Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS III SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VT. VT.   
Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro atskirų kraštų lietuvių bendruomenės, kurių organizacijos veikia savarankiškai, prisitaikydamos prie vietos sąlygų. Todėl PLB organizacija nėra vienalytė, iš vieno centro rikiuojama, o daugialytė, konfederacinė, kurios centras ne rikiuoja atskirų kraštų bendruomenes, o tik, derindamas bei skatindamas jų veiklą, jas informuoja ir iš jų pats informuojasi arba "siūlo priemonių kraštų lietuvių bendruomenės valdyboms lietuvybei ugdyti" (PLB Konstitucijos 15 str.). Tačiau PLB organizacija, nors ir būdama tik konfederacinio pobūdžio atskirų kraštų bendruomenių savarankiškų organizacijų santalka, turi labai didelį vaidmenį visų kraštų lietuvių tautiniams uždaviniams vykdyti, pirmiausia tautiniam solidarumui ugdyti, šio vaidmens žymi dalis atitenka PLB seimui. Jis priima ir keičia PLB konstituciją: reiškia lietuvių tautos ryžtą būti laisva ir nepriklausoma ir tuo reikalu daro reikiamus žygius; sprendžia bendrus visų kraštų bendruomenėms reikalus ir aptaria jų tarpusavio ryšius; renka PLB Valdybą; ieško priemonių išeivijos lietuvybei stiprinti; nustato išeivijos tautinės kultūros ugdymo politiką; priima PLB Valdybos apyskaitą; svarsto seimo narių, PLB Valdybos ir atskirų kraštų bendruomenių siūlymus (PLB konstitucijos 4 str.).

Nuo rugpiūčio 29 iki rugsėjo 2 New Yorko lietuvių svečiu buvo PLB III seimas. PLB I seimas įvyko taip pat New Yorke 1958. o antrasis — Toronte, Kanadoje, 1963.

Atskirų kraštų bendruomenėms tenkančių mandatų skaičių nustato PLB Valdyba. Ji III seimo mandatus paskirstė taip: Argentinos lietuvių bendruomenei 6 (dalyvavo 4), Australijos — 6 (5), Austrijos — 1 (0), Belgijos — 1 (0), Brazilijos — 7 (1), D. Britanijos 3 (1), Danijos — 1 (0), Italijos 1 (1), JAV — 45 (44), Kanados 16 (14), Kolumbijos 2 (2), Prancūzijos — 2 (1), Švedijos — 1 (0), Šveicarijos — 1 (1), Urugvajaus — 3 (1), Vokietijos — 5 (4), Vene-cuelos — 2 (2), N. Zelandijos — 1 (1). Viso seimą sudarė 104 atskirų bendruomenių rinkti atstovai (dalyvavo 82), PLB Valdybos 7 nariai (dalyvavo 6) ir PLB Kultūros Tarybos pirmininkas.

Seimo turinį sudarė dvi dalys: a. paties seimo pilnaties ir komisijų svarstymai bei pranešimai ir b. seimo proga suorganizuotos viešos kultūrinės ir politinės manifestacijos.
Seimo turinį sudarė dvi dalys: a. paties seimo ties posėdžiai ir keturios komisijos: mandatų, nominacijų, nutarimų ir kontrolės. Pirmajam pilnaties posėdžiui buvo numatyti seimo organizaciniai dalykai, sveikinimai ir PLB Valdybos ir Kultūros Tarybos apyskaitiniai pranešimai. Tačiau seimo organizaciniai dalykai "suėdė" ir pranešimams numatytą laiką. Gal to gaišto būtų buvę išvengta, jei PLB Valdyba seimo tvarkos taisyklių projektą paruošti būtų patikėjusi to dalyko specialistams, neapsiribodama tik gerų norų entuziastais. Kur tik įmanoma, dera atsiremti jaunesniųjų jėgomis. Bet nedera "piktnaudžiauti" jų drąsaus entuziazmo tokiems dalykams, kurie privalo ir didelės visuomeninės patirties lietuviškoje dirvoje, ir tos srities tautinių tradicijų atsižvelgimo ir, pagaliau, įgudimo suteikti dalykui glaustą, aiškų, paprastą pavidalą. Kas iš to, kad, po užsitęsusių diskusijų, seimo dauguma formaliai pasisakė už pateiktą seimo tvarkos taisyklių projektą, jei, netrukus po to, seimo pirmininkaujančiam pareiškus, kad jis seimui pirmininkaus tik ta sąlyga, jog seimas tik ką priimtas savo tvarkos taisykles laikys neprivalomomis, tam neprivalomumui seimas entuziastiškai pritarė. Tas gaišus tąsymasis seimo orumui tikrai nebuvo pliusas ir, be to, apyskaitinius pranešimus nustūmė į kitiems dalykams svarstyti skirtą laiką.

Kad seimas galėtų įsigilinti į PLB Valdybos pranešimus, jie buvo seimo atstovams iš anksto išsiuntinėti. Seime žodžiu buvo pridurti tik maži paryškinimai. Iš valdybos pranešimų sužinome, kad jos kadencijos svarbiausias žygis buvo 1966 suorganizavimas Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso, kuriame be JAV ir Kanados lietuvių jaunimo atstovų dalyvavo 30 Argentinos, 29 Australijos, 1 Austrijos, 3 Belgijos, 8 Brazilijos, 8 Britanijos, 2 Italijos, 6 Kolumbijos, 7 Prancūzijos, 1 Švedijos, 1 Šveicarijos, 3 Urugvajaus, 8 Venecuelos, 16 Vokietijos ir 1 N. Zelandijos lietuvių jaunimo atstovai (neteko aptikti duomenų, kiek iš jų pasirodė III PLB Seime); kad po jaunimo kongreso prie PLB Valdybos buvo sudaryta Jaunimo sekcija, kuri rūpinasi tokių sekcijų sudarymu prie visų kraštų LB valdybų ir kuri suorganizavo JAV ir Kanados lietuvių jaunimo organizacijų pirmininkų dvi konferencijas; kad 1964 metai buvo paskelbti Donelaičio, o 1966 — Jaunimo metais; kad, tęsiant buvusios PLB Valdybos iniciatyvą, buvo pasiektas VLIKo apsijungimas; kad PLB Valdyba jau pripažinta veiksniu ir veiksnių pasitarimuose dalyvauja kaip lygus partneris; kad PLB Valdyba 1966 įsteigė PLB švietimo valdybą, 1964 suorganizavo JAV ir Kanados lietuvių spaudos ir radijo valandėlių atstovų suvažiavimą; kad pirmininkas dukart lankėsi Australijoje ir N. Zelandijoje ir kartą Europoje, vicepirmininkas — III Pietų Amerikos lietuvių kongrese, vykd. vicepirmininkas ir sekretorė — IV Pietų Amerikos lietuvių kongrese, valdybos įgaliotinė — Europoje; kad PLB valdyba išleido "Pasaulio Lietuvio" 36 numerius, Jaunimo Metų Kalendorių, sąlanką apie bendruomenės tikslus, B. Budriūno kantatą; nustatė lietuvio žymenį (stilizuotą vytį) ir sutarė jo gamybą bei platinimą; kad į Pietų Ameriką ir Australiją buvo pasiųsta krepšininkų rinktinė, o šį rudenį rengiama į P. Ameriką menininkų (A. Stempužienės, D. Lapinsko, L. Barausko ir A. Kuprevičiaus) išvyka; kad "tautinis lietuviškas gyvenimas PLB Valdybai iš tikrųjų rūpėjo visu jo plotu"; kad PLB organizacija "atstovaujalaisvame pasaulyje įsikūrusių lietuvių politinėms ir laisvės kovų aspiracijoms"; kad savo uždaviniams vykdyti per 5 metus valdyba betarpiškai turėjo $32,688.02 pajamų ir $30,806.09 išlaidų.

Turint minty, kad iš $32,688.02 pajamų $25,005.96 buvo "Pasaulio Lietuvio" pajamos ir iš padarytų $30,806.09 išlaidų $25,394.89 buvo "Pasaulio Lietuvio" išlaidos, o, "Pasaulio Lietuvį" išjungus, pajamų buvo tik $7,682.06 ir išlaidų tik $5,411.20, atseit, po $1,000.00 vidutiniškai per metus, tikrai tenka maloniai nustebti PLB valdybos sugebėjimu tokios apyvartos rėmuose nuveikti tai, ką yra nuveikusi. Su tūkstančiu dol. nė pats Saliamonas nesugebėtų didesnių rezultatų pasiekti. Suprantama, kodėl savo uždavinius net pradėt konkrečiai vykdyti negali 1966 sudarytoji PLB Švietimo valdyba, nė 1962 sudarytoji PLB Kultūros taryba, o valdybos narių kelionės taip pat, išskyrus mažas išimtis, atlyginamos ne iš PLB Valdybos iždo. Tiesa, jaunimo kongreso piniginė apyvarta į PLB Valdybos apyskaitą neįjungta, nors veiklos apyskaitoje tas kongresas pabrėžtinai minimas. Kongresas turėjo $94,180.22 pajamų ir $91,122.78 išlaidų. Bet PLB apyskaitoj nefigūruoja nė tos apyvartos $3,057.44 likutis.

Peržvelgus PLB Valdybos apyvartą, sunku atsikratyti minties, kad be kruopštaus buhalterio valdybai būtinas ir sumanus lėšų organizatorius. Labai retai tos abi savybės yra viename asmenyje. Gerai, kad valdybos iždo padėtį tiesiog ir netiesiog parėmė J. Bačiūno dosnumas. Jam už tai priklauso visos lietuvių išeivijos padėka. Bet veiklos nervus rerum išimtinė priklausomybė nuo mecenatų nėra normalus dalykas, ir PLB Valdyba turi kuo rimčiausiai susirūpinti savo pajamų normaliais šaltiniais. Buv. iždininko apeliacija seime į kraštų bendruomenes yra verta rimčiausio dėmesio. Pagal PLB konstituciją, krašto valdyba turi skirti PLB Valdybai ne mažiau kaip 15 proc. savo pajamų. Apyskaita rodo, kad per praėjusius 5 metus PLB Valdyba gavo tik iš Australijos ($358.04) už 4 metus, iš JAV ($1,800.00) už 3 metus, iš Kanados ($844.01) taip pat tik už 3 metus, iš Šveicarijos $35.00) už 3 metus ir iš Venecuelos ($50.00) už 1964 metus. Viso — $3,087.05, vidutiniškai $500.00 per metus. Šie duomenys liudija du dalykus: atskirų kraštų bendruomenių organizacinio pareigingumo nebrandumą ir daugelyje kraštų lietuvių bendruomenės neturtingumą. Pirmuoju atžvilgiu, atrodo, nusideda visų kraštų bendruomenės, nes ir neturtingosios, bet pareigingos, savo metinius įnašus PLB Valdybai bent simboliškai galėtų atiduoti ar bent prašytųsi nuo jų atleidžiamos. Turtingųjų bendruomenių ligšiolinis abejingumas savo organizacinei pareigai PLB Valdybos atžvilgiu tikrai kuoskubiausiai taisytinas, ir taisytinas nuo pat apačios. Organizuojant bendruomenės lėšas, didžiausia atsakomybė tenka vietinėms lietuvių kolonijoms — LB apylinkėms. Lig šiol tautinio solidarumo metiniai įnašai yra prigiję tik, palyginti, nedidelėj bendruomenės daly. Net tie tautiečiai, kurie atskiromis progomis tikrai yra dosnūs, nevisada yra palankūs tautinio solidarumo įmokoms. Kol tautinio solidarumo metinių įmokų nepadarysime kiekvieno lietuvio įpročiu, o LB apylinkių nepadarysime paveikiu jų kolektorium ir pareigingu tarpininku tarp mokėto j o\ir krašto valdybos, sunku laukti iš kraštų valdybų atitinkamo pareigingumo PLB Valdybos atžvilgiu.

Ryšium su PLB Valdybos apyvarta iškyla ir Lietuvių Fondas. Iš jo PLB Valdyba yra gavusi $1,80.00. Jis pamažu auga ir su laiku PLB Valdyba gali tikėtis iš jo žymesnės paramos. Bet čia kyla klausimas, ar nederėtų LF padaryti ne tik JAV, bet viso pasaulio lietuvių fondu. Vietinis "patriotizmas", atrodo, turėtų nusilenkti bendrajam labui. Tik visų pasaulio lietuvių sutelktinis fondas gali būti paveikus PLB uždaviniams talkinti. Kapitalo koncentracijos dėsnis čia ypač dera.

Neaišku, ar lėšų stygius ar kurie kiti sumetimai lėmė, kad PLB Valdybos pranešimai seimui apsiribojo tik pačios valdybos pastangų smulkmenišku pavaizdavimu. Tatai bus nuvylę tuos šeimininkus ir tuos tautiečius, kurie seime iš valdybos tikėjosi išgirsti apie pasaulio lietuvių bendruomenę kažką panašų į Amerikos prezidento metinį pranešimą kongresui < "State of the Union Message"), t. y. pasaulio lietuvių bendruomenės padėties konkretaus nušvietimo ir jos aktualių problemų pristatymo seimui, tuo būdu pateikiant pagrindą ir rėmus seimo svarstymams, paskaitoms ir nutarimams, pateikiant seimui tarsi ašį, panašiai kaip kad, anot PLB Valdybos pirmininko, valdybos vykdomasis vciepirmininkas yra buvęs valdybai vykdomąja ašimi.

Pagal PLB konstituciją (24 str.), "Lietuvių kultūros bei kultūrinio veikimo perspektyvai ryškinti bei planuoti, rūpintis lietuvių išeivijos švietimo, mokslo ir meno kėlimu, lietuviams mokslininkams ir menininkams remti yra PLB Kultūros Taryba". Iš tarybos pirmininko pranešimo seimui atrodo, kad tarybai lig šiol bus rūpėję tik ryškinti ir planuoti perspektyvą. O kas tarybos konkrečiai veikta mokslo ir meno srityje, mokslininkams ir menininkams remti — pranešimas nutyli. Apie bendrą pasaulio lietuvių bendruomenės kultūrinę padėtį pranešimas tenkinosi tik bendra pastaba, kad "kultūrinė veikla pakankamai gyvastinga ir nematyti grėsmingų nuovargio žymių", ir kad "atlikta ir tokių stambių darbų, kuriuos galima laikyti vertingu įnašu į bendrą lietuvių tautos kultūrą".

Be konkrečių duomenų apie mūsų išeivijos įvairių tautinės kultūros sričių esamą padėtį atskiruose kraštuose ir pačioje Lietuvoje, vargiai įmanomas ir atitinkamų galimybių ar reikiamybių tikslingas planavimas ateičiai. Ir Kultūros tarybos pirmininko seimui pateiktas "penkmečio planas" veikiau tenka laikyti tik tam tikrų pageidavimų pareiškimu. Pirmininkas tarp kitko pageidavo, kad kultūros kongresai būtų organizuojami visų tam pajėgių bendruomenių, ne tik JAV ir Kanados; kad mokslininkai, menininkai, rašytojai, kompozitoriai kasmet rinktus sau rūpimų klausimų svarstyti (neaišku, ar iš viso pasaulio, ar kas kraštas); kad Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija susijungtų su Lituanistikos Institutu; kad reikia išleisti Lietuvos istorijos šaltiniai, meno kūrinių reprodukcijų aplankai, liet. literatūros istorija, teatro istorija, monografija apie tautodailę, monografija apie išeivijos dailę, monografija apie išeivijos periodiką; kad reikia organizuoti repertuarinis teatras, kompozitorių ir muzikantų bei dirigentų draugija; kad reikia gaminti filmai iš rašytojų, dailininkų, kompozitorių ir kitų kultūrininkų gyvenimo bei kūrybos; kad reikia organizuoti kultūrinių vertybių palikimo apsaugą; kad besidoktorizuojantiems lituanistikos moksluose reikia parūpinti stipendijų.

Nors PLB konstitucija švietimo dalykus paveda PLB Kultūros tarybai, PLB Valdyba švietimo uždaviniams 1966 įsteigė PLB švietimo vadybą. Jos uždaviniai: rūpintis bendraisiais lietuvių išeivijos švietimo bei auklėjimo klausimais, studijuoti ir nustatyti bendrąją darbo linkmę, derinti atskirų kraštų švietimo veiklą, palaikyti ryšius, rinkti duomenis ir kitus bendruosius uždavinius vykdyti, švietimo vadyba savo veiklos pranešimo seimui nepadarė. Tik iš PLB Valdybos pranešimų sužinome, kad Australijos bendruomenė turi 10 savaitgalio mokyklų su 420 mokinių ir 41 mokytoju ir 4 lituanistikos kursus su 83 klausytojais; JAV bendruomenė iš viso turi 43 mokyklas su 3113 mokinių ir 307 mokytojais, būtent: Pedagoginį lituanistikos institutą, Lietuviškųjų studijų institutą, mokytojų kursus, 9 aukštesniąsias mokyklas ir 31 pradžio smokyklą; kad be to, JAV veikia 11 vaikų darželių su 210 lankytojų, lituanistiniai dalykai dar yra dėstomi Nekalto Prasidėjimo seselių Putna-me, pranciškonų gimnazijoj Kennebunkporte, marijonų gimnazijoj Marianapolyje, kazimieriečių seselių gimnazijoje Čikagoje; Kanados bendruomenė turi 11 mokyklų su 1120 mokinių ir 74 mokytojais, aukštesniuosius lituanistikos kursus su 50 mokinių ir 7 mokytojais, 2 vaikų darželius su 50 lankytojų ir lituanistikos seminarą su 20 studentų; Vokietijos bendruomenė turi gimnaziją su 104 mokiniais ir 18 mokytojų ir 6 pradžios mokyklas su 101 mokiniu ir 7 mokytojais.

Po pranešimų turėjo būti diskusijos, bet tebuvo keletas nereikšmingų pastabų ar paklausimų. Atrodo, seimui būtų tikę po PLB valdybos ir KT pirmininko pranešimų tuoj pat išklausyti ir kraštų bendruomenių pranešimus, kurie bent iš dalies galėjo nuosekliai praplėsti valdybos ir KT pirmininko pranešimus PLB konkrečiomis problemomis. Bet kraštų bendruomenių raportai seimui kažkodėl pateko į antrinės reikšmės dalykus. Buvo pertraukiami, įterpiant pa-,skaitąs, o pranešimuose iškeltiems klausimams svarstyti seimas stigo ir laiko, ir ryžto.

Seimas išklausė 4 paskaitas: Vliko pirm. dr. K. J. Valiūno — laisvinimo kova ir politinės perspektyvos, S. Lozoraičio j r. — okupuotos Lietuvos padėtis ir išeivija, Kanados LB pirm. A. Rinkūno — išeivijos kultūros ir švietimo rūpesčiai, dr. K. Keblio — valstybingumas ir tautiškumas. Visos 4 paskaitos buvo probleminės. Gaila, nė vienos jų iškeltoms problemoms svarstyti ir išvadoms daryti seimas neturėjo laiko. Ir tikru paradoksu buvo 2 paskutinės paskaitos, kurios svarstė labai svarbias visų kraštų bendruomenėms problemas, pateikti seimui, jam savo nutarimus jau priėmus. Paskutinė paskaita kažkodėl buvo įterpta į iškilmingą seimo posėdį, kuriam ji savo jautria kontraversine problematika netiko. O kruopščiausiai paruošta ir nepaprastai reikšminga A. Rinkūno paskaita dėl laiko stokos tik, taip sakant, ekspresu seime prašvilpė. Kai kurių paskaitų tekstai jau paskelbti periodikoje, o visos paskaitos veikiausiai bus atspausdintos III seimo darbuose. Kiekvienu atveju paskaita tik dėl paskaitos seimui nereikalinga. Paskaita seimui turi suteikti pagrindą kurios nors aktualios PLB problemos svarstymams bei išvadoms. Šiuo atžvilgiu PLB III seimas nebuvo laimingas. Perkrauta darbotvarkė ir dar gaiši seimo pradžia.

Bene gyviausias seimo reikalas, bent JAV bendruomenėje, buvo naujos PLB Valdybos klausimas. Jis jau prieš seimui susirenkant buvo gyvai aiškinamas. New Yorko veiksnių sluoksniuose buvo aiškiai justi nuotaikos, kad dėl susidariusios tarp PLB Valdybos ir kai kurių JAV bendruomenės sluoksnių Įtampos derėtų keisti ir PLB Valdybos sudėtį ir būstinę. Pvz. Vliko viename privačiame pasitarime net konkreti naujos PLB Valdybos sudėtis buvo numatyta Čikagoje. Savo ruožtu tarp PLB Valdybos žmonių ir jų bičiulių kaip tiktai dėl tos pat įtampos susidarė nuotaika, kad PLB Valdybos ir būstinės keitimas būtų tolygu solidarizavimui minėtiems JAV bendruomenės sluoksniams, tariamai be jokio pagrindo tą įtampą sudariusiems. Tokiomis sąlygomis seimo nominacijų komisijai sunku buvo įpiršti tų dvejopų nuotaikų atstovams vieną bendrą išeitį, nors, rodos, visai jau maža ko betrūko, nes, kaip sakoma, dėl svarbių dalykų jau buvo susiprasta, tik užsikirsta dėl konkrečių kandidatų. (Formuojant parlamentines koalicijas, tai gana Įprastas reikalas). Be abejojimo, dėl to užsikirtimo abi šalys yra ir teisios, ir kaltos, nes abi turėjo savo pagrįstų motyvų ir abi nenusileido. Nepriėjus nominacijų komisijai vieningumo naujos PLB Valdybos klausimu, seimui teko rinktis vieną iš dviejų pateiktų galimybių. Didelė seimo dauguma pasirodė palanki buv. PLB Valdybos ir jos bičiulių nuotaikoms. Už senąją PLB Valdybos būstinę pasisakė 70 proc. visų seimo balsų, už naują — tik 23,6 proc. Dar ryškesnė seimo daugumos nuotaika pasirodė, naujos PLB Valdybos kandidatus balsuojant. Kai daugiausia balsų gavęs, sakykim, pozicijos kandidatas surinko net 77.5 proc. visų scmr balsų, tai daugiausia balsų gavęs, sakykim, opozicijus '^ndidatas tesurinko 20.2 proc. visų seimo balsų. Gaiima tarti, kad balsavimo rezultatai parodė ir katros šalies užsikirtimas dėl konkrečių kandidatų buvo praktiškai svaresnis.

Pasigirsta priekaištingų balsų, kad naująją PLB Valdybą nulėmę Lietuvių Fronto Bičiuliai ir kad dėl to bendruomenėje galįs Įsiveisti partiškumas. Dalykus i3 arti stebėjusiam ir aktyviai siekusiam PLB Valdybos klausimu vieningo susipratimo, tokie balsai atrodo be pagrindo. Skirtingos nuotaikos PLB Valdybos sudėties ir būstinės klausimu buvo tik JAV bendruomenėje. Kitoms bendruomenėms visa buv. PLB Valdyba, o ypatingai jos pirmininkas ir vykd. vicepirmininkas buvo prieš seimą ir pačiame seime perso-


PLB III seimo atstovai   Nuotr. R. Kisieliaus

nae gratissimae — priimtiniausi žmonės, vis tiek, ar seime buvo Australijos tautininkai, ar P. Amerikos krikščionys demokratai, ar Europos jaunesnioji karta. Todėl tiksliau yra tarti, kad kaip tiktai ir naująją PLB Valdybą sudarant, partiškumas nerado seime platesnio atgarsio, jei tas skirtingas nuotaikas išvis partiškumu galima štampuoti.

Į naująją PLB Valdybą seimas išrinko iš buv. valdybos J. Bačiūną, S. Barzduką ir M. Lenkauskienę, naujus — dr. H. Brazaitį, dr. A. Butkų, A. Gai-Jiušį, dr. A. Klimą, dr. V. Majauską ir A. Rinkūną. Buv. PLB Valdyboj buvo 7 nariai, naujoj yra 9.

Naujosios PLB Valdybos narių pasaulėžiūrinė ir politinė, kaip amerikiečiai sako, "affiliation" atspindi mūsų išeivijos gana margaspalvę vaivorykštę. O kad kai kuris jų ir neturi savo atitinkamos organizacijos nario bilieto, tai iš to pačiai PLB gali būti tik pliusas, ne minusas.

Nors rugsėjo 1 seimo posėdis prasidėjo valandą anksčiau, negu darbotvarkės kalendorius buvo numatęs, vis tiek nutarimų komisijos pateiktus nutarimų projektus teko strimagalviais per seimo pilnatį iškošti. Projektus seimui pateikė bent keturi komisijos referentai. Jų buvo gausu, ir jie buvo žodingi. Bendras įspūdis, kad nutarimų projektai yra ne PLB Valdybos ir kraštų bendruomenių pranešimų ir ne seimo paskaitininkų keltų problemų išvados, o kažkur šalia seimo išvirtas patiekalas. Pvz., vadinamai politinei rezoliucijai projektą, dar prieš seimą PLB Valdybos įprašyta, pateikusi Vliko Valdyba. Su kai kuriais pakeitimais bei papildymais seimas nutarimų komisijos siūlymus priėmė ir pavedė naujajai PLB Valdybai, išlyginus jų kalbą bei stilių, paskelbti. Iš trumpų ir konkrečių seimo nutarimų pažymėtinas laisvės kovos organizacijos klausimu, įpareigojantis PLB Valdybą tartis su Vliku dėl PLB įsijungimo. Pažymėtinas taip pat seimo pavedimas PLB Valdybai mobilizuoti pasaulio moralinę ir materialinę paramą, kad Vilniaus katalikų katedrai, kuri okupanto yra desakruota ir paversta meno galerija, būtų grąžintas maldos namų pobūdis ir paskirtis. Pažymėtinas ir seimo pasisakymas už 1966 CIevelande veiksnių sutartą formulę dėl laisvųjų lietuvių bendravimo su pavergtąja Lietuva. 1969 metus seimas nutarė skelbti šeimos ir mokyklos metais. Pažymėtinas ir seimo nutarimas lituanistinio švietimo bei auklėjimo klausimais
Suglaudus visus seimo svarstymus, bendras įspūdis gana nelygus. PLB Valdyba seimo svarstymams problemų nebuvo paruošusi, o kai kurių kraštų bendruomenių pateiktąsias, net prieš PLB konstituciją (4 str.), įkišo, kaip sakoma, į stalčių. Seimui nebuvo techniškų galimybių nuodugniau pagvaldyti pranešimus bei paskaitų iškeltus klausimus. Faktiškai pagrindinis seimo svarstymų svoris atiteko nutarimų komisijai. Savo sąlygomis ji tikrai daug padarė.

Dar prieš seimą buvo siūlymas seimo organizatoriams seimo svarstymus padalyti dviem sekcijoms: Lietuvos reikalų sekcijai, apjungiančiai visus vadinamus politinius klausimus ir abi pirmąsias ir ketvirtąją paskaitas, ir išeivijos reikalų sekcijai, apjungiančiai visas išeivijos tautines problemas ir Rinkūno paskaitą. Seimo svarstymų laikas tuo būdu pa-
dvigubėtų ir patys svarstymai mažesniuose sambūriuose būtų dalykiškesni. Po seimo patirties to siūlymo tikslingumas juo aiškesnis.

Seimo proga buvo suorganizuoti keli kultūriniai renginiai: literatūros ir kamerinės muzikos vakaras Statler-Hilton viešbučio salėje, kultūrininkų pagerbimas seimo iškilmingame posėdyje Statler-Hilton viešbučio salėje, dailės kūrinių skaidrinę apžvalga ten pat, koncertas New Yorko filharmonijos salėje Lincoln centre.

Literatūros vakare buvo atliktos Lietuvių rašytojų draugijos rašytojams J. Jankui už dramą "Peilio ašmenimis" ir J. švaistui už knygą "Dangus debesyse (po 500 dol. kiekvienam) įteikimo apeigos ir paskaitytos tų premijuotų veikalų ištraukos. Tolimesnę literatūrinę vakaro dalį užpildė kan. M. Vaitkus su poezija (dalyvių daugelis laukė jo atsiminimų pluošto), B. Brazdžionis su Vaidila Valiūnu Jungtinėse Tautose, M. Katiliškis su novele ir H. Nagys su eilėraščiais. Muzikinę vakaro dalį užpildė smuiku Iz. Vasyliūnas, klarnetu D. Mott, fagotu V. Rastonis ir fortepijonu V. Vasyliūnas. Salė buvo sausakimša dalyvių Literatūros daly kai kas pasigedo moterų pasireiškimo.

PLB Valdybos iniciatyva KT pirmininkas sudarė 70 metų amžiaus sulaukusių mokslininkų (M. Any-sas, S. Dirmantas, Ch. Chase-čekanavičius, J. Eretas, Ig. Končius, prel. J. Končius, K. Regelis, J. Rauktys, A. Rukuiža, V. Stanka, T. J. Venckus), rašytojų (J. Augustaitytė - Vaičiūnienė, M. Aukštaitė, A. Giedrius, K. Karpius, N. Rastenis, J. švaistas-Bal-čiūnas, kan. M. Vaitkus), dailininkų (A. Galdikas, M. Šileikis, A. Varnas), muzikų (A. Aleksis, A. Kutkus, J. Žilevičius), teatralų (M. Arlauskaitė - Mikšienė, S. Pilka), laikraštininkų (P. Grigaitis, J. Kardelis, S. Michelsonas, J. Sonda, L. šimutis, J. Vilkaitis, M. Zujus), kultūros mecenatų (J. Bačiūnas, prel. P. Juras, prel. J. Karalius, prel. K. Vasys), visuomenininkų (prel. K. Albavičius, M. Galdikienė, D. Jasaitis, prel. M. Krupavičius, B. Matulionis, J. Matulionis, S. Raštikis, A. Rėklaitis, V. Sidzikauskas, R. Skipitis, J. Šlepetys, A. Trečiokas) sąrašą ir PLB Valdyba seimo iškilmingame posėdyje juos apdovanojo auksiniu lietuvio žymeniu.

Pats kultūrininkų prisiminimas ir pagerbimas PLB seimuose galėtų tapti tradicija. Tačiau pagerbimo vykdymas dar svarstytinas. Gal būtų tikslingiau PLB seime pagerbti ne tokio ar kitokio amžiaus sulaukusius, o tik visokio amžiaus tuos kultūrininkus ir kultūros mecenatus, kurie nuo paskutinio PLB seimo per 5 metus bus tautinei kultūrai įnešę savo konkretų kūrybinį ar mecenatinį įnašą.

PLB seimo iškilmingame posėdyje Lietuvių Fondas atžymėjo kai kuriuos bendruomenės veikėjus, į-teikdamas jiems Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties medalį.
Seimo iškilmingame posėdyje PLB Valdyba įteikė savo skirtą premiją vaikų giesmės konkurso laureatui B. Brazdžioniui.

Nors seimo programoje buvo parašytas punktas "Meno kūrinių paroda skaidrėse", bet teisingiau būtų tatai vadinti meno kūrinių reklama skaidrėmis. Be abejojimo, ir meno kūrimų reklama patiems kūrėjams yra naudingas dalykas. Tačiau tarp meno kūrinių parodos ir jų skaidrinęs reklamos, atrodo, yra tas esminis skirtumas, ka,d kaip paprastai kiekvienoje reklamoje, prastesni dalykai įspūdingiau atrodo už geruosius. Gaila, kad šalia literatūros ir muzikos renginių nebuvo vaizduojamojo meno parodos. Ir I PLB Seimo metu meno paroda buvo išgelbėta, tik pasitelkus dail. V. Vizgirdą iš Bostono.

Įspūdingiausias iš visų seimo proga organizuotų kultūrinių manifestacijų buvo koncertas New Yorko filharmonijos salėje. Pirmojoj koncerto daly buvo atlikti J. Gaidelio, V. Jakubėno, J. Kačinsko, V. K. Ba-įnaičio kūriniai. Atliko New Yorko simfoninis orkestras, dalyvaujant solistams J. Vazneliui, D. Stankaity-tei, S. Barui ir diriguojant V. Marijošiui. Antroj daly — Čiurlionio ansamblis, diriguojamas A. Mikulskio. Filharmonijos salės biuletenis ir afišos koncertą skelbė "Festival of Lithuanian Music". Nepaisant gana brangių bilietų (pradedant $12.00), koncertas sutraukė apsčiai klausytojų. Sunku tarti, kuri publikos dalis buvo nelietuviai. Faktas, kad buvo tokių atvejų: prie koncerto belaukiančio lietuvio prieina semitiškų bruožų senutė ir angliškai teiraujasi, kur ji galėtų gauti į lietuvių koncertą bilietus, ir, nurodyta į bilietų kasą, ima aiškinti, kad ji su vyru jau 60 metų iš Nemakščių atvyko į JAV, gyvena Bronx'e ir labai nori išgirsti lietuvių koncertą. O kiek tikrų lietuvių emigrantų trečios ar ketvirtos kartos nulietu-vėjusių palikuonių, vienu ar kitu keliu patyrę apie lietuvių muzikos festivalį ir dar tokioj garsioj filharmonijos salėj, pasijuto lietuviais! Bet koncertas išsiliejo iš lietuviškos aplinkos krantų ir ūžtelėjo į pačių amerikiečių muzikinio gyvenimo plotus. Tai liudija gana išsami rytojaus dienos "New York Times" muzikinio kritiko Peter G. Davis recenzija. Pradžioj recenzentas pastebi, kad, nors lietuvių muzika turinti senas tradicijas, Amerikos koncertuose esanti retas svečias. Patį koncertą taip vertina:
— With one exception it was almost impossible to discern stylistic differences in this music, which seemed to aim at an uneasy alliance between Berg's romantic atonality and Shostakowich's large rhetorical gesture. All of it sounded very earnest, but the unrelentingly heavy orchestration and lack of strong musical contrasts detracted seriously from the composer's high-minded intentions. The exception was Banaitis's Barcarolle, a pleasant tenor aria that might have come straight from an opera by Rimsky- Kor-sakov.
The performances were exceptionally fine ...
The heart of Lithuanian music lies in her folk songs ... Their expressive restraint, rhytmic subtlety and sheer melodic beauty came as a refreshing contrast. The chorus san with impeccably pure intonation and delightful informality, while the accompaniments on the kankles... added just the right note of piquany.

Atrodo, kad į kultūrinio pobūdžio manifestacijas skirtinos ir sportininkų varžybos, kurias laimėjo Čikagos ekipos, ir iškiliausios lietuvaitės rinkimai, kuriuose iš 19 kandidačių pirmąja buvo pripažinta Čiurlionio ansamblio dainininkė Dalia Orantaitė, antrąja — Marija Šimkutė (Hartford, Conn.) ir trečiąja —
Milda Jokubaitytė (Cleveland, Ohio). Lietuvoje šio pobūdžio "rinkimai" nebuvo praktikuojami. Išeivijos sąlygomis, atrodo, jie turi tautiniam jaunimo auklėjimui teigiamą poveikį.

Tikrai gražių intencijų turėta ir daug darbo įdėta vadinamos jaunimo motorkados ir jos iškilmingos baigmės organizatorių bei vykdytojų. Savo paskirtimi tai buvo seimo organizacinio komiteto globoje jaunimo pastangomis organizuotas specialus renginys Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakčiai ir Lietuvos Laisvės Kovų Metams pažymėti. Renginio turinys buvo gražiai suplanuotas. Taikinys buvo amerikiečių visuomenė. Ir tikrai gaila, kad tos mūsų jaunimo gražios pastangos nesusilaukė kiek reikiant ne tik amerikiečių, bet ir lietuvių dėmesio. Nepavyko motorkadai sutelkti nė šimtinės manifestuojančių mašinų, nors ratuotų lietuvių tikrai netrūksta. Didžiojo New Yorko judėjimas motorkados poveikio nepajuto. Ir motorkados baigmės iškilmių aikštėje (buv. New Yorko valstybės paviljone pasaulinės mugės metu) susirinko tik negausi lietuvių publika. Kažkur sukliuvo ir amerikietis kalbėtojas Daneil Lyons, S. J. Kiekvienu atveju jaunimo iniciatyva ir pastangos konkrečiai veikti Lietuvos laisvės kovų fronte yra sveikintinos. Linkėtina, kad, iš pirmo nevisai sėkmingo bandymo pasidaręs reikiamas išvadas, šis jaunimas ateity sugebėtų daug įspūdingesnes manifestacijas už Lietuvą suorganizuoti.

Gal būt, kad daug kas nesutiks PLB seimo pamaldų garsiojoj New Yorko Šv. Patriko katedroje skirti į politines manifestacijas. Vis dėlto faktiškai tai buvo labiausiai sėkminga šeiminė manifestacija už Lietuvą. Tiesa, buvo balsų, kad pamokslas buvęs per ilgas ir tai kai ką iš amerikiečių galėjęs blogai nuteikti. Bet tikrai buvo reta proga Lietuvos bylą pristatyti apie 3000 paties New Yorko centro amerikiečių katalikų auditorijai. Katedros administracijai priklauso lietuviškas ačiū!

Politinė manfiestacija buvo ir seimo vardu padėjimas vainiko prie Laisvės statulos. Tačiau nei auditorijos vietoje, nei kito atgarsio tatai neturėjo.

Pati politinių manifestacijų viršūnė turėjo būti seimo delegacijos priėmimas Valstybės Departamente. Der prieš seimą tas reikalas buvo judinamas, tik aiškumo vis nebuvo, ir, žinoma, atitinkamo pasirengimo. Pačiam seimui jo delegacijos priėmimas Valstybės Departamente buvo gana savotiškai pateiktas. Esą, delegaciją sudaro Alto pirmininkas, Vliko pirmininkas ir 3 seimo numatyti asmens. Kaip ir kodėl PLB seimo delegacijoje atsirado seimui pašalinių institucijų pirmininkai — nebuvo paaiškinta. Natūralu būtų seimo delegacija laikyti seimo prezidiumą, gal dar pridėjus PLB Valdybos pirmininką. Svarbu, kad delegacijoj būtų juo daugiau kraštų bendruomenių atstovaujama ir tuo būdu Valstybės Departamentui PLB "tarptautiškumas" ir svoris pademonstruotas. Bet, kaip deus ex machina delegacijoj atsiradus 2 pašaliniams pirmininkams, seimui beliko 3 palydovus pridėti. Seimo pirmininkas išmintingai nusiėmė. (Beje, III PLB Seimo pirmininku buvo dr. P. Lukoševičius iš Kanados, kuris pirmininkavo ir II PLB Seimui Toronte. Jam talkino 6 vicepirmininkai: Australijos, JAV, Kanados, Prancūzijos, Venecuelos ir Vokietijos bendruomenių pirmininkai). Faktiškai seimo vardu delegaciją sudarė net 3 JAV piliečiai ir Australijos bei Vokietijos LB pirmininkai. Net P. Amerikos bendruomenėms atstovauti buvo paimtas JAV pilietis. Juk Lietuvos ar PLB dalykais Valstybės Departamentui vienokia kalba bus su JAV, tariant, su savo piliečiais, ir kitokia su svetimų kraštų atstovais lietuviais. Gal nė nevertėtų tos delegacijos sudėties savotiškumų minėti, jei ta delegacija PLB seimo vardu Valstybės Departamentui įteiktoj pro memoria nebūtų ir šiokios pastraipos įrašiusi:

The Lithuanian World Congress also voices its appreciation of all genuine efforts by the United States to expand direct contacts with the oppressed peoples of Eastern Europe and to foster better understanding of developments in the free world. Increased contacts with the peoples of Communist dominated Eastern Europe should also include expanded radio broadcasts to Lithuania, featuring information about the cultural activities of free Lithuanians and their accomplishments. The dissemination of the literary and artistic works of free Lithuanians should be included in the cultural exchange program, but based on genuine reciprocity. In short the Lithuanian World Congress respectfully urges the United States to foster all measures which would bolster the hopes and aspirations of the Lithuanian people to resist russification and to regain their exercise of the right of self-determination.

Tad seimo vardu delegacija įsakmiai įtaigoja Valstybės Departamentą, kad "The dissemination of the literary and artistic works of free Lithuanians should be included in the cultural exchange program, but based on genuine reciprocity". Atseit, JAV - Sovietų Sąjungos kultūrinių mainų sutartis turi įgalinti iš vienos pusės Jungtines Valstybes skleisti laisvųjų lietuvių literatūros ir meno veikalus Sovietų Sąjungoje, reiškia ir Lietuva laikoma Sovietų Sąjungos dalimi, iš antros pusės įgalinti Sovietų Sąjungą reci-prociteto principu skleisti Amerikoje okupuotos ir aneksuotos Lietuvos atitinkamus veikalus. Dar neseniai buvome patenkinti Valstybės sekretoriaus Dean Rusk gestu, jam atsisakius dalyvauti Sovietų Sąjungos pagal mainų sutartį Amerikoje suorganizuotoje parodoje tik todėl, kad joje buvo LTSR kūrinių ir kad tai jis laikė JAV nepripažinimo politikos pažeidimu. Kaip tad Valstybės Departamentas turi suprasti ir vertinti Alto ir Vliko pirmininkų įteiktą PLB seimo vardu prašymą į JAV - Sov. S-gos kultūrinių mainų sutartį įtraukti nuostatus, reiškiančius Lietuvos pripažinimą Sov. S-gos dalimi ir Maskvai suteikimą teisės Lietuvos kultūriniam atstovavimui? (Kad "Naujienų" bendradarbis vėl nepakaltintų frontininkų diversija prieš Vliką, tenka įsakmiai pabrėžti, kad joks frontininkas prie minėtos formulės nebuvo nė piršto pridėjęs ir kad PLB seimas, prieš ją Valstybės Departamentui įteikiant, jos nei svarstė, nei skaitė). Tikrai nesmagu ir veik gėda, kai rimtų institucijų vardu rimti dalykai taip neapdairiai vykdomi ir veikiausiai tik todėl, kad vis dar mūsuose dominuoja noras būti eksponuotam ir įžymiam, užuot pirmoj eilėj buvus Lietuvos reikalui naudingam.

Politinių manifestacijų sričiai priklauso ir abiejų JAV prezidentinių kandidatų, Humphrey ir Nixono, atsiųsti seimui linkėjimai ir Valstybės sekretoriaus D. Rusko bei New Yorko gubernatoriaus N. Rockefel-lerio sveikinimai, o taip pat seimo vardu muštos telegramos JAV Prezidentui ir Jungtinių Tautų sekretoriui dėl sovietų invazijos į Čekoslovakiją.

Apžvelgus seimo svarstymus ir seimo proga į-vykusias kultūrines ir politines manifestacijas, matosi, kad visko buvo apstu. Taikliai "Tėviškės žiburiai" pastebėjo, kad seimo organizatoriai nejuto saiko, todėl seimui stigo laiko. To ir kitų sunkumų, užsikirtimų bei suklupimų nepaisant, PLB seimas buvo didelis tautinis įvykis ir jo poveikis pasaulio lietuvių bendruomenei ir pavergtajai tautai neabejotinai bus teigiamai reikšmingas.

Post Scriptum

PLB Valdybos 1967.VI.15 bendraraštis atstovavimo reikalu nustato, kad "išrinktasis (PLB seimo) atstovas, negalėdamas seime dalyvauti, savo įgaliojimą gali perduoti savo paties pasirinktam antrininkui, turinčiam kokių nors ryšių su atstovaujamu kraštu". Bendraraštis tačiau šios privilegijos neteikia JAV ir Kanados bendruomenių atstovams. Jei JAV ar Kanados bendruomenės atstovas negali seime dalyvauti, jo vietoj dalyvauja iš eilės daugiausia balsų gavęs kandidatas. PLB konstitucija antrininkų nenumato. Ji taip pat nenumato, kad PLB Valdyba galėtų savo nuožiūra antrininkų instituciją įsteigti. Tarp PLB konstitucijos ir PLB Valdybos bendraraščio akivaizdi spraga. PLB Valdybos narys seimui aiškino, kad ir II seime buvę antrininkų. Faktiškai antrininkų klausimas atviras.

Seimą sudaro atskirų kraštų bendruomenių 5 metams rinkti atstovai. Jų rinkimo tvarką nustato sau kiekvieno krašto bendruomenė. Rūgštaus atgarsio seime sukėlė JAV atstovų į III PLB Seimą "rinkimai". Pagal JAV LB įstatus (35 str.) "JAV LB taryba nustato JAV LB atstovavimo būdą PLB seime", nors PLB konstitucija kraštų bendruomenėms palieka nustatyti tik "atstovų rinkimo tvarką", ne "atstovavimo būdą". Remdamasi savo įstatų PLB konstitucijos neatitinkančiu nuostatu, JAV LB taryba, užuot nustačiusi JAV LB atstovų į PLB seimą rinkimo tvarką, nustatė, kad JAV LB atstovais PLB seime bus pati taryba. JAV LB tarybą sudaro 37 rinkti nariai, 7 LB apygardų pirmininkai ir 8 centro valdybos nariai, viso 52. Kadangi PLB seime JAV bendruomenei tenka tik 45 mandatai, 7 tarybos narius teko iš seimo išimti. PLB seimo mandatai buvo suteikti visiems 37 rinktiems tarybos nariams, o likusieji 8 mandatai buvo atiduoti iš 15 likusių tarybos narių jos pačios daugiausia balsų gavusiems 8. Tuo būdu pati taryba išbalsavo 2 centro valdybos narius ir 5 apygardų pirmininkus, tarp jų ir New Yorko apygardos pirmininką, paties PLB seimo rengimo komiteto spiritus movens, nors, atrodo, buvo logiškiau seimo mandatą suteikti ir visiems apygardų pirmininkams, ku-;rie yra "liaudies" rinkti, kai centro valdybos nariai yra tik paties centro valdybos pirmininko pasirinkti bendradarbiai, atseit, "liaudies" visai nerinkti. Kai kas įsitikinęs, kad taryba apygardos pirmininkams atsakė seimo mandatą apskaičiuotai, tam tikrais aritmetikos sumetimais. Gal faktiškai to ir nebuvo. Bet pats JAV LB atstovavimas PLB seime turi būti pritaikytas PLB konstitucijai.

PLB seimas yra savarankiškai besitvarkančių atskirų kraštų bendruomenių organas. Pagal teisinę logiką tokiame konfederaciniame organe visų kraštų bendruomenės turi turėti po lygų balsą. PLB Valdyba didesnėms bendruomenėms skiria daugiau mandatų. Gal tai ir praktiška ir, kol niekas neprotestuoja, JAV ir Kanados bendruomenės sudaro seimo daugumą. Jau blogiau, kai prie tos daugumos dirbtiniu būdu dar pridėti PLB Valdybos balsai. (PLB II Seimas 1963 pakeitė konstituciją, suteikdamas seimo atstovo mandatą ir PLB Valdybos nariams). Jei apskritai vykdomoji funkcija neturi balso parlamente, tai konferencinio pobūdžio PLB seime vykdomajai funkcijai balso suteikimas yra didelis teisinis nesusipratimas. Negerai, kad II PLB Seimas tokį nesusipratimą padarė, bet dar blogiau, kad III PLB Seimas dėl jo pažeidė ir PLB konstituciją. Pagal konstituciją (18 str.) PLB valdyba atsistatydina, naujam PLB seimui susirinkus. III PLB seime ir iškilo klausimas, ar ir atsistatydinusi PLB Valdyba turi seime balsą. Seimo daugumai — daliai dėl pagarbos valdybos darbuotojams, daliai ir dėl tam tikrų aritmetikos sumetimų, naują valdybą renkant — parūpo atsistatydinusiai PLB Valdybai suteikti seimo narių mandatą. Bet tam reikia pakeisti konstituciją. O jai pakeisti reikalingi du trečdaliai seimo balsų (112 padauginus iš dviejų trečdalių lygu 746). Kadangi klausimą svarstant, seime tiek atstovų nebuvo, seimo dauguma "išsiaiškino", kad du trečdaliai seimo atstovų reiškia ne visų seimo atstovų, o tik sesijoj dalyvaujančių atstovų. Kadangi seimo sesijos kvorumui užtenka vieno trečdalio seimo atstovų (112 padauginus iš vieno trečdalio lygu 37.3), tad PLB konstitucijai pagal tą "išsiaiškinimą" pakeisti pakanka 26 seimo balsų (38 padauginus iš dviejų trečdalių lygu 25.3). Į tuos 26 iškaičius PLB valdybos balsus, išeina, kad PLB konstitucijai pakeisti nereikia nė vieno penktadalio rinktų atstovų. Aišku, tai buvo seimo daugumos flagrantiškas PLB konstitucijos pažeidimas. Iš esmės tai buvo ir PLB konfederacinės sąrangos pažeidimas. Gal būt, neteisininko sąmonei ir sąžinei tokie "mažmožiai" net dėmesio neverti, pagal taisyklę, kad ne žmogus įstatymui, o įstatymas žmogui. Tiesa, kad įstatymas žmogui, ir netinkamas įstatymas gali būti tinkama tvarka pakeistas, bet ne laužomas, nes kas teisės nepaiso mažuose dalykuose, lengvai nepaisys ir dideliuose. JAV teisinės sąmonės krizė tam geras pavyzdys. Juo labiau turi rūpėti teisė tiems, kurie yra kovotojai dėl savo tautos teisių.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai