Eilėraščiai |
Parašė ANTANAS ]ASMANTAS |
MIRTIES AUŠROS I Suodino dangaus aušroje Miestas busdamas mauroja Tarsi didelė žvėris. Rūkuose tuščios krantinės Kaukši kekšės paskutinės Geležinėm kulnimis. Tarsi žviglios barų damos Spygauja laivai neramūs, Kad nuo virvių pasileis. Pro stulpų, vielų, signalų girią Traukiniai žalčiais išnirę Dunda tiltais iškiliais. Nuo garų ir dūmų šlapias Išsigandęs paukštis slepias Užu iškabos senos Ir pašiurpęs laukia, kol alėja Kimūs pieno pardavėjai Kimią dainą nudainuos. P. Vaškys Žvakidė Kaukši kekšės. Tramai žviegia. Šmėsčioja veidai paliegę Be vardų, vis be vardų. Blykšta lempos išrikiuotos. Dulkes taško skubios šluotos Nuo nežinomų pėdų. Ima fabrikai kvatotis. Verias vartai tarsi žiotys: Jos visus mus tuoj praris. Suodino dangaus aušroje Miestas bunda ir mauroja Tarsi alkstanti žvėris. II Atsibuski! Kelias žaros. Žemė šypsenos pilna. Tavo lūpos prasidaro. Ne, ne lūpos! Kelias žaros. Žaros — tavo šypsena. Pakraščiais šešėliai tūno Su manim, vis su manim. Grakštūs vingiai tavo kūno. Ne, ne vingiai! Tai calūno Raukšlės karsto ašmenim. Atsibuski! Tuoj už balų Klykus paukščiai uždainuos. Tavo rankos taip išbalo. Ne, ne rankos! Tai už balų Blykšta žaros vandenuos. Ar pabusi? Blykšta žaros. Skleidžias ūkana vėsi. Blyškios lūpos prasidaro. Ne, ne lūpos! Ryto žaros Blykšta mano liūdesyj. |