AR ŽUVO IR PASYVUS PASIPRIEŠINIMAS? Spausdinti
Parašė KJK   

Balandžio 4 Memphis, Tenn., nuaidėjo šūvis, tragiškai pakirtęs JAV negrų pilietinių teisių sąjūdžio simbolį Rev. Dr. Martin Luther King, Jr.

Dar universiteto suole Thoreau, Markso, Hėgelio, Kanto ir kitų raštuose atradęs sau atsakymą visuomeninės filosofijos klausimais, Kingas ypatingai susižavėjo M. Gandhi pasyvaus pasipriešinimo idėja ir ją įskiepijo savo veiklos pagrindan: "Mūsų metodas bus į-tikinimo, ne prievartos. Meilė bus mus skatinantis idealas". Taip 1955 jis pradėjo savo sąjūdį. Kingas savo iškalbą naudojo žmones išjudinti pozityviam veikimui, bandydamas apimti ir aršesniuosius, bet saugodamasis neištirpinti krikščioniškosios kontrolės.

Užkopęs savo pilietinių teisių veiklos viršūnėn, 1964 Kingas tapo pačiu jauniausiu Nobelio taikos premijos laureatu, būdamas 35 metų. Savo kūrybingoj kovoj už negrų teises jis dar vis vadovavosi pasyvaus pasipriešinimo pagrindais: "...pasyviam pasipriešinime glūdi atsakymas į šių dienų pagrindinį politinį ir moralinį klausimą ..., kaip žmogui išsivaduoti iš priespaudos ir maišto, nepanaudojant maišto ar priespaudos".

Net po nesėkmių ir kraštutiniams negrų aktyvistams užbėgus jam už akių, Kingas iki mirties pasiliko pasyvaus pasipriešinimo kelrodžiu.

Deja, Kingą nužudžius, per 60 JAV miestų suliepsnojo gaisrais, riaušėmis ir plėšikavimais. Daugeliu atvejų policijos pareigūnai buvo tik bejėgiai tos suirutės liudininkai. Pagalbon buvo sumobilizuota per 70.000 kariuomenės. Tarp nuostolių priskaičiuota 43 žmonių gyvybės, per 5.000 gaisrų, apie 2.000 namų bei krautuvių sunaikinta arba apiplėšta, padarant apie 40 milijonų dol. žalos. Nuostolių sąskai-ton įtrauktina ir neįkainuojama žala tarprasiniam sugyvenimui bei taikingam pilietinių teisių siekimui. Ironiškas paminklas Kingui.

Gėdingų riaušių pelenams išblėsus, vis tik regis duomenų, jog Kingo pasyvaus pasipriešinimo sąjūdis, nors ir nukentėjo, bet nežuvo. Jo įpėdinis Rev. R. Abernathy ir eilė kitų atsakingesnių negrų vadų nesisavina maišto . metodo Net ir tarp kraštutinių jų pasirodė santūrumas. Kraštutinieji riaušininkai ir toliau pasilieka JAV negrų mažumoj. Pastarųjų riaušių žala buvo didelė ypač patiems negrams. Todėl nenuostabu, jog tarp likusių benamiais pradeda vystytis kartėlis maišto taktikai.

Iš miestų vadovybių pusės pasirodė nauja riaušių apvaldymo metodika. Ji švelnesnė, pagrįsta teze, jog svarbiau yra išsaugoti žmogaus gyvybę, negu apsaugoti nuosavybę. Dėl to gyvybės aukos buvo palyginti negausios. Tikimasi, jog negrai tai įvertins, nes tai pastanga jų gyvybėms apsaugoti.

Ir JAV valdžia, ir vietinės vadovybės, ir atsakingi pareigūnai, ir labdaringos bei pramoninės organizacijos, įsitikinę bet kokio rasizmo žalingumu bei negrų pilietinių teisių nepaneigiamumu, deda pastangas vis daugiau paklusti atsakingųjų negrų sąjūdžių reikalavimam. Tikimasi, jog Amerika ne tuščiais žodžiais palaidojo Rev. Dr. M. L. Kingą. Iš vienos pusės matos jo blaivinančios įtakos negrų sąjūdy. Iš kitos pusės, Amerika stengsis bent dalinai atsiliepti Kingo ir pasyvaus negrų sąjūdžio šauksmui, darydama pažangą pi-lietinėn lygybėn, gausindama paramą negrams prisivyti gyvenimo aplinkybėse, švietime ir pragyvenimo galimybėse.