaitė kiti kai kurie kalbininkai, reikia atmesti, nes jos randamos ir kitose kalbose. Baltų kalbų indoeuropietiškasis žodynas yra daug senesnis už slavų kalbų išlaikytas liekanas. Jokios bendros slavų ir baltų prokalbės negalima suponuoti.

2.    "Die Beziehungen des Baltischen zum Sla-vischen und Germanischen", paskelbta: "Zeitschrift fuer vergleichende Sprachforschung"7 LXXXII (1953), pp 162-188. (Baltų kalbų santykiai su slavų ir germanų kalbomis). Šiame ilgame straipsnyje, paskelbtame seniausiame kalbotyros žurnale, prof. A. Sennas nurodo, kad yra taip pat daug bendrybių tarp baltų ir germanų kalbų. Jis taip pat įrodo, kad tarp germanų ir baltų kalbų yra daug daugiau artimumo balsių ir dvibalsių sistemose, negu tarp baltų ir slavų kalbų. Šiame straipsnyje prof. A. Sennas taip pat nurodo į kelis labai svarbius skirtumus8 tarp baltų ir slavų kalbų, aiškiai konstatuodamas, kad baltų ir slavų kalbos išsivystė atskirai ir nepriklausomai po atsiskyrimo iš indoeuropiečių prokalbės. Tik vėliau, jau istoriniais laikais, lietuviai ir latviai keliolika šimtmečių buvo daug gausesnių slavų kaimynai, o vėliau kurį laiką ir slavų okupuoti. Tokiu būdu į baltų kalbas pateko daug žodyninių ir kitokio pobūdžio skolinių iš slavų ir germanų kalbų, bet tai jokio kilmės artimumo neįrodo.

Šalia gausių straipsnių moksliniuose žurnaluose prof. A. Sennas yra parašęs kelias labai svarbias knygas. Daugiau paminėtinos yra šios:
1. "Kleine litauische Sprachlehre", 1929. Tai yra vadovėlis lietuvių kalbai mokytis, pirmas modernus bendrinės lietuvių kalbos vadovėlis, parašytas nelietuvių kalba. Beveik visos ankstyvesnės gramatikos buvo daugiausia paremtos užrašytais lietuvių kalbos dokumentais, su daugeliu senybių, su netikslumais, su tarmiškumais, su nevienoda rašyba, su įvairiu kirčiavimu. Iš šio vadovėlio daugelis kalbininkų mokėsi lietuvių kalbos. Jis jau seniai išparduotas ir jo niekur nebegalima gauti.

2.    "The Lithuanian Language. A Characterization". 1942. Tai nedidelė 50 puslapių knygelė, tačiau tai pirmoji teisinga lietuvių kalbos charakteristika, parašyta anglų kalba. Joje moderniškai ir aiškiai lietuvių kalba pristatoma anglo-saksų pasauliui. Čia trumpai aprašomas lietuvių kalbos plotas, jos tarmės, aptariama baltų kalbų grupė indoeuropiečių kalbų šeimoje, nurodomas giminystės laipsnis tarp anglų ir lietuvių kalbų, išdėstomi lietuvių kalbos santykiai su germanų ir slavų kalbomis, trumpai palyginamos baltų kalbos tarp savęs.

3.    "Lithuanian Dialectology" (Supplements to the American Slavic and East European Review, No. 1), 1945. Tai vienintelė knyga pasaulyje (nelietuvių kalba), kurioje duodama kruopščiai surinkta lietuvių dialektologijos bibliografija, trumpai aprašomos pagrindinės lietuvių kalbos tarmės, taip pat pridėtas geras tarmių žemėlapis.

4.    "Handbuch der litauischen Sprache, Band II: Lesebuch und Glossar", 1957. (Lietuvių kalbos vadovėlis. 2-sis tomas: Skaitymas ir žodynas). Tai yra antroji dalis pagrindinio lietuvių kalbos mokslinio vadovėlio, kurį prof. A. Sennas ruošia jau daug metų. Pirmoji dalis bus lietuvių kalbos istorinė gramatika,9 o jau išleistoji antroji dalis — skaitymai. Tai garsiosios Carl Winter leidyklos Heidelberge išleistas veikalas, vad. Indoeuropiečių Bibliotekos serijoje (Indo-germanische Bibliothek, erste Reihe: Lehr-und Handbuecher). Čia su visomis mokslinėmis metrikomis ir pilna bibliografija bei šaltinių nurodymu pirmajame skyriuje yra sutelkti gerai parinkti pavyzdžiai iš dainų, mįslių, pasakų. Antrajame skyriuje taip pat gerai dokumentuotos ištraukos iš pagrindinių lietuvių poetų raštų — pradedant Donelaičiu, baigiant Bradūnu ir Mačerniu. Prozinės literatūros pavyzdžiai duodami trečiojoje dalyje: nuo Daukanto ligi Vaičiulaičio. Yra ir mokslinės bei publicistinės prozos pavyzdžių — nuo Stanevičiaus ir J. Juškos ligi Maciūno ir Puzino. Ketvirtajame skyriuje duodami religinės prozos pavyzdžiai: Mažvydo, Vilento, Bretkūno, Petkevičiaus, Daukšos, Anony-no, Sirvydo, J. A. Giedraičio (1816), daugiausia iš 16-jo ir 17-jo šimtmečio. Taip pat duodami lietuviškojo Tėve mūsų pavyzdžiai nuo 1547 ligi 1935 metų. Paskutiniai 100 puslapių šiame veikale yra pilnas ir tikslus visų duodamų skaitymų žodynas. Lietuviški žodžiai aiškinami vokiškai ir angliškai. Taigi, šiuo veikalu gali naudotis moką bent vieną iš šių kalbų.

K. Zapkus — Studija su I 2 apskritimu. (aliejus)

5. "Woerterbuch der litauischen Schriftsprache". I tomas — 1924-1932; II — 1933-1951; III
tomas — 1952-1957; IV tomas — 1958     . Tai
jau anksčiau mūsų minėtas didžiulis lietuvių (bendrinės) rašomosios kalbos žodynas, pats didžiausias ir svarbiausias prof. A. Senno veikalas, prie kurio jis jau darbuojasi ištisus 40 metų: nuo 1924 metų! Pirmasis tomas ir antrojo tomo dalis paruošta dirbant kartu su prof. M. Niedermannu ir prof. F. Brenderiu, o toliau darbas yra tęsiamas kartu su prof. A. Saliu.
Šio žodyno dydis galima suprasti iš šios statistikos:
I    tomas (A-K) turi 548 puslapius,
II    tomas (L - pažvizdris) turi 729 puslapius,
III    tomas (peanas - skvirpsoti) turi 718
puslapių ir
IV tomas pasiekė raidę t (sl -) ir jau turi apie 600 puslapių. Taigi, keturi tomai sudaro apie 2800 puslapių. Dar bus penktasis tomas — taip pat nemažos apimties.

Tai yra milžiniškas darbas, pareikalavęs keliolikos tūkstančių darbo valandų, šimtų tūkstančių žodyninių kortelių, didelio išsimokslinimo ir patirties leksikografijos srityje.
Šis labai rūpestingai paruoštas žodynas ilgam laikui ateityje bus pagrindinis leksikologi-nis aruodas ne tik kalbotyrininkams, bet ir visiems mūsų plunksnos žmonėms.10

Kaip jau anksčiau taipgi buvo sakyta, prof. A. Sennas domisi ir literatūra bei tautosaka. Čia reikia paminėti jo nemažos apimties lietuvių literatūros istoriją itališkai: "Storia della Letteratura Lituana", kuri pasirodė veikale: "Storia delle Letterature Baltiche" (Bendrinis veikalas: Thesaurus Literarum, skyrius I, t. 35), išleistas Nuova Academica Editrice, Milanas, 1956.

Prof. Sennas yra nemažai rašęs ne vien tik lituanistiniais klausimais. Yra rašęs straipsnių apie gotų kalbą, apie pačius gotus, apie slavų folklorą, apie germanų kalbų skolinius slavų kalbose, apie tuos skolinius suomių kalboje ir kt. Jis taip pat nebuvo nutraukęs ryšių su savo gyventąja Šveicarija. 1939-40 metais jis redagavo "Amerikanische Schweizer Nachrichten", 1949-1951 redagavo "Swiss Record". Jis yra Šveicarų - amerikiečių istorijos draugijos narys; yra taip pat narys - korespondentas Vokietijos sociologinės sąjungos.

Iš kitų jo darbų pažymėtini:
1. Rusų kalbos vadovėlis: Cortina's "Rus-sian in 20 Lessons", parašytas kartu su A. A. Rozhdestvensky. (Jau išėjo 4 laidos!).
2. "An Introduction to Middle High German", 1937. (Įvadas į vidurinių vokiečių aukštaičių kalbą).
3. "Germanische Lehnwortstudien I", 1925. Šio veikalo antroji dalis: "Germanische Lehnwortstudien II" buvo išspausdinta Lietuvoje: Commentationes Ordinis Philologorum II (1927), pp. 169-216.

Prieš 40 metų11 prof. A. Sennas parašė ilgą straipsnį, kuriame jis nurodė tik ką mirusio prof. K. Būgos nuopelnus ir jo reikšmę kalbotyroje. Šiame straipsnyje mes tik žvilgterėjome į svarbiausius prof. A. Senno darbus, ypač jo raštus lituanistikos srityje. Čia prof. A. Senno nuopelnai ir jo mokslinio darbo reikšmė labai dideli, nors labai retas iš mūsų tai žino ir įverti-vna.12 Jisai padarė baltistiką ir ypačiai lituanistiką žinomą ir prieinamą pasaulio kalbininkams ir kalbotyrą bestudijuojantiems. Nors ir anksčiau daug buvo rašyta apie lietuvių kalbą, daugiausia vokiečių kalbininkų, bet prof. A. Sennas tas žinias pagilino, susistematino, sutvarkė, patikrino; naujus dalykus jis aprašė didžiosiomis pasaulio kalbomis, tuo pristatydamas tikrąjį lietuvių kalbos vaizdą visam pasauliui. Jo didysis 5 tomų lietuvių kalbos žodynas, jo tuojau baigsima lietuvių kalbos istorinė gramatika, jo straipsniai, apžvalgos, recenzijos, paskaitos daugelyje pasaulio universitetų, jo straipsniai enciklopedijose ir kituose standartiniuose veikaluose, pagaliau jo įsteigtas ir ilgus metus vadovautas universiteto departamentas yra jam amžini paminklai. Tik mes, patys lietuviai, labai retai mokame tinkamai tokius žmones pagerbti. Tai taip prof. A. Senno dviguba sukaktis praėjo beveik nepastebėta mūsų "plačioje" (o gal "siauroje") visuomenėje.

Šis apžvalginis straipsnis, ši nedidelė apybraiža apie jo gyvenimą ir mokslinę veiklą tebūnie mums bent priminimas ir prisiminimas, kiek nusipelnęs yra profesorius A. Sennas lituanistikai ir apskritai lietuvių tautai. Atsiminkime, kad Lietuvos juodžiausiomis dienomis, 1942 metais, jis rašė angliškai čia Amerikoje, amerikiečiams skirtoje knygoje:
"Lietuviai yra puikių kultūrinių atsiekimų ir didelių vilčių ateičiai tauta. Jie teisingai didžiuojasi savo kalba, kuri, nežiūrint jos konservatyvaus charakterio, yra taip pat moderni kaip modernus yra nūdienos pasaulis. Lietuvių kalba galima išreikšti ir svarstyti bet ką, ko reikalauja mūsų civilizacija: sudėtingiausias matematikos problemas, filosofiją, karines problemas ir t.t. Tai yra labai gyvastingas pasireiškimas stiprios ir moderniškos tautos, tautos, kuri žygiuoja pirmutinėse moderniosios kultūros gretose. Tokia tauta yra verta būti išgelbėta nuo sunaikinimo. Jos išlaikymas yra laimėjimas žmonijai ir kultūrai".13

 
1. Lithuanian Books and Books in Foreign Languages Concerning with Lithuania in University of Pennsylvania Library Philadelphia, Pa. U.S.A. Medžiagą p-rūpino: dr. V. Maciūnas. Spaudai paruošė — prof. St. Dirmantas. M. Kriščiūnas, dr. P. Mačiulis. Lėšomis parėmė — dr. P. Jaras. prof. A. Milaknis. Čikaga, Lietuviu proižesori i draugija Amerikoje, 1964 Donelaičio m. 110 p.
2.    Klasiškas tokių klaidų pavyzdys yra kad ir toksai: štai kaip "verčiama": (L. sake tave širgeli prage-rusį. They said you had watered the horse, žiūr.: W. J. Enwistle and W. A. Morison, "Russian and the Slavonic Languages", London, 1949, p. 117. Ir dar kaip rašoma "žirgelį"!
3.    Tam pailiustruoti paimkime nors ir tokį atsitikint!: Prof. Dr. Hans Krahe, "Indogermanische Sprach-
wissenschaft II" (Formenlehre) (Sammlung Goeschen, Band 64), Berlin, 1963. Šios knygos 40 ir 41 puslapyje yra duodamos tokios asmeninio įvardžio pirmojo ir antrojo daugiskaitos asmens vietininko formos: mūšyje ir jumyje (vietoje mumyse ir jumyse!).
4.    čia giliau nesileisime į šią problemą, nes ne tam yra skirtas šis straipsnis. Tačiau kalbininkai šiuo klausimu yra labai pasidalinę. Daugiausia skelbia baltų ir slavų kalbų "vienybę" tie, kurie yra susipažinę tik su slavų kalbomis, o baltų kalbų gerai nepažįsta, šiuo klausimu mes planuojame pasisakyti vėliau, gal irgi "Aiduose".
5.    Tų bendrumų, tikrų ir įsivaizduotų, kai kas priskaito ligi 26, kiti randa tik apie 6. Mano nuomone, tikrų bendrumų nëra daugiau negu 3, gal 4.
6.    Ypatingai savo straipsnyje: "Les origines du vocabulaire slave. I. La problème du l'unité baltoslave". "Revue des études slaves", V (1925), 5-13.
7.    Tai yra labai senas kalbotyros žurnalas, kalbininkams visame pasaulyje žinomas kaip "Kuhns Zeitschirft", (sutrumpintai KZ), pagal jo įsteigėjo prof. Kuhn pavardę, šiame žurnale savo laiku spausdino straipsnių ir prof. K. Būga.
8.    žiūr. ypač 182 puslapį.
9.    Tai ir bus pirmoji pilna istorine lietuvių kalbos
gramatika. Mes tokios gramatikos lietuvių kalbai dar ne-
turėjome.
10.    Jau dažnai mūsų spaudoje, ypač iš jaunesnės kartos poetų ir rašytojų girdėti nusiskundimų, kad nėra gerų lietuvių kalbos žodynų. Jie puikiai galėtų pasinaudoti šiuo žodynu, tik, žinoma, reikia mokėti vokiečių kalbą.
11.    "Prof. K. Būgos reikšmė kalbų mokslui": "Commentationes Ordinis Philologorum" I (Kaunas, 1925), 273 - 293.
12.    Kiek teko spaudoje matyti, tai tik JAV Studentų Sąjunga, kartu ir tos Sąjungos Philadelphijos skyrius buvo prieš kelis metus suruošę prof. A. Seimui pagerbimą Philadelphijoje.
13.    "The Lithuanians are a nation of proud cultural achievements and of high hopes for the future. They are justly proud of their language, which, despite its conservative character, is as modern as our modern world. You can express and discuss in the Lithuanian language anything that our civilization requires you to say, the most intricate problems of mathematics, philosophy, military science, etc. It is the most vigorous expression of a strong and modern nation, a nation marching in the front-line of modern culture. Such a nation deserves to be saved from destruction. Its preservation is a gain for mankind and culture". Alfred Senn, "The Lithuanian Language", Chicago, 1942, p. 6.
 
 A. Moneys — Kristaus galva (akmuo)

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai