Aidai.eu Apžvalga

SVARBESNIEJI VEIKALAI SVETIMOMIS KALBOMIS

Parašė Dr. Tomas Žiūraitis, O.P.

I. TEOLOGIJA
1. Autentiško Bažnyčios mokslo raida

The Catechism of Modern Man — AH in the Words of Vatican II and Related Documents, St. Paul Editions, Boston, 1968, 771 p., $5.95. Leidiny sutelkti Vatikano II svarbiausi aktai — konstitucijos, dekretai, oficialūs pareiškimai, paaiškinti atitinkamais Bažnyčios sinodų dokumentais. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikti klausimai padeda tiksliau suprasti veikalo turinį. Tai nėra katekizmas tradicine prasme, bet pačios Vatikano II doktrinos leidinys, kurį paruošė paulistų vienuolių rinktinė.

Yves Congar, O. P.: Jesus Christ, Herder and Herder, New York, 1966, 223 p., $4.95. Nuosaikiausias Vatikano II dvasios teologas nagrinėja istorinį Kristų. Moderni tomistinių principų ekleziologija. Studijuodami Kristų, stengiamės ne tik Jo mokslą pažinti, bet svarbiausia — jį išpažinti, nuolat atsinaujinant ir visa atnaujinant Kristuje. Pažinimo ir meiles gyvosios dvasios visuotine -katalikiškoji vienybe, jos nuolat tobulėjanti tikrove liudija istorinį Kristų kaip pavienio asmens ir visatos išganymo Kelią, Tiesą ir Gyvenimą.

Hans Köhler: Theologische Anthropologie, Ehrenwirt Verlag, München. 1968, 128 p., DM 14.80. Veikalo pagrindines idėjos: dabarties krikščionis ir šių dienų technikos pasaulio uždaviniai, žmogaus kilmės problematika, laisve ir atsakomybe, nuodėmė ir blogio problema ir t.t. Teologiškoji antropologija pirmiausia siekia prasiveržti pro gyvenamojo laikotarpio nužmoginimo įtaką j apreikštąją Tiesą ir Meilę, nušviesdama žmogaus paskirtį ("die biblische Sicht des Menschen").

Cornelio Fabro, C.S.S.: God in Exile — Modern Atheism, The Paul-ist-Newman Press, 1968, 1275 p., $35.00. Autorius, tomistinės filosofijos "prisiekęs" puoselėtojas, ateizmo ekspertas, analizuoja modernųjį ateiz-mą: jo priežastis, apraiškas ir istoriją. Pateikia išsamią, daugiau kaip 1000 veikalų bibliografiją ir jos kritinį įvertinimą. Tai pirmas toks monumentalus veikalas ateistinio tragizmo klausimu. Vienas iš įdomiausių veikalo skyrių — vad. "mirusio Dievo teologija".

Thierry Maertens: La promotion de la femme dans la Bible, Tournai -Belgique, 1967, 232 p., Fr. B. 96.00. Dar ir šių dienų kai kuriuose civilizuotuose kraštuose tebeveikia vyriškos gimines kulto tradicija, kurią krikščionybe atmetė jau savo istorijos pradžioje. Tačiau nevisada tos krikščioniškos pastangos buvo sėkmingos dėl įvairiausių priežasčių, kurias autorius ir nagrinėja, nurodydamas Šv. Rašto šviesoje vyro ir moters skirtybes bei lygybes krikščionišką paskirtį.

2. Katalikų tikėjimas ir Vatikanas II

Robert Javalet: The Gospel Paradox, Herder and Herder, New York, 1966, 234 p., $4.50. Išganytojas palyginimais kalbėjo svarbiausia ir dėl to, kad veikiau galėtų Jį suprasti ne tik mokslininkai, bet kiekvienas žmogus. Palyginimai — konkrečios žmogaus kalbos viena iš priemonių vaizdingai dalykui išreikšti. Tačiau Dievo žodžiui reikiamai apreikšti neužtenka tik palyginimais apie Jį kalbėti, neatskleidžiant Jo paslapties gelmių. Išganytojas ne tiek palyginimais, kiek savo pavyzdžiu, įsikūnijusiu Žodžiu, kalbėjo ir kalba, kaip tai liudija Jo įkurtoji Bažnyčia. Kai tie palyginimai aiškinami, ieškant vaizdingų naujovių be sąryšio su Kristaus ir Bažnyčios mokslu, tik tada Geroji Naujiena pasensta, jos paradoksai nesąmones reiškia.

Henry M. Morris and others: A Symposium on Creation, Baker Book House, Grand Rapids, 1968. 156 p., minkštais viršeliais, $1.95. Kas pagaliau yra toji evoliucija? Į šį klausimą atsako įvairių pažiūrų mokslininkai, pateikdami naujausius tyrinėjimų duomenis iš geologijos, biologijos, biochemijos, filosofijos, religijos. Išvada: gamtos mokslininkams, nepripažįstantiems filosofijos ir Dievo apreiškimo tiesiog neįmanoma ką nors prasmingo pasakyti apie evoliucijos tikrąsias priežastis.

Mechaniškos evoliucijos teorija iš viso neturi jokio moksliško pagrindo (plg-M. Grison: Problèmes d'origines — L'univers, les vivants, l'homme, Paris 1959).
Jérôme J. Langford, O. P.: Galileo, Science and the Church, Desclee Company, New York, 1966, XV p. ir 237 p., $5.95. Įvadą parašė žinomas Galilëjo tyrinėtojas Stillman Drake, kritiškai, o ne panegiriškai vertindamas patį veikalą. Griežtai, bet teisingai įvade pasisakyta prieš klaidingą inkvizicijos nuosprendį, bet, kaip paprastai, nesiteikta net užsiminti apie tas Galilëjo pasaulėžiūros klaidas, kurios padėjo tai bylai įsižiebti ir suliepsnoti. Veikalo autorius nagrinėja tos bylos visas priežastis, neteisindamas nei inkvizicijos, nei Galilëjo "astronominių" klaidų. Gali-lëjas buvo pats pirmasis, kuris griežčiausiai gynė (kanauninko) M. Koperniko mokslą, iš naujo "pasukusį" žemę skrieti aplink saulę ir tuo pačiu suktis apie savo ašį. Ir vis dėlto ne Kopernikas, bet Galilėjas susikirto su tos revoliucijos nors ir neteisingais priešais svarbiausia dėl to, kad mėgino grynai matematišku -mechanišku būdu aiškinti pačios tiesos pažinimą ir visatos eigą. Toks pažinimo mokslas turėjo būti Bažnyčios atmestas, nes jis priešingas Apreiškimui ir patiems gamtos dėsniams. Galilėjas buvo ir iki mirties liko Bažnyčiai ištikimas. O inkvizicijos klaidingumas nieko bendra neturi su Bažnyčios neklaidingumu.

A New Catechism — Catholic Faith for Adults, Authorized Edition of the "Dutch Cathechism", Herder and Herder, 1967, XVIII p. ir 510 p., $6.00. Tai pagarsėjęs olandų "Naujasis katekizmas" (De Nieuwe Katechismus 1966), skirtas vidutinio prasilavinimo suaugusiems katalikams, turint mintyje ir nekatalikus. Katekizmo autoriai pasirinko ne klausimų - atsakymų tradicinę formą, bet modernaus dialogo pasakojamą formą. Tas katekizmas naujas ne tiek savo forma, kiek savo turiniu ir jo suskirstymo būdu, būtent: I dalis — žmogaus egzistencijos paslaptis, II — Kelias į Kristų, III — žmogaus Sūnus, IV — Kristaus kelias ir V — Kelias į galutinį tikslą, įsakmiai čia jau kalbant ir apie patį Dievą, kuris visose kitose knygos dalyse buvo garbinamas kaip tobulas žmogus, arba kaip į Dievą panašus, mažiausia dėmesio kreipiant j Kristaus dieviškąją prigimtį (plg. 5-6, 19-21, 72-90, 151, 277 ir t.t.). Nesiteikta bent aiškiai priminti, kad Kristus yra antrasis Švč. Trejybes Sūnus, o ne tik žmogaus ir žmonijos istorijos Sūnus. Perdaug "moderniai" pakėlus žmogų į Dievo vietą, o Dievą nukėlus į žmogaus egzistenciją, tenka ir toliau remtis tik tariama Vatikano II doktrina, pvz., Dievo Motinos nekaltumo, Kristaus gimimo, gimtosios ir asmeniškos nuodėmės, teisingumo ir gailestingumo bei išganymo klausimais (tai ypatingai ryšku katekizmo pirmoje ir penktoje dalyje). Katekizmo autoriai susilaukė priekaištų, kad daug kur pasuko ne Vatikano II ir tuo pačiu ne katalikų Bažnyčios doktrinos keliu bet savo takeliu pasinešė. Todėl dabar ruošiama ne tik nauja, bet ir pataisyta to katekizmo laida, žadanti pasirodyti ateinančiais metais.

II. FILOSOFIJA
1. Filosofavimas ir filosofija

Hans fon Dettelbach: Von Sokra-tes bis Sartre, Styria Verlag, Graz-Wien-Kôln. 1968, 295 p., DM 24.50. Ne vadovėliškai, bet originaliai parašytas veikalas, gyvai atkuriąs Europos kultūros istorijos svarbiausius mąstytojus. Veikalo visumoje išryškėja įsidėmėtinas skirtumas tarp gamtininkų ir kitų paviršutinio filosofavimo ir pačios filosofijos. Filosofija — žmogaus kūryba. Todėl filosofija nėra įsikūnijusi tobulybe, bet tik giliausias, t. y. kritiškas ir savikritiškas tikrovės aukščiausios prasmės mokslas, padedąs sėkmingiau tobulėti. Proto ir valios vertybėmis tobulėjama, siekiant išminties meiles idealo, o ne pačiu idealu tampant. Pati filosofija yra ir mokslas, ir gyvenimas.

J. Conilh: Emmanuel Mounier — Sa vie, son oeuvre, avec un exposé de sa philosophie, P.U.F., Paris, 1966, 120 p., Fr. 5.00. žinomas E. Mounier (1905 - 1950) ir jo raštų populiarus interpretatorius pateikia šio žymaus filosofo personalizmo apybraižą. Krikščioniškas personalizmas yra artimas krikščioniškam egzistencializmui ir visiškai priešingas nevilties, beprasmybės klausimais filosofavimui — ateistiniam egzistencializmui. Anot autoriaus, žmogiškojo asmens nelygstamas primatas šiame pasaulyje nëra pats sau galutinis tikslas. Priešingu atveju kiekvienas žmogus turėtų būti ne tik istoriška, bet kartu ir antlaikinė asmenybe — Dievas, žmogus kaip asmuo yra tol šios visatos ir civilizacijos tikslas, kol jis, kovodamas ir dël kasdieninės duonos, nuolat siekia pilnutinio žmogaus idealo, įkūnyto Dievo ir žmogaus — Kristaus. Tai žmogaus individualybes, laisves ir atsakomybes personalizmas.

Bernard Lakebrink: Klassische Metaphysik: Eine Auseinandersetzung mit der existentialen Anthropozentrik Verlag Rombach, Freiburg, 1967, 288 p., DM 14.00. Autorius yra Freibur-go universiteto filosofijos profesorius, scholastinės filosofijos ir "vokiečių idealizmo" tyrinėtojas, dabarties egzistencializmo kritikas, šiame veikale jis nagrinėja egzistencialinę (M. Heideggerio ir kt.) antropologiją, tą konkretaus žmogaus gyvenimiškų rūpesčių filosofiją, ryšium su klasiškos metafizikos antropocentriniais rūpesčiais. Daug dėmesio skirta kaiku-riems dabarties teologams, ypač Kari Rahnerio veikalui "Hörer des Wortes".

Walter J. Ong, S.J.: Knowledge and the Future of Man; Holt, Rine-hart and Winston, 1968, $7.95. Sutelktinis veikalas, kuriame dalyvauja J. Macquarrie, M. Eliade, J. Noon-an, J. Collins, M. McLuhan ir teologas Karl Rahner. Naujai spręsdami mokslo ir žmogaus ateities problematiką, autoriai mėgina atsakyti į alternatyvinį klausimą: ar mokslas formuoja gyvenimą, ar gyvenimas formuoja mokslą? Abu tie formavimo ar formavimosi būdai iš tikrųjų reiškia tik tariamą alternatyvą, nes jie veikia vienas antrą. Šiai alternatyvai pagrįsti autoriai pasirinko šitokias temas: auklėjimas, tarptautinė politika, antropologija, technologija, gamtos mokslai, filosofija, įstatymas ir teologija. Kartais perdaug nekritiškai prasiveržia teilhar-dinės vizijos pan-en-teizmas mokslo ir krikščioniško žmogaus ateities vardu.

2. Orientališka išmintis ir filosofija

Charles A. Moore: The Chinese mind — Essentials of Chinese Philosophy and Culture; East-West Center, University of Hawaii Press, Honolulu, 1967, 402 p., $9.50. Veikalo autoriai, beveik visi kinai, aiškina kinų minties kultūros ir jų civilizacijos pagrindus filosofinės perspektyvos požiūriu (" . .. the Chinese mind from the philosophical perspective"). Turinyje: kiniečių teorijos ir praktikos samprata ryšium su humanizmu, kinų filosofijos klausimas, socialinių, etinių ir dvasinių vertybių pagrindai, pasaulis ir individas kinų metafizikoje ir religijoje, politinė ir papročių teisė individo atžvilgiu senųjų bei naujųjų laikų Kinijoje ir t.t. Charles A. Moore: The Indian Mind —Essentials of Indian Philosophy and Culture, East-West Center Press, Honolulu, 1967, 458 p., $9.50. To pa-ties Havajų universiteto leidinys, dėstąs indų minties kultūros ir jų civilizacijos pagrindus filosofinėje perspektyvoje. Tiek aukščiau minėtu, tiek šiuo veikalu norima vakariečius ne tik supažindinti su orientališka išmintimi, bet parodyti jos svarbą filosofijos istorijoje ir kultūros filosofijoje. Turinyje: metafizikos teorijos indų filosofijoje, budizmas kaip priežastingumo dėsnių mokslas, indų individualus nusiteikimas religinių problemų atžvilgiu, religinės ir grynai dvasinės vertybės indų išminties istorijoje, indų individualizmo problemos aktualumas Vakarų pasaulyje.

Augustinus A. Tseu: The Morai Philosophy of Mo-Tze, China Printing LTD, Taiwan, 1965, 207 p. $6.00. Autoriaus praplėsta disertacija, apginta Pu-Jen kat. universitete Taiva-ne. Kaip religijos ir tikėjimo atžvilgiu Lao-Tze (maždaug apie 600 pr. Kr.) yra žymiausias kinų "kairiųjų" ideologas, taip Mo-Tze (apie 500 ar 396 pr. Kr.) yra žymiausias kinų "dešiniųjų" atstovas, kai tuo tarpu Konfucius (gyvenęs apie 551 - maždaug 479) yra žymiausias tų "kraštinių" derintojas, bet tik "žemiškųjų" vertybių puoselėtojas. Anot autoriaus, toks Konfucijaus aukso vidurys pasirodė kinų dvasiai perdaug svetimas. Todėl Mo-Tze griežtai pasisakė prieš Konfucijų, skelbdamas savo mokslą, vadinamą "dangaus religine filosofija". Dangus — tai meilė ir teisingumas; dangaus valia — moralinio įstatymo idealas, siekiant absoliučios lygybės, taikos tarp paskirų žmonių ir visų tautų. Vakarams Mo-Tze tebėra beveik nežinomas, nors jo mokslas pažadino ir gaivina šiame amžiuje kilusią tautinę kinų revoliuciją. Netiesiogiai autoriaus paaiškinta ir tai, kad komunizmas ir jo "tiltų statytojai" savo smurtu, o ne tariama įtaka mėgina palaidoti tą revoliuciją.

III. TEILHARDINIS EVOLIUCIONIZMAS

Henri de Lubac: Teilhard Explained, Paulist Press-Deus Books, Glen Rock, 1968, 115 p., minkštais viršeliais $0.95. Evoliucija reiškia tam tikrą ir iki tam tikro laipsnio raidą, vystymąsį, pradinės užuomazgos tobulėjimą savo prigimčiai priklaus3n-čiose ribose. Evoliucija (palaipsniui vykstąs tobulėjimas) vyksta ne gamtos dėsnius kurdama, bet juos vykdydama. Evoliucionizmas — tai grynai mechaniško vystymosi ideologija, aklas evoliucinis tikėjimas, kuriam milijonai ar bilijonai metų reiškia ne evoliucijos sąlygas, bet pačias priežastis, savotišką pirminės medžiagos stebuklą. Teilhard'as, jungdamas mokslą su tikėjimu, "pašalino" tą priešybę, regėtojo teisėmis įvesdamas Kristų į tą evoliuciją, kurioje Jis savo žmogiškąja prigimtimi nuolat vystosi, vadinama kristiškąja prigimties galia ("le christique") jungia viską su Jo dieviškąja prigimtimi taip. kad pagaliau su visos tokios evoliucijos atbaigimu pats Kristus persikeltų iš tos Alfos į save patį kaip Omegą! Tokiu būdu Kristus yra trejopos prigimties: žmogiškos, kris-tiškos ir dieviškos. Pati pirminė medžiaga slepianti savyje ir medžiagos, ir dvasios, ir kristiškumo! Antruoju savo atėjimu į šį pasaulį Kristus viską "susakramentins", panašiai kaip duoną ir vyną konsekracijos metu. Teilhardinio evoliucionizmo pan-sak-ramentalizmas, kuris neturi nieko bendra nei su šv. Povilo mokslu, nei Šv. Rašto ir katalikų Bažnyčios mokslu. Henri de Lubac'as ir šioje knygoje, neskirdamas evoliucijos nuo evoliucionizmo, tebekartoja, kad Teilhard'as yra autentiško katalikų Bažnyčios mokslo misionierius. Pateikia ir teilhardinės terminijos žodynėlį, kuriame veltui ieškotumei termino "Įsikūnijimas" (Incarnation), nes jo neįmanoma sukrikščioninti net simboliška reikšme (p. 86). Henri de Lubac'as. iškėlęs nemažai Teilhard'o doktrinos labai vertingų savybių, vis dar nesiteikia paaiškinti popiežių Jono XXIII ir Povilo VI pakartotinų įspėjimų, oficialiai raštu pareikštų prieš Teilhard'o doktriną kaip autentiško katalikų Bažnyčios mokslo vadinamą ne statišką, bet dinamišką interpretaciją. Tie raštai buvo išsiuntinėti vyskupams, vienuolynų vyriausiems viršininkams, katalikų universitetu rektoriams ir bibliotekoms 1957.XII.15, 1962.VI.30, 1963.IX.30, o 1966.VII.15 popiežius viešai gyvu žodžiu tai pakartojo, kalbėdamas tarptautinei teologų ir egzegetų grupei.

Werner Broker: Der Sinn von Evolution, Patmos Verlag, Dusseldorf, 1967, 183 p., DM 14.00. Labai kruopšti studija, nagrinėjanti evoliucijos teorijų prasmės problematiką gamtos mokslų ir teologišku požiūriu. Nors autorius specialiai nenagrinėja esminio skirtumo tarp evoliucijos teorijos ir evoliucionizmo sampratų, tačiau iš tikro veikale tas skirtumas vykusiai išryškintas. Turiny: pagrindinės pastabos dėl evoliucijos sampratos, tikrasis evoliucijos prasmės klausimas, savikritika iškylančių klausimų atžvilgiu, evoliucijos problema kaip tiesioginė ir netiesioginė teologijos sritis, išvadų sintezė. Autorius irgi aiškiai skiria sąlyginį ir priežastinį santykį evoliucijos moksle, kurį kita proga charakterizavome (plg. Aidai, 1965, Nr. 6, p. 282). Ką iš tikrųjų reiškia evoliucijos teorija ir evoliucionizmas, studijuotinas veikalas: Walter Zimmermann — Evolution, Geschichte ihrer Probleme und Erkenntnisse, Verlag Kari Alber, Freiburg-Munchen, 1953, IX p. ir 623 p., apie DM 40.00.
Dr. Tomas Žiūraitis, O.P.

Sukurta: Kretingos pranciškonai