AIDŲ DVIDEŠIMTMETIS AMERIKOJE Spausdinti
Parašė Tėv. Leonardas Andriekus, O.F.M.   
Baigiantis metams, norime su Gerb. Skaitytojais pasidalyti mintimis dėl "Aidų" ateities. Kalbant apie ateitį, pirmiausia prisimintina dabartis.

Kai kurie mūsų skaitytojai gal net nepastebėjo, kad "Aidai" Amerikoje leidžiami jau dvidešimt metų. Pranciškonai perėmė žurnalą iš Europos 1949 m. rudenį. O šioj Atlanto pakrantėje pirmasis numeris pasirodė 1950 metų sausio mėnesį.

Tremties sąlygose tai reikšminga sukaktis. Lietuvių visuomenė turėjo mėnesinį kultūros žurnalą per dvidešimt metų be jokių pastangų ir rūpesčių. Vienintelė pastanga buvo tik užsiprenumeruoti ir atsiųsti prenumeratos mokestį. Per tą laiką leidėjai nesiskundė, neprašinėjo pašalpos iš oficialių fondų, negavo jokių premijų. Priešingai, patys "Aidai" suteikė 15 premijų po 500 dol. už mokslo ir literatūros veikalus.

Bet tai nereiškia, kad gyvenome pertekliuose. "Aidų" finansinė padėtis visą laiką baimino. Teko rūpintis, sudurstant metus, užkamšyti nuostolių plyšius, prašinėti privačių asmenų aukos ir pagaliau būkštauti, kad nekristų žurnalo prenumeratoriai. Visų sunkiausia buvo pakelti savo šviesuomenės moralinį abejingumą. Leidi kultūros žurnalą, jauti jo būtinybę, klausai įvertinimų žodžiais, bet regi, kad prenumeruojasi tik dalelė tų, kuriems jis skiriamas. Kiti pasyviai stebi arba visiškai užmerkia akis. Tai skaudi patirtis leidėjams dvidešimties metų būvyje.

Teoriškai imant, nėra lietuvio tremty, kuris norėtų, kad sustotų "Aidai". Sustojus mėnesiniam kultūros žurnalui dėl finansinių priežasčių, kristų gėdos dėmė ant prasigyvenusių šio krašto lietuvių. Tai rodytų, kiek giliai spėta pasinerti į materializmą ir kaip toli nuklysta nuo dvasinių vertybių. Ką tada sakytų tėvynėje likę žmonės, kurie seka mūsų pastangas ir džiaugiasi laimėjimais? Juk "Aidai palaiko nuolatinį ryšį tarp kūrėjo ir skaitytojo.

Leidėjai per dvidešimt metų stengėsi išsaugoti kultūros žurnalo gyvybę, iš niekur nelaukdami padėkos ar pripažinimo ir net pakeldami kai kuriuos priekaištus. Ir dabar esame pasiryžę eiti tuo pačiu taku. Tik norime, kad su mumis kartu žygiuotų visi tie, kurie brangina lietuvių kultūrą. Mes dar vieną sykį sudedame savo viltis į lietuvių elitą tremty: dvasininkus, gydytojus, inžinierius, profesorius, studentiją — ir nieko kito neprašome, kaip tik prenumeruotis kultūros žurnalą. Dvidešimtmetis yra proga išbusti bei atsinauj inti.
Iš savo pusės gyvai jaučiame, kad atėjo laikas sustiprinti mūsų leidžiamo žurnalo prenumeratos pagrindą. Paskutiniaisiais metais spaudos ir pašto išlaidos yra tiek pakilusios, kad neišvengiamai tenka kelti prenumeratą. Laikome, kad žmonės yra tiek prasigyvenę, kad pajėgs skirti trejetą dolerių metams daugiau. Vildamiesi būti suprasti, žurnalo prenumeratą 1970 metams nustatome 10 dol. Tai apmokės bent faktines spausdinimo išlaidas bei medžiagą. Kitos išeities neturime. Geriau prašyti bei maldauti, negu 20 metų leistus "Aidus" palaidoti.

Įkopę į trečią dešimtmetį, gaivinamės naujom viltim ir jaučiamės dėkingi redakcijai, bendradarbiams, prenumeratoriams, bičiuliams.
"Aidų" leidėjų vardu

Tėv. Leonardas Andriekus, O.F.M.