Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
FIDUS —VYDŪNO IUUSTRATORIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Rėklaitis   
"Ypatingą dėką ir esu kaltas garsingam Vokiečių vaizdininkui Fidus- Būdamas su manim širdingame sutarime ir užjausdamas lietuvių tautos kilimą, sutvėrė jis mielai kelis vaizdelius, ne mano žodžiams paaiškinti, bet jeib savo dailės galėjimu padarytų svarbesniu šį mano veikalą. Vis dėlto vaisdeliai savo būdu tą-pat kalba, kaip ir veikalas. Tesuteikia jie kiekvienam pasimėgimą, kurs atsidėjęs į juos įsižiūrės", šitaip rašė Vydūnas savo 1908 Tilžėj* išleistų "Prabočių šešėlių" įžangoje.

Fidus nupiešė Vydūno trilogijai bendrąjį titulinį, dedikaciją "Tėvynei", titulinius prologui "Anga",
 

atskiroms dalims "Vėtra, "Ne-sau-žmonės", "šventa ugnis" ir užbaigos vinjetę. Kas buvo Fidus, su kuriuo Vydūnas sakosi buvęs "širdingame sutarime"?

Julius Hoeppener — tokia Fidaus tikroji pavardė — gimė 1868 spalio 8 Liubeke. 1887 pradėjęs studijas Miuncheno meno akademijoje, jis keletą metų buvo artimu bendradarbiu tapytojo Karl Wilhelm Diefenbacho, šiojo pramintas Fidus (reiškia Ištikimasis). Susižavėjęs Diefenbachu, Fidus kurį laiką buvo palikęs akademiją ir gyveno pas savo mokytoją provincijoje. Asketas ir keistuolių laikomas Diefenbachas apsprendė ne tik Fidaus kūrybą, bet ir pasaulėžiūrą. Po sunkios ligos Diefenbachas laikėsi vegetarizmo, vaikščiojo basas, nešiojo ilgus plaukus, dėl savo pažiūrų buvo Miuncheno menininkų ne tik pajuokiamas, bet net persekiojamas. Fidų, kuris nuo vaikystės taip pat buvo invalidas (turėjo sužalotas kojas), labai atitiko Diefenbacho gamtos jėgų garbinimo, jaunystės, sveikatos ir grožio pasiilgimo filosofija, meno kūrybos jungimas su dora. Prisimenant, kad Vydūnas, persirgęs jaunystėje džiovą, taip pat laikėsi panašios gyvenimo sistemos, kurią išdėstė savo veikale "Sveikata. Jaunumas. Grožė" (1928), ją net filosofiškai pagrįsdamas, galima būtų kelti klausimą, koks yra mediciniškos diagnozės ryšys su pasaulėžiūra?

Meno požiūriu Fidaus ankstyvieji darbai sukurti Diefenbacho į-takoje, laikomi geriausiais: natūraliai nupieštų aktų variacijos, vaikai ir fėjos, grakščių judesių kompozicijos, melodingos linijų pynės, tapyba ir iliustracijos plunksna. Fidus tuo metu atliko ir Diefenbacho šedevrą 68 metrų ilgio si-luetinį frizą "Per aspera ad astrą". 1892 Fidus baigė meno akademiją Miunchene graiko prof. Gysis klasėje ir, tapęs teosofinio žurnalo "Sphinx" iliustratoriųm, persikėlė Berlynan, kur 1906 netoli Berlyno įsikurdamas priklausė teosofiniam Friedrichshageno rateliui. Fidus teikė iliustracijų žinomam epochiniui žurnalui "Die Jugend", taip pat žurnalui "Die Schönheit", visai eilei draminių ir poetinių veikalų. Sukūrė daug vinječių, ekslibrių, plakatų. Formos požiūriu Fidus priklauso tam amžių sąvartos stiliui, kuris žinomas keliais vardais, kaip Jugendstil, Art nou-veau, secesijos stilius. Turinio atžvilgiu Fidus buvo neoromantikas, tęsęs tradiciją vokiečių romantizmo meistrų, kaip Philipp Otto Runge, Caspar David Friedrich, Ludwig Richter. Menas Fidui nebuvo sau tikslas, bet priemonė skelbti pasaulėžiūros ir etikos idėjas. Kurį laiką Fidus planavo vad. nedogminės religijos šventyklos statybą ir nenuilstamai propagavo vad. gyvenimo reformą, šių idėjų poveikyje jo vėlesnė kūryba pasižymi specifišku simbolizmu, kuris galop sudarė pretekstą kritikai Fidaus meną pasmerkti. — Iš tikrųjų Fidus, panašiai kaip Vydūnas, niekuomet nebuvo vien tik estetines vertybes kūręs menininkas, bet daugiau pamokslininkas, auklėtojas, skelbęs savo idėjas žodžiu ir praktiškai asketine kasdienos sistema bei vegetarizmu, vertinęs muziką ir šokį kaip auklėjimo priemones, siekęs tautiškumo atsinaujinimo biologine ir politine prasme. Jis taip pat ieškojo savo sistemai patvirtinimo Indijos min-tytojų raštuose. Fidus mirė 1948 metų vasarą Berlyne.

Vydūnas, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą vasaromis studijuodavo Vokietijos universitetuose, turėjo progos Berlyne pažinti jam daugeliu atžvilgių artimą Fidų. Kaip R. Serapino nurodytieji Vydūno ryšiai su vokiečių filosofu Franz Hartmann, ir Fidaus šimtmetis padeda išryškinti Vydūno santykį su vokiečių dvasinės kultūros situacija XIX - XX amžių sąvartoje.
Dr. P. Rėklaitis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai