Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PAŽADĖTA — AR IŠTESĖTA? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kojelis   

Pažadai turi savo prasmę. Jie sukelia problemoms dėmesį, pažadina viltis, laimi rėmėjų entuziazmą ir auką. Įvykdyti pažadai kelia pažadus davusio asmens ar institucijos autoritetą ir pasitikėjimą. Iš antros pusės, neištesėti pažadai numuša nuotaikas, žlugdo viltis, pakerta pasitikėjimą žmonėmis ir institucijomis.

1968 metų angoje laisvinimo institucijų vardu buvo padaryta gausiai pažadų. Netgi paskelbtas "Vli-ko ir kitų laisvinimo veiksnių bei organizacijų numatytų pastangų ir jau vykdomų darbų" kalendorius, kurian įtraukta 32 visuomenės dėmesio ir paramos verti darbai bei užsimojimai.

Daug pažadėta, bet kiek ištesėta?

šiais metais šventėme 50 metų sukaktį nuo Vasario 16 akto deklaracijos. Vieningu visų laisvinimo veiksnių sutarimu, 1968 metai buvo paskelbti Lietuvos laisvės kovos metais. Buvo išleistas saviesiems skirtas visų pagrindinių veiksnių vadovų pasirašytas manifestas, o svetimiesiems — memorandumas, pasirašytas  Lietuvos   Diplomatijos šefo ir Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininko. Su memorandumu, gal būt, ir buvo labiausiai pasiskardenta. Jis buvo skirtas laisvųjų kraštų vyriausybėms, prašant paremti Lietuvos laisvinimo pastangas. Buvo numatyta, kur tik įmanoma, sudaryti specialias delegacijas memorandumui įteikti. Tačiau atrodo, kad daugumą adresatų jis pasiekė pašto keliu. Iki šiol nežinoma, ar gauta formalių atsakymų. Bet gera ir tai, kad apie jį rašė kai kurių kraštų spauda, jei ne Europoje, tai bent Azijoje ir Pietų Amerikoje. Vliko pirmininkas dr. Kęstutis Valiūnas, keliaudamas per pasaulį, kontaktavo eilės valstybių vyriausybes, mezgė ryšius su oficialiais valdžios pareigūnais, turėjo pasikalbėjimus su spaudos, radijo, televizijos žmonėmis. Tuo jis nemaža pasitarnavo Lietuvos bylos gyvybės palaikymui pasaulio viešojoje opinijoje. Bet ir vėl: visa tai buvo daroma labiau Vliko pirmininko asmeniška iniciatyva, o ne suplanuotų darbų rėmuose.

Laisvės metų darbo planuosna buvo įtraukta daug gerų sumanymų; eilės tvarka kalendoriuje 6-j u numeriu buvo įrašyta: "Visuose lietuvių gyvenamuose laisvuose kraštuose 1968 metais bus rengiamos peticijos tų kraštų vyriausybėms..."; Nr. 7: "Vliko delegatū-ros ir kitos organizacijos rūpinsis, kad vyriausybių atstovai, parlamentarai, gubernatoriai bei miestų burmistrai 1968 m. padarytų atir tinkamų viešu pareiškimų Lietuvos laisvės klausimu ir kad tie pareiškimai būtų paskelbti atitinkamu kraštų ar vietovių spaudoje"; Nr. 8: "Bus kreipiamasi į bažnyčių hierarchus, kad jie tinkamai atkreiptų tikinčiųjų dėmesį j Sovietų Sąjungos Lietuvai padarytą skriaudą"; Nr. 9: "Bus organizuo-amos spaudos konferencijos sostinėse ir kitose vietose ..." ir t.t- Jei nors vienas iš šių darbų santalki-nėmis veiksnių pastangomis patenkinamai būtų atliktas, jau būtų buvę daug pasiekta. Deja, veiksnių žmonės racionaliai planuotų ir suplanuotų darbų jungtinėmis pastangomis vykdyti nenori. Veiksnių vienybė — manifestuose ir deklaracijose. Taip ir visi šie esmiškai geri sumanymai iš kalendoriaus veik nebuvo bandyti perkelti į lietuviškos veiklos tikrovę. Amerikos Lietuvių Tarybos numatytas 1968. VI.22-23 Amerikos lietuvių kongresas Vašingtone buvo reklamuojamas "kaip svarbiausia šio krašto lietuvių demonstracija Lietuvos laisvės koos metais", bet ir jis tik pratęsė neištesėtų pažadų sąrašą.

Vlikas išleido porą brošiūrų anglų kalba, Baltijos kraštų Laisvės komitetai bendromis pastangomis Išleido vertingą "The Baltic Review" specialų numerį, tačiau kiti lituanistiniai veikalai anglų ir lietuvių kalbomis neiškopė iš kalendoriaus eilučių. Jie ir negalėjo iškopti, nes vieneriems metams užsimojimai buvo per dideli. Reikia suabejoti, ar ir už penkmečio planai bus realizuoti.

Laisvės kovos metais vyko kai kur (pvz. Los Angeles, Filadelfijoje ir kt.) labai gerai suorganizuoti Vasario 16 minėjimai, turėjome Kultūros kongresą, Tautinių šokių šventę, PLB seimą, suvažiavimų, stovyklų, daugybę rezoliucijų ir nutarimų (dalykai įtraukti į kalendorių), bet visa tai reiškė normalų lietuviško gyvenimo ritmą, o ne "ypatingą visų laisvųjų lietuvių jėgų suveiksminimą", kaip skelbė laisvės kovos metų manifestas.

Laisvės kovos metų įsipareigojimai daugumoje liko neištesėti. Mat, planai neracionaliai buvo sukirpti, o planų vykdymui nesukurta bent patenkinamos organizacijos. Dėl organizacinių šlubavimų kova už Lietuvos laisvę kenčia jau veik porą dešimtmečių. Laisvės kovos metams ne 32 tikslai turėjo būti pasiūlyti, bet du ar trys. Jiems realizuoti reikėjo telkti vadovybės entuziazmą, visuomenės tautinį solidarumą, intelektualinį pajėgumą, politinę išmintį ir medžiaginius išteklius. Pasistūmėjimams lietuviškame fronte palankias sąlygas buvo pasiūlę prezidentiniai rinkimai JAV-se ir Čekoslovakijos okupacija. Tačiau ir tos sąlygos mažai tebuvo išnaudotos, ir išliekančių laimėjimų nepasiekta.

Ypatingas išsisėmimas jautėsi Amerikos Lietuvių Tarybos veikloje. Laisvės kovos metai traukiasi į pabaigą, o Taryba, sakoma, į posėdžius vis neįstengia surinkti reikalingo teisėtiems nutarimams padaryti narių kvorumo. Atrodo, lyg žmonės atkakliai siekia postų, bet nemažesniu atkaklumu vengia darbo. Prievarta į kultūrinę sritį stumiama Lietuvių Bendruomenė 1968 metais JAV-se daugiau iniciatyvos politinėje veikloje parodė, negu Amerikos Lietuvių Taryba.

žvelgdami plačiau, pastebėsime, kad 1968 buvo atlikta kitų vertingų darbų, kurie nebuvo reklamuojami "Eltos" ir neįtraukti į jokius kalendorius. Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti išleido 700 puslapių veikalą "Lietuvių literatūra svetur 1945-1967", BATUN vadovauja įdomiam "Baltic Story" teatriniam projektui, lietuviai respublikonai išgavo gerą naujai išrinkto JAV prezidento Nixono pareiškimą Lietuvos reikalu ir t.t.

Gera organizacija, tikėjimas dirbamo darbo prasmingumu ir dirbančiųjų entuziazmas bei pasiaukojimas neša neabejotinai geresnius rezultatus kad ir už labai gerai išreklamuotas deklaracijas.
J. Kojelis


 
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai