VISUOMENĖS TARNYBOJE PRANAS VAINAUSKAS Spausdinti
Parašė Domas Jasaitis   
1969 sausio 26 suėjo Pranui Vainauskui septyniasdešimts metų. Gimė Gasčiūnų bažnytkaimyje, Šiaulių aps. Pirmas pasaulinis karas nutraukė jo mokslinimąsi Mintaujos gimnazijoje ir nubloškė į Voronežą (pietų - rytų Rusijoje), kur buvo susitelkę per 2000 lietuvių moksleivių. Į Voronežą buvo evakuota iš Lietuvos keletas mokyklų, buvo ir naujai įsteigta Martyno Yčo vardo berniukų ir mergaičių gimnazijos. Pr. Vainauskas išbuvo Voroneže iki 1918 pavasario. Grįžęs į Lietuvą, įstojo į Šiaulių gimnaziją ir baigė ją 1919. Tie laikai buvo kritiški mūsų besikuriančiai valstybei, todėl mokslo metai buvo sutrumpinti. Beveik visi abiturientai įstojo savanoriais į kariuomenę ir buvo nukreipti į karo mokyklą Kaune.

Atrodo, kad Pr. Vainauskas gavo brandos atestatą, būdamas visiškai subrendęs ir pasiruošęs įvairiems ir sunkiems darbams. Tai įrodo jo eitų pareigų ir veikimo katalogas. Baigęs karo mokyklos II laidą, kau-jasi su tėvynės užpuolikais. Kavoms už nepriklausomybę pasibaigus, jis 1922 išėjo leitenanto laipsniu atsargon. 1922-27 išklausė Lietuvos Universiteto teisių fakulteto teisių skyrių. 1923 išėjo į Klaipėdos sukilėlių eiles. Universiteto mokslus  beeidamas,   ėjo   įvairias pareigas. 1923-24 buvo Kauno apskrities tvarkytojas, 1924-26 žemės reformos departamento direktorius, 1927-34 finansų ministerijos prekybos departamento vyr. referentas. 1934 nusikėlė į Klaipėdą ir iki 1939 buvo Klaipėdos uosto muitinės viršininkas.

1941 prasidėjus Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga ir Lietuvos partizanams paskelbus nepriklausomybę, Pr. Vainauskas tapo Laikinosios Lietuvos vyriausybės prekybos ministru. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946-49 buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausios valdybos narys. 1949 atvyko į JAV. Nuo 1951 yra Lietuvos Laisvės komiteto ir VLIKo bei Pavergtųjų tautų seimo lietuvių delegacijos narys.

Pranas Vainauskas yra vienas iš pirmųjų ateitininkų — jau nuo 1911. Juose aktyviai ir plačiai reiškėsi tremties metu Rusijoje. Nuo 1917 — lietuvių krikščionių demokratų veikėjas, nuo 1927 centrą, komiteto narys, o 1949-58 centro komiteto pirmininkas. Nuo 1951 Vidurio Europos krikščionių demokratų sąjungos tarybos ir jos vykdomojo komiteto narys. 1958 tarp-kontinentinėje krikščionių demokratų konferencijoje Briuselyje dalyvavo kaip Vidurio Europos krikščionių demokratų sąjungos delegacijos narys.
Politiniais klausimais rašė XX Amžiuje, Drauge, Tėvynės Sarge, Jaunimo žygiuose.

Pranas Vainauskas pozityviai išsiskiria tuo, kad jis visuomeninėje veikloje reiškiasi daugiau darbu nei žodžiais, praktika nei dialektika. Gal dėl to organizacijos ir įstaigos, kuriose tenka dirbti, dažnai paveda jam tvarkyti jų ūkinius ir finansinius reikalus, čia jis pasireiškia kaip perfekcionistas. Jis saugo visuomeninį ir valstybinį turtą labiau už savo. Visuomeninių lėšų taupymas irgi yra Pr. Vainausko būdo savybė, šiais savo bruožais jis primena velionį Steponą Kairį, kuriam visuomenės turtas buvo savo rūšies tabu.

Kitas iškilus Pr. Vainausko būdo bruožas yra jo nesvyruojanti, galima sakyti, granitinė ištikimybė įsisavintiems idealams. Ta savybė užtikrina organizacijų tęstinumą ir perdavimą jaunesnėms veikėjų kartoms geriausių tradicijų, susikaupusių veikimo dešimtmečių tėkmėje. Šalia ištikimybės savo pasaulėžiūrai, Pr. Vainauskas yra visuomet atviras korektiškiems santykiams su kitaip galvojančiais puoselėti. Pranas Vainauskas yra džentelmenas ir iš vidaus ir iš viršaus. Tokių mums labai stokoja.
Linkime Pranui Vainauskui dar ilgus metus tarnauti Lietuvai ir visuomenei.
Domas Jasaitis