Eilėraščiai |
Parašė KAZYS BRADŪNAS |
EMAUS Mes valgėme prie vieno stalo Iš deginto molio dubens. Tu užsigėrei vandens — Ir man gomurys apsalo Troškuliu artėjančios tiesos . . O vis labiau temo ir temo, Ir nieks neįjungė šviesos . . . Mes valgėme prie vieno stalo, Prie begalinės ribos, Pritrūkę kalbos . . . RENDEZ-VOUS SU ŽALČIU Jo aš laukiu vidurnaktį kopose, Į juodą jūrą žvelgiu . .. Tai ne pasaka . . . Neužkaposiu Niekad žalčio dalgiu. O ir jeigu .. . Būtų savižudybė, Būtų, ko akis nematys — Per visą sielos platybę Blizgėdamas neria žaltys. Jo aš raudu vidurnakty kopose, Į juodą gelmę žvelgiu . .. Nesugausiu, neužkaposiu Niekad žalčio dalgiu. SUTARTIS Žmogus ėmei Ir sutapai Su mirtimi — Ir taip ramiai Seni kapai Surišo tave ir mane Sutartimi Su mirtimi. MIŠKO BROLIŲ KAPAI Jų kapų papėdėje laukinės Uogos sirpsta ašarų lašais — Tik pridėki pirštą prie tėvynės, Kad pajustum, kiek jos daug, o tau mažai. Tik priglauski širdį prie jos ilgesio, Išplėstų akių nedenk ranka, Kad apaktum nuo to grumsto spindesio, Sutrupėjusio po kadugio šaka, Kad ir vėl stebuklu praregėtum, Vos palietęs jų akių duobes . . . Štai — skaičiuok mirties delne kaulėtam Tūkstančio vardų amžinybes. ŽOLĖS DIPTIKAS Lyg iš po žemių Lyg iš po žemių Užsidėjo rasa. Bėga žolelė basa Per tako aštrųjį žvyrą, O saulei ašaros byra.. . Ir kūdikystė, Dar nesudėjus bluosto, Žolelę glosto, glosto . . . * Lyg iš po žemių, Lyg iš po žemių Kopia žolė. Žolė kieta, Žolė pikta Ateina besotė Mano kapo ieškoti — Ir kapą praryja, Ir pati surūdija, Ir tik mėnulio šviesa Bėga per sniegą basa. Kęstutis Zapkus Paveikslas (acrylic, 6'x10', 1966) |