MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Mirtys. — Vokietijoj, Muenchene, pačioj vasario pradžioj mirė smuikininkas Mikas (Miša) Hofmekleris, sulaukęs 6768 amžiaus metus. Buvo gimęs Vilniuje ir ten pat baigęs muzikos mokyklą. Nepriklausomybės metais Kaune buvo suorganizavęs pramoginės muzikos kapelą. Daug nusipelnė lietuvių pramoginei muzikai tiek ta savo kapela, tiek keliomis dešimtimis lengvosios muzikos plokštelių. Jo nekrologą paskelbė St. Santvaras "Dirvoje" 1965.11.12.
— Vasario 11 Racine, Wis., mirė inžinierius prof. Jonas Simoliūnas. Buvo gimęs 1878 gegužės 21 Jusėnų k., Pušaloto vis., Panevėžio aps. Vidurinį ir aukštąjį mokslą ėjo Rygoje. 1909 m. baigęs Rygos politechnikos institutą, dirbo Rusijoje ir Suomijoje. Nepriklausomoj Lietuvoj jo veikla apėmė tiek administracinį darbą susisiekimo ministerijoj, tiek akademinį darbą Vytauto D. universitete. Susiekimo ministerijoj darbą pradėjo nuo pat jos pradžios. Ėjo susisiekimo ministro pareigas nuo 1918. X.26 iki 1919.IV.15. Vėilau ligi 1924 m. buvo Plentų, vandens kelių ir uostų valdybos direktorius, 1924 36 m. susisiekimo ministerijos vyr. inspektorius, drauge ligi 1933 m. Klaipėdos uosto darbų valdybos viršininkas, 1925  30 m. šventosios uosto statybos viršininkas. Akademinį darbą pradėjo 1920.1.7 įsisteigusiuose Aukštuosiuose Kursuose, kur vadovavo technikos skyriui, šiuos kursus perorganizavus į Lietuvos universitetą (1922.11.16), buvo į jį pakviestas ekstraordinariniu profesorium vadovauti kelių katedrai. Paskelbė 4 tomų veikalą "Statyba" (1432 psl. ir 3993 iliustracijos), išleistą 1936  43 m. Be to, išspausdino studijas apie šventosios ir Klaipėdos uostus (resp. 1933 ir 1939 m.). 1944 m. pasitraukęs Vokietijon, dėstė UNRRA universitete Muenchene ir Pabaltijo universitete. Nuo 1950 gyveno JAV. Laikėsi nuošaliai nuo partinės priklausomybės, bet šiaip reiškėsi visuomenine veikla. Buvo tarp Rygos politechnikos instituto lietuvių studentų draugijos Vilties steigėjų ir ilgametis šios draugijos pirmininkas. Atstovavo Rygos lietuviams 1905 m. Vilniaus seime. Organizavo Suomijos lietuvius ir jiems atstovavo Petrapilio lietuvių seime 1917 m. Suorganizavo Lietuvos jachtklubą (1919 m.), buvo Jūros dienų organizatorius, veikė Lietuvos Raudonajame Kryžiuje, šauliuose ir kt. 1949  60 m. pirmininkavo Pasaulio Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungai. Palaidotas Čikagos lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse.

— Vasario 25 Čikagoje mirė inžinierius Vytautas Pavilčius. Buvo gimęs 1904 spalio 17 Šūklių k., žaliosios vis., Vilkaviškio aps. 1936 m. baigė Vytauto D. universitetą elektrotechnikos inžinieriumi; dirbo Kauno miesto savivaldybėje, 1940  43 m. buvo Kauno ir Petrašiūnų elektros stočių direktorius. 192125 dirbo "Aušrinės" redakcijoj ir ją administravo. Atvykęs į JAV 1949 m., buvo ilgametis "Technikos žodžio" redaktorius.
Sukaktys. — Vasario 4 minėjo 60 metų sukaktį salezietis kun. Antanas Sabaliauskas. Gimė 1905 m. Klišių dvare, Jurbarko vis., Raseinių aps. Įstojo pas saleziečius 1923 m. ir buvo įšventintas kunigu 1932. VII.31. Misijų darbą 193334 m. dirbo Indijoje, vėliau klebonavo saleziečių parapijoj Šveicarijoj. 1938 m. grįžo Lietuvon, kur vedė moksleiviams rekolekcijas, veikė kaip misininkas ir nuo 1940 m. buvo Muniškių klebonas. Pasitraukęs iš Lietuvos (1944), 1948 m. išvyko Venecuelon, ten organizavo lietuvių kolonijas ir redagavo savo įsteigtą "Tėvų Kelią" (jis buvo ir 1927 m. Torine įsteigtų "Saleziečių žinių" pirmasis redaktorius). 1954 m. persikėlė į JAV ir kūrė lietuvių saleziečių židinį Cedar Lake. Išleido keletą religinių knygų ir kelionių įspūdžius, kurių ketvirtas leidimas 1957 m. išėjo antrašte "Nuo Imsrės iki Orinoko". Išvertė Guareschio "Don Kamiliaus mažąjį pasaulį".

— Vasario 5 sulaukė 80 metų prof. Julius Gravrogkas. Gimė 1885 m. Telšiuose, Šiaulių gimnaziją baigė 1903 m., Petrapilio technologijos institutą — 1915 m. Rusijoj mokytojavo Bologos technikos mokykloj ir nuo 1917 m. buvo jos direktoriumi. Lietuvon grįžo 1920 m., suorganizavo Kauno aukštesniąją technikos mokyklą ir buvo jos ilgametis direktorius ligi sovietinės okupacijos. Drauge nuo 1920 m. lektoriavo Aukštuosiuose Kursuose; jiems po poros metų persiorganizavus į Lietuvos (vėliau Vytauto D.) universitetą, buvo pakviestas docentu į matematikos gamtos fakultetą dėstyti analitinę ir braižomąją geometriją. Vėliau perėjo į to paties universiteto technikos fakultetą. Dėstė įvairius teorinės mechanikos kursus. Po pirmosios sovietinės okupacijos 194144 m. jis buvo Vytauto D. universiteto rektorius. Nuo antrosios sovietinės okupacijos pasitraukė į Vokietiją ir ten 194649 m. profesoriavo Pabaltijo universitete. Savo mokslinių straipsnių yra paskelbęs "Technikos" žurnale, atskirai išspausdino "Nuo nejudomojo etero iki reliatyvinės mechanikos" (1929). Atvykęs į JAV, patentavo aparatą laivų siūbavimui tirti. Studentaudamas dėjosi į radikaliuosius būrelius ir vėliau priklausė socialdemokratų partijai. 1927 m. pasitraukęs iš socialdemokratų, grįžo į katalikybę (jo kelią aprašo St. Yla savo naujojoj knygoj "Dievas sutemose"). Tremtyje įsijungė į ateitininkus ir pasireiškė pasaulėžiūrinių klausimų svarstytoju katalikiškoje spaudoje. "Aiduose" buvo išspausdinta jo "Pasaulėžiūrines pastabos" (1954 nr. 7).

—Vasario 18 minėjo 70 metų sukaktį generalinio štabo pulkininkas ir diplomatas Kazys Škirpa. Gimė 1895 m. Namajūnų k., Saločių vis., Biržų aps. Mintaujoje 1915 m. baigė realinę gimnaziją. 1916 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, baigė Peterhofo karo mokyklą. Grįžęs Lietuvon, 1918 pirmasis įsirašė į Lietuvos kariuomenę ir dėl to oficialiai laikomas pirmuoju savanoriu. Dalyvavo laisvės kovose ir buvo Steigiamojo seimo nariu valstiečių liaudininkų frakcijoje. Baigęs Briuselio karo akademiją, 1925 m. paskirtas generalinio štabo II skyriaus viršininku. 1926 m. po III seimo rinkimų iki 1926 gruodžio 17 perversmo jis buvo Vyriausio štabo viršininkas. Vėliau perėjo į diplomatinę tarnybą: 1928  37 m. karo atstovas Vokietijai, 1937 m. — Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos, 1938 m. — Lietuvos pirmasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Lenkijai ir nuo tų metų galo iki sovietinės okupacijos Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijai. 1941 birželio mėn. sukilimo pastatytoj laikinojoj vyriausybėj K. Škirpa buvo paskelbtas ministru pirmininku, bet vokiečių nebuvo leistas iš Vokietijos grįžti Lietuvon perimti tų pareigų. 1949 m. atvyko į JAV, kur dirba Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

—    Vasario 18 sukako 50 metų vyskupui Pranciškui Braziui. Apie jubiliatą rašyta mūsų žurnalo šių metų sausio mėn. numeryje. Ten gimimo metai (1918) buvo duoti, turint rankose Lietuvių Enciklopedijai užpildytą anketą.

—    Vasario 26 sukako 50 metų kun. Vytautui Pikturnai. Gimė 1915 m. Kelmėje. Baigė Šiaulių gimnaziją 1934 m. ir stojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1939.VI. 3. Vokiečių gestapo buvo 1941 m. rudenį areštuotas, kalintas įvairiuose kalėjimuose ir nuo 1942 m. vasario mėn. Dachau koncentracijos stovykloje, iš kurios jį išlaisvino tik karo pabaiga. Nuo 1947 m. yra Lietuvos Rezistencijos Buvusių Politinių Kalinių Sąjungos pirmininkas. Vokietijoj 1947  49 buvo Studentų Ateitininkų Sąjungos dvasios vadas. 1949 m. atvyko į JAV ir vikarauja Bruklino lietuvių Angelų Karalienės parapijoje. Reiškiasi spaudos darbu: Vokietijoj redagavo kunigų biuletenį "Vox Temporis", 195153 buvo "Lux Christi" pamokslų skyriaus redaktorius, išspausdino knygą apie mišias "Amžinoji Auka" (1954).

—    Pavergtoj tėvynėj sausio 24 buvo minima ginekologo prof. Prano Mažylio 80 metų sukaktis, vasario 4 — pedagogo Vinco Ruzgo 75 metų sukaktis.

Rašytojuose. — Vasario 11 Yale unte New Havene, paminėta Donelaičio 250 m. gimimo sukaktis. Įžanginį žodį tarė R. Wellek, paskaitą skaitė A. Rannit. Donelaičio kūrybą originale ir vertimuose skaitė A. W. Linnolt, A. Dauguvietytė ir V. Valiukas.

—    S. Daukanto 100 m. mirties sukaktis paminėta Los Angeles lietuvių kultūros klube vasario 21 su J. Gliaudos paskaita, Filadelfijos LB apylinkės — vasario 27 su V. Trumpos paskaita.

—    V. Alantas vasario 21 Detroito lietuvių kultūros klube skaitė paskaitą "Aisčiai likiminėje kryžkelėje".

—    T. Leonardas Andriekus, O.F.M., vasario 27 Bostono LB kultūros klube kalbėjo apie mūsų kultūrines problemas. Žvilgį į L. Andriekaus kūrybą metė klubo pirmininkas inž. Zigmas Gavelis, o iš jo poezijos paskaitė Algimantas žemaitaitis.

Teatras. — Čikagos šaulių dramos mėgėjai vasario 20 suvaidino A. J. Kaulėno 4 veiksmų dramą "Miško brolius" (iš Lietuvos partizanų 194547 m. gyvenimo). Režisavo aktorius A. Brinką.

Dailininkuose. — Čikagos Hyde Park Art Center vasario 6 atidarytoj parodoj dalyvauja Janina Mankutė Marks su savo kūriniu "Eglė žalčių karalienė". Parodai atrinkta 20 dailininkų po vieną kūrinį. Tai trečioji serijinė paroda, skirta iškelti Čikagos "meno mokyklos" savitumui paskutiniajame penkiolikmetyje. Antrojoj šios serijos parodoj, įvykusioj pernai Kalėdų sezono metu, iš lietuvių buvo atrinktas V. Virkau.

—    Vasario 6 Vašingtono LB apylinkė surengė lietuvių dailininkų kūrinių parodą iš darbų, kuriuos yra įsigiję vašingtoniškiai lietuviai. Buvo išstatyti 38 dailininkų kūriniai. P. Vaškys skaitė paskaitą apie Filadelfijos vaškinių figūrų muziejų, kuriam jis daro tas figūras.

—    Vasario 16 Vokietijoje, Koelne, Boiserre galerijoje atidaryta Alfonso Dargio dailės paroda.

Spauda. — Vasario 9 sukako 60 metų Bostone leidžiamam socialistiniam savaitraščiui "Keleiviui". Nuo 1907 m. pabaigos ilgametis redaktorius buvo St. Michelsonas, 194553 m. redagavo J. Januškis, o nuo 1953 m. redaguoja J. Sonda, kuris savaitraštį daro mažiau "kovingą", bet daugiau objektyvų.

—    Nuo sausio mėn. pradėjo šešioliktuosius metus mėnesinės iliustruotos "Lietuvių Dienos", Los Angeles leidžiamos Antano Skiriaus. Iš pradžių redagavo Juozas Vitėnas, nuo1955 m. vyriausias redaktorius yra Bernardas Brazdžionis, kuriam talkina J. Tininis (literatūros red.), D. čibas (foto red.), M. Stark ir D. Polikaitienė (anglų k. redaktoriai). "Lietuvių Dienos" telkia įvairių srovių bendradarbius ir skiria dėmesio tiek politiniam, tiek kultūriniam gyvenimui.

—    Vasario mėn. sukako 15 metų ir jėzuitų leidžiamam religinės ir tautinės kultūros mėnesiniam žurnalui "Laiškai Lietuviams". Ilgametis redaktorius buvo T. J. Vaišnys (ligi 1963 m.l, o dabar redaguoja T. K. Trimakas, talkinamas T. G. Kijausko ir dr. A. Liulevičiaus. žurnalas daugiausia telkiasi ties aktualiaisiais klausimais, ypač daug dėmesio skiria šeimos ir kitoms moralinėms problemoms.

Visuomenėje. — Vasario 67 Niujorke įvyko Studentų Ateitininkų Sąjungos suruoštas Pax Romaną Egzilų Komisijos (šiemet jai vadovauja N. Umbrazaitė) seminaras, turėjęs svarstyti Tylinčiosios Bažnyčios klausimus. Tačiau faktiškai kalbėtojai kalbėjo kitomis temomis. Kubietis advokatas J. Mestre ryškino ūkinę komunizmo įtaką; rumunas politikas dr. prof. A. de Choibert, O.S.J., kalbėjo apie Jungtinių Tautų krizę; austras N. Bruck svarstė egzilo studento vaidmenį savo gyvenamo krašto visuomenėje (pabrėžė asimiliacijos pražūtingumą ir kėlė kontakto plotme Bažnyčią, gyvenant dviejuose pasauliuose); Pax Romaną įgaliotinis prie Jungtinių Tautų kun. R. Kelly, M. M., grįžęs iš kelionės j Afriką, dėstė savo įspūdžius iš jos; kun. M. Wojnar, O.S.B.M., atlaikė mišias Rytų apeigomis ir kalbėjo apie ekumeninio dialogo tolimesnį vystymąsi. Visos šios temos įdomios, bet tikrai gaila, kad Tylinčioji Bažnyčia buvopalikta tyloje net tada, kai buvo norima į ją atkreipti dėmesį. Seminare dalyvavo lietuvių, latvių, ukrainiečių, kubiečių, vokiečių, kiniečių, amerikiečių. Studentai ateitininkai šio seminaro proga surengė jaunųjų pajėgų koncertą. Kaip dažnai yra pasitaikę, taip ir šį kartą jaunimas turėjo nusiskųsti, kad "plačioji visuomenė" mažai tesusidomėjo šiuo jaunimo rengtu koncertu (faktinę medžiagą apie seminarą suteikė G. Naujokaitis).