MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Mirtys. — Vasario 26 Paryžiuje mirė Jonė Deveikė (DeveikytėNavakienė) teises istorike. Buvo gimusi 1907. II. 13 Raguvoje. Baigusi Ukmergės gimnaziją 1924 m., stojo į Vytauto D. universitetą, kuriame 1932 m. įsigijo istorijos ir teisės diplomus. Parašiusi disertaciją apie tariamą 1387. II. 20 Lietuvos valdovo privilegiją, 1948 m. Paryžiaus universitete gavo teisių doktoratą. Daugiausia domėjosi Lietuvos Statutu ir parengė jo trečiojo leidimo vertimą j prancūzų kalbą. Lietuvos istorijos klausimais skaitė pranešimus įvairiuose tarptautiniuose kongresuose, bet mažai ką išspausdino. Daugiausia jos darbai liko tik rankraščiai.

—    Kovo 2 Skaudvilėje mirė kooperatininkas Jonas Fledžinskis. Buvo gimęs 1885.VIII.12 Skaudvilėje, Tauragės aps. Aukštuosius komercijos kursus Berlyne baigė 1912 m. Buvo vedęs Aleksandrą Zubovaitę ir tvarkė jos Ginkūnų dvarą. Pasižymėjo Šiauliuose kooperacine veikla. Kurį laiką buvo žemės ūkio Rūmų pirmininkas. Jo duktė yra dailininke A. Kašubienė. Sūnus Jurgis pavergtojoje Lietuvoje yra pagarsėjusio styginio kvarteto narys.

—    Kovo 3 Kaune mirė generolas Vincas Vitkauskas. Buvo gimęs 1895 m. Jis buvo paskutinis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas (nuo 1940 balandžio mėn.), vergiškai nuėjęs tarnauti sovietiniams okupantams.

—    Kovo 4 Čikagoje mirė marijonas kunigas Jonas Jeronimas Jakaitis. Buvo gimęs 1886. VI. 24 Bridžių k., Sintautų vis., Šakių aps. Teologijos mokslus baigė Montrealio sulpicijonų seminarijoj ir buvo kunigu įšventintas 1909 m. Klebonavo Worcesterio lietuvių šv. Kazimiero parapijoj 191229 m., ten pastatė bažnyčia ir mokyklą, įrengė Maironio parką su sale ir nupirko žemės antrai parapijai. 1930 m. įstojo į marijonus ir čia taip pat pasižymėjo organizaciniu statytojo talentu: vadovybės pavestas, nupirko lietuvių kolegijai dabartinį Marianapolį; 193339 m. būdamas provinciolu, įkūrė marijonų kunigų seminariją Hinsdale vienuolyne; Argentinoje Buenos Aires priemiestyje Avellanedoj 1940 m. įkūrė marijonų misiją ir pastatė Aušros Vartų bažnyčią su mokykla, o vėliau Rosario mieste pastatė šv. Kazimiero bažnyčią.   Pasižymėjo   ir plačia visuomenine veikla, daug dirbo Lietuvą atstatant (191619 pirmininkavo Tautos Fondui, dalyvavo delegacijose pas JAV prezidentus VVilsoną ir Hardingą etc), ilgą laiką vadovavo Blaivininkų Susivienijimui. Reiškėsi ir spaudos darbu. Buvo iš senosios kunigų kartos didžiųjų lietuvių patriotų.

—    Kovo 6 Vilniuje mirė kompozitorius Zigmas Aleksandravičius. Baigęs Kauno konservatoriją, pora metų tobulinosi užsienyje ir nuo 1937 m. Kauno konservatorijoje dėstė vargonus. Vėliau persikėlė į Vilniaus konservatoriją, kur dar dėstė ir muzikos teorijos kursus; ypač pasireiškė kaip specialiosios harmonijos dėstytojas. Sukūrė eilę dainų, simfoninę poemą "Anykščių šilelis", simfonines variacijas ir (nestatytą) operą "Danutę" (pagal Maironio tekstą).

—    Kovo 9 Vilniuje mirė rašytojas Kazys Boruta, vos prieš pora mėnesių atšventęs 60 metų sukaktį (žr. vasario nr.). Nekrologas bus vėliau.

Sukaktys. — Kovo 2 minėjo 60 metų sukaktį poetas ir laikraštininkas Antanas Rimydis. Gimė 1905 m. Tytuvėnuose, Raseinių aps. Nepriklausomoj Lietuvoj ilgiausia (13 metų) dirbo ūkininko Patarėjo redakcijoj. Dalyvavo Keturių Vėjų sąjūdyje ir išleido futuristinių eilėraščių rinkinį "Knyga be vardo" (1926). Jis 1934 kovo mėn. įsteigė "Literatūros Naujienų" dvisavaitraštį ir jį redagavo ligi 1936 m. lapkričio mėn. Tai buvo pirmas toks Lietuvos rašytojų laikraštis.

—    Kovo 3 sukako 60 metų ekonomistui ir publicistui Gediminui Galvai. Gimė 1905 Zizonių k., Vabalninko vis., Biržų aps. Baigęs ekonomikos mokslus Vytauto D. universitete 1929 m., toliau juos gilino užsienyje. Uolus lietuviškosios spaudos bendradarbis ekonominiais ir politiniais klausimais.

—    Kovo 5 (pagal naują kalendorių kovo 17) 70 metų sulaukė diplomatas ir vertėjas Petras Mačiulis. Gimė 1895 m. Bimbų k., Panemunėlio vis., Rokiškio aps. Teisės mokslus baigė Romos universitete 1923 m., įsigydamas teisių daktaro laipsnį. Visą nepriklausomos Lietuvos metą nuo 1919 m. vasaros tarnavo užsienio reikalų ministerijos žinyboje — centre ar užsienyje (Romoje, Prahoje, Sao Paulo). Išvertė G. Papinio "Kristaus istoriją" (192930; ruošiamas naujas leidimas) ir "Popiežiaus Celestino VI laiškus" (1953).

—    Kovo 18 sukako 50 metų domininkonui kunigui Vytautui Tomui žiūraičiui. Gimė 1915 m. Grigoriškės vsd., Šimkaičių vis., Raseinių aps. Pas domininkonus įstojo 1933 m., kunigu įšventintas 1939 m., filosofijos doktoratą įsigijo Salzburgo katalikų universitete 1948 m., parašęs disertaciją "Das Wesen der menschlichen Persoenlichkeit" (išspausdinta 1959 m.). Be straipsnių periodikoje ir poros religinių knygų, išspausdino "žodis ir gyvenimas" (1955).

—    Kovo 19 minėjo 70 metų sukaktį visuomenės veikėjas Aleksandras Mantautas (Marcinkevičius). Gimė 1895 m. Paukščių k., Žaslių vis., Trakų aps. Nuo 1922 m. ligi 1936 m. ėjo įvairias pareigas Lietuvos šaulių sąjungos centre, tris metus redagavo šios sąjungos organą "Trimitą" ir suredagavo eilę jos leidinių. JAV atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas ligi 1962 m.

—    Pavergtoj Lietuvoj buvo minima prof. V. Ruokio 80 metų sukaktis (III. 11), chemiko prof. K. Daukšo ir aktoriaus Alf. Radzevičiaus 60 metų sukaktis, vaikų rašytojos Aldonos Liobytės 50 metų sukaktis (II. 11).

Rašytojuose. — Kovo 6 Los Angeles LFB sambūrio surengtoj literatūrinėj popietėj pristatytas Alės Rūtos romanas "Kelias į kairę", laimėjęs "Dirvos" premiją. Romaną analizavo J. Tininis, iš jo ištrauką paskaitė D. Mackialienė.

—    Kovo 13 New Yorke, Carnegie Endowment salėj, įvyko literatūros vakaras, skirtas Juliui Kaupui ir Algimantui Mackui. Apie šiuos du rašytojus kalbėjo dr. H. Nagys, jų kūrybą skaitė L. Mingėlaitė ir V. Valiukas.

—    Kovo 14 Čikagoj, Jaunimo Centro salėj, vyko iškilmingas "Draugo" romano keturioliktosios premijos įteikimas rašytojui Albinui Baranauskui už romaną "Karklupėnuose". Koncertinėj daly dainavo solistė Lilija šukyte.

—    Kovo 21 New Yorke, Carnegie Endowment salėje, vyko poeto Vytauto Mačernio minėjimas. V. Mačernio kūrybą analizavo dr. J. Girnius, o asmenį charakterizavo — P. Jurkus. Iš V. Mačernio poezijos skaitė T. DaubaraitėSkobeikienė, A. Dauguvietytė ir J. Boley  Bolevičius. Smuiko programą atliko E. Kuprevičiūtė.

—    Kovo 21 Detroite įvyko Juliaus Kaupo mirties metinių minėjimas. Apie J. Kaupą kalbėjo dr. H. Nagys ir M. Katiliškis, iš jo kūrybos paskaitė K. Almenas, išraiškos šokį "Dedikaciją" atliko B. VaitkūnaitėNagienė.

—    Kovo 21 Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėj surengtoj A. Kurausko ir V. Virkau dailės parodoj įvyko ir poeto A. Mackaus paminėjimas. Apie A. Mackų kalbėjo dr. M. Gimbutienė, jo poezijos paskaitė J. Pėterienė ir V. Plūkas.

—    JAV LB centro valdyba paskelbė Lietuvių Fondo 500 dol. premiją už jaunimo veikalą. Išspausdinti veikalai ar rankraščiai buvo prašomi prisiųsti ligi š. m. balandžio 1 d.

Dailininkuose. — Kovo 820 Ottawos universiteto meno fakultetas surengė Antano Tamošaičio parodą. Buvo išstatyta 12 aliejinės tapybos darbų, 11 akvarelių ir 10 litografijų. Du kūriniai atrinkti šio universiteto organizuojamam dailės muziejui. Paroda buvo įjungta į Ottawos universiteto meno festivalį ir susilaukė gausių žiūrovų.

—    Kovo 1321 Čikagoj, Čiurlionio galerijoj, vyko apžvalginė Kazio žoromskio paroda, kuri dokumentavo dailininko evoliuciją į abstraktųjį meną. Paveiktas savo vizito Paryžiuje (1947 m.), žoromskis iš "akademizmo" pasuko į impresionizmą. Toliau jis žengė į fovizmą, iš kurio palaipsniui perėjo į abstraktinę tapybą. Jo paties žodžiais, "norėjau pavyti laiką, kuris mums nebuvo duotas, kada mes gimėme", šią Čikagos parodą surengė jūrų skautų korporacija Gintaras.

Kovo 21 Bostono Arlington gatvės bažnyčios meno galerijoj atidarytoj ir mėnesį truksiančioj kolektyvinėj (7 dalyvių) parodoj dalyvauja Viktoras Vizgirda, išstatęs 5 tapybos kūrinius ir 2 vitražus. Jo vitražo nuotrauka yra papuoštas ir parodos katalogas.

Dvidienes ir vienadienes dailės parodas surengė tapytojai D. Vebeliūnaitė ir R. Kalvaitis III.67 Los Angeles, J. Paukštienė 111.1314 Hartforde, P. Jurkus 111.1314 Waterburyje, J. Rūtenis, J. Sodaitis ir M. Žukauskienė 111.2021 Brooklyne, L. i\donytė 111.21 New Havene, A. Kurauskas ir V. Virkau 111.21 Los Angeles.

Dailininkė V. Pazukaitė, 1940 m. baigusi grafiką Kauno meno mokykloj, atvyko iš pavergtosios Lietuvos nuolatiniam apsigyvenimui į Kanadą.

— Vasario 20 Čikagos Lietuvių Menininkų Klubas surengė simposiumą apie lietuvių architektų ir dailininkų pasireiškimą architektūroje šiame krašte. Simposiume dalyvavo architektai V. Germanas, V. Petrauskas, J. Stankus, dailininkas A. Valeška, kun. dr. A. Baltinis ir JAV LB pirm. J. Jasaitis. Simposiumui vadovavo kun. V. Bagdąnavičius, M. I.C. Simposiumą plačiau aprašė "Draugas" (1954.11.27) savo kultūros priede.

Muzikuose. — Dainininkė Florencija Korsakaitė vasario 21 Los Angeles, Hollywoode, Three Arts studijoj surengė rečitalį. Programoj buvo H.Purcellio ir C. W. Gluecko religiniai kūriniai, J. Brahmso čigonų dainos, R. Wagnerio operų arijos, M.de Fallos ispanų liaudies dainos, G. Charpentier ir J. Massenet operų arijos, akompaniatoriaus W. Lockwoodo pora kūrinių ir kt. Iš lietuvių kompozitorių padainavo dvi dainas: St. Gailevičiaus "Klajūnus" ir K. Kavecko "Na, tai kas".

—    Solistas Vaclovas Verikaitis vasario 27 Clevelande "Ateities" klubo surengtame metiniame koncerte davė dainų ir arijų rečitalį. Akompanavo Dalia Skrinskaitė (iš Toronto).
—    Kovo 7 New Yorke, Carnegie Recital salėje, įvyko reikšmingas Kazio Viktoro Banaičio kūrinių koncertas. Pastoralinę siuitą "Lietuvos idiles" išpildė Rhode Island filharmoninio orkestro nariai: J. Conte (smuikas), F. Marinaccio  (klarinetas)ir I.Waldbauer (fortepijonas). Solistas St. Citvaras padainavo 3 dainas (Atsiminimas, Ant kelio pavasario mano ir Malda). Fortepijonui variacijas "Sutemos giesmes ir vizijas" skambino pianistė Aldona Kepalaitė. Smuikininkas Iz. Vasyliūnas, akompanuojamas sūnaus Vytenio Vasyliūno, atliko sonatą smuikui ir fortepijonui dminor. VI. Baltrušaičio vadovaujamas New Yorko vyrų choras padainavo dvi K. V. Banaičio sukurtas dainas (Dramta dududu ir Pirmyn), taip pat dvi jo harmonizuotas liaudies dainas (Aš pas tėvelį ir valio piovėjėliai). Apie 300 vietų salė buvo pripildyta, ir dalis norėjusių jų negalėjo koncertan patekti. Kon certo surengimui daugiausia rūpesčio padėjo S. Valiukienė.

—    Kovo 7 Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos surengtame šv. Kazimiero minėjime pagrindinę koncertinę programą atliko solistė Valentina Kojeliene, koloratūrinis sopranas. Iš lietuvių kompozitorių ji padainavo S. Gailevičiaus, J. Žilevičiaus ir K. V. Banaičio sukurtų dainų.

—    Kovo 20 Čikagoje "Dainavos" ansamblis paminėjo savo buvusio vadovo Stepo Sodeikos mirties metines. Stp. Sodeikos darbą įvertino J. Strolia ir V. Jakubėnas. St. Klimaitė Pautienienė padainavo tris Stp. Sodeikos sukurtas dainas. Tą pačią dieną atidengtas jo paminklas, kurio projektą paruošė A. Valeška.

—    Kovo 20 Los Angeles šv. Kazimiero parapijos salėje dainų ir arijų koncertą surengė solistas Antanas Pavasaris, neseniai atvykęs iš Venecuelos. Akompanavo R. Apeikytė.

— Kovo 21 New Haveno UWCA koncertų salėje Lietuvių moterų klubas suruošė koncertą, kurio programą atliko pianistė Aldona Kepalaitė, dainininkė Salomėja Valiukienė ir aktorius Vytautas Valiukas.

—    Kovo 28 Čikagoje, Jaunimo Centro salėje, smuikininkė Elena Kuprevičiūtė koncertavo su M. Ravelio ir E. Ysaye smuiko sonatomis ir kita programa, kurioj buvo ir J. Gaidelio "Pavasario šokis".

—    Pianistas Antanas Smetona su žmona pianiste Lois Carole Pachucki dalyvavo Varšuvoje kas penki metai vykstančiame Chopino tarptautiniame konkurse. Dalyvavo 83 jaunieji (ligi 30 metų) pianistai. Į finalistų grupę tarp keturių amerikiečių pateko tik Smetonienė, pareiškusi, kad jai padėjęs lenkiškas kraujas ("jaučiu Chopiną taip, kaip tik lenkai gali jį jausti").

—    Kompozitorius Henry S. Humphreys sukūrė kantatą apie šv. Kazimiero paskutines gyvenimo dienas — "Miracle at Grodno". Kantatos premjera įvyko Šv. Juozapo mergaičių kolegijoj prie Cincinnati, kurioj jis yra "reziduojantis kompozitorius".

Teatraluose. — Romo Šležo Bostono Universitete magistro laipsniui pagamintas filmas "Velnio bala" (pagal J. Jankaus novelę) Hollywoode įvykusiame konkurse laimėjo Screen Producers Guild trečią premiją. Konkurse dalyvavo apie 40 universitetų, turinčių filmų meno skyrius. Pagrindinį vaidmenį filme vaidina Antanas Gustaitis.

—    Kovo 20 Newarke ir balandžio 3 Brooklyne buvo vaidinamos V. Krėvės kūrinių ištraukos iš "Dangaus ir žemės sūnų", "Šarūno" ir "Raganiaus". Režisavo V. Valiukas. Vaidmenis turėjo pats režisierius, E. Ošlapienė, L. Karmazinas, K. Vasiliauskas, E. Liogys ir V. Abromaitis. Pasakotoja buvo Vincė Jonuškaitė.

—    Kovo 28 Bostono dramos sambūris vaidino L. Fodoro "Brandos atestatą". Režisavo Aleksandra Gustaitienė. Vaidino J. Jašinskas, Z. Zarankaitė, M. Gineitienė, R. Ausiejutė, P. žičkus, A. Januška, J. Valiukonis ir kt.

Visuomenėje. — Vasario 1821 vyko III Pietų Amerikos lietuvių kongresas, Sao Paulo, Brazilijoje. Kongresas gausiai sutraukė ne tik Sao Paulo ir kitus Brazilijos lietuvius, bet ir susilaukė nemažą skaičių Argentinos ir Uragvajaus lietuvių. Iš Italijos į kongresą atvyko Lietuvos diplomatijos šefas ministras St. Lozoraitis, iš JAV — vysk. V. Brizgys,' Vliko pirm. V. Sidzikauskas, PLB valdybos vicepirm. dr. A. Nasvytis, prel. J. Balkūnas, prel. I. Albavičius, LE leidėjas J. Kapočius, dr. E. Armanienė ir kt. Kongresas pradėtas 11.18 Vila Zelinos lietuvių bažnyčioje pamaldomis, kurias laikė ir pamokslą sakė vysk. V. Brizgys. Atidaromasis posėdis vyko seserų pranciškiečių gimnazijoje, dalyvaujant per 400 asmenų. Posėdį atidarė rengimo komisijos pirm. prel. Pijus Ragažinskas, o toliau vadovavo J. Antanaitis. Vyko vysk. V. Brizgio, ministro St. Lozoraičio ir kitų sveikinimai. Antrą dieną, 11.19, posėdžiavo sekcijos: sielovados sekcija (dalyvavo 15 kunigų) ir visuomeninėpolitinė sekcija, o vakare vyko bendras posėdis (kalbėjo prel. J. Balkūnas, dr. E. Armanienė ir kt.), baigtas Argentinos tautinių šokių ansamblio "Rambyno" šokių ir dainų pyne "Užbaigtuvėmis". Trečią dieną, II 20, vėl buvo tęsiami sekcijų posėdžiai ir priimamos rezoliucijos, o vakare miesto teatre vyko Vasario 16 iškilmingas minėjimas. Tame minėjime angliškai ir lietuviškai kalbėjo V. Sidzikauskas, o portugališkai prof. Plinio Correo de Oliveira, kurio vadovaujama katalikų studentų sąjunga padėjo kongresą išgarsinti Brazilijos spaudoje ir išsiuntinėjo Lietuvos reikalu ištisą eilę telegramų (Šv. Tėvui, prez. Johnsonui, Jungtinėms Tautoms eta). Meninę programą išpildė solistai Laurinaitis, K. Ambrazevičius, Z. Valatkaitė, H. Ehlers (sopranas), V. Tatirūno diriguojamas parapijos choras; tautinius šokius šoko choro šokėjų būrelis, ateitininkai ir minėtas "Rambyno" ansamblis. Teatro salė, turinti 1600 sėdimų vietų, buvo perpildyta. Ketvirtą dieną, 11.21, vyko iškilmingos pamaldos Sao Paulo katedroje, kuri taip pat buvo pripildyta (apie 4000 asmenų). Kongresas baigtas atsisveikinimo vakariene. Sao Paulo gubernat. Adhemar de Barros kongreso išvakarėse priėmė lietuvių delegaciją, kurioj dalyvavo min. St. Lozoraitis, V. Sidzikauskas ir kt.

— Vasario 21 Čikagos lietuvių evangelikų reformatų bažnyčioje, dalyvaujant visų kitų lietuvių evangelikų parapijų dvasininkams, paminėtas neseniai pavergtoje Lietuvoje miręs evangelikų reformatų superintendentas kun. Ad. šernas (brolis Vasario 16 akto signataro advokato Jokūbo šerno). Pernai vasarą "Tiesa" buvo paskelbusi jo laišką, kur buvo išsižadama tikėjimo. Minėjime buvo pareikšta: "esame čia susirinkę tie, kurie netikime rusų 'Tiesa' ". Iškelti kun. A. šerno nuopelnai, 1938 m. išleidžiant trumpą giesmyną evangelikų kariams ir ypač parengiant platų evangelikų giesmyną, pasirodžiusį Lietuvoje 1942 m. ir Vokietijoj 1947 m. Paties kun. A. šerno pastangomis 1963 m. (tik metai prieš jo mirtį) buvo išgautas komunistinės valdžios leidimas sutrumpintai atspausdinti tą giesmyną, pavadintą bene dainynu. Todėl "Drauge" (11.27) VI. Jnas ir rašo, kad šie kun. A. šerno darbai pasiliko "lyg neginčytini paminklai tikrosios velionio sielos", kurių negalėjo nustelbti "naujųjų globėjų padiktuoti priešmirtiniai antireliginiai straipsniai." O, kaip toliau priduriama, kun. A. šerno minėjimas "virto lyg savotišku protesto aktu prieš dabar Lietuvoje sustiprintą bedievybės platinimo akciją".

—Lietuvos diplomatijos šefas S. Lozoraitis, atvykęs dalyvauti Pietų Amerikos lietuvių III kongrese, lankėsi Brazilijoje, Uragvajaus ir Kolumbijos sostinėse (Uragvajuj buvo priimtas užsienio reikalų ministro, Kolumbijoj — respublikos prezidento ir užsienio reikalų ministro). Iš P. Amerikos atvykęs j JAV, Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone III 1921 turėjo pasitarimą su šiame krašte ir Kanadoje esančiais Lietuvos diplomatiniais ir konsuliariniais atstovais.

—Prel. Ladas Tulaba, šv. Kazimiero kolegijos rektorius, pakeltas apaštališkuoju protonotaru. Kun. Jonas Kučingis, Los Angeles šv. Kazimiero parapijos klebonas, pakeltas į prelatus su Right Reverend Monsignor titulu.

—    Massachusetts valstybės senatoriumi specialiuose rinkimuose išrinktas Worcesterio lietuvių kilmės Vytautas (Vite) Pigaga. Jis nuo 1959 jau buvo šios valstybės atstovų rūmų narys.

—    Vasario 28 Čikagoje įvyko steigiamasis Latvių  Lietuvių Vienybės Draugijos susirinkimas. Valdybon išrinkti kun. dr. A. Baltinis (pirm.), dr. A. Karps, D. Vallens (sekr.), J. Skirmunts, A. Gintneris, P. Jurkus ir J. Bertulis. Draugija imasi atstoti buvusią Latvių  Lietuvių Vienybę Rygoje ir Lietuvių  Latvių Vienybę Kaune. Numatyta steigti skyrius.

—    Čikagos studentai ateitininkai kovo mėn. surengė paskaitų ciklą nagrinėti meilės  šeimos klausimui. Paskaitas skaitė prof. dr. V. Bieliauskas, rašytoja D. Brazytė  Bindokienė ir kun. V. Bagdąnavičius, M.I.C.