PAVASARIO KELIU Spausdinti
Parašė B. Rutkūnas   
Važiuoja mano žemė
žaliu pavasario keliu.
Apsupo miglos veidą
jaunosios vualiu.

Ar išpažinti jums,
kad aš pavasarį ir žemę
kaip ir seniau tebemyliu?
Brendu gyvenimą kasdien iš naujo
sidabro upeliu.

Manosios meilės alki sauja
jaunystės auksą renka, plauja
tyros srovės dugne   
Atbėga nerimas į kraują —
nusineša mane

į upę atradimo naują,
patvinkusią žvaigždžių ugnia.
Ir šaukia sielą, širdį dainai
tolioji nežinia    - -

Jeigu paklaustų kas mane,
ar aš myliu —
aš nusijuokčiau jauna krūtine,
kaišyta spindulių . . .


V. IGNAS Žvejai (medžio raižinys, 1965)