MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS Spausdinti
Parašė J. G.   

Ko siekė šiuo vardu pavadintasis mokslininkų suvažiavimas, įvykęs Čikagoj lapkričio 27-30 dienomis, esame informavę jau spalio numeryje. Gi dabar galime pasidžiaugti, kad aplamai jis pateisino dėtąsias viltis — sėkmingai praėjo.

Reikia tai pripažinti nepaisant, kad šio simpoziumo ruošoj jautėsi ne tik sistemos, bet ir "improvizacijos". Atrodo, kad ligi pačių paskutinių dienų vyko "aiškinimusi" ir atitinkamų keitimų, ir dėl to galutinė programa buvo paskelbta tik prieš pat suvažiavimą. Mūsų sąlygomis tai sunkiai išvengiama, be to, tokio pobūdžio suvažiavimas buvo šaukiamas pirmą kartą, dar neturint reguliaraus organizacinio aparato.
Kaip pasisekė?

Trejopu atžvilgiu galime šį mokslininkų suvažiavimą laikyti pasisekusiu.
Pirma. Nors ir kukliu simpoziumo vardu pavadintas, šis Mokslo ir kūrybos simpoziumas iš tikro buvo pačių mokslininkų suvažiavimas. Čikagoj rengiamuose suvažiavimuose niekada salės nėra tuščios, nes visada jas pripildo vietinė publika. Nestokojo jos ir šį kartą bendruosiuose posėdžiuose. Tačiau ir iš visos Amerikos, nuo Atlanto iki Pacifiko, suvažiavusių mūsų mokslininkų buvo pakankamai gausu, kad Čikaga jų neužgožtų. Specialiuosiuose posėdžiuose netgi vinškai nesijautė Čikagos dominavimo — auditorija buvo tikrai įvairi, suvažiavusi ne tik iš artimesnių, bet ir iš pačių tolimųjų Amerikos vietovių (Skliausteliuose būtų galima apgailestauti nebent vieną dalyką: ne visi atvykusieji dalyvavo simpoziume visą laiką. Kai kurie pasirodė tik dienai ar pusdieniui — atskaityti savo pranešimui ar šiaip tik užsukti. Aišku, kad nei jie galėjo artimiau susipažinti su kitais, nei kiti su jais. Pastebime tai dėl to, kad artimesnis mūsų mokslininkų susipažinimas buvo vienas iš šio suvažiavimo uždavinių).

Antra. Nors ir nebuvo riboj a-masi viena kuria generacija, tačiau iš tiesų buvo norima išvesti viešumon mūsų gausius jaunuosius mokslininkus. Tai ir buvo padaryta, kaip akivaizdžiai rodo statistiniai duomenys. Simpoziumo programoj dalyvavo 54 (tiek skelbta spaudoj, tiek rodo ir rašančiojo "kalkuliacija", nes bene trejetas skelbtųjų faktiškai nepasirodė nei patys, nei su savo pranešimais). Iš jų absoliučiai dominuojančią daugumą sudarė 35-45 metų amžiaus žmonės (visuomeniškai tai greičiau jau viduriniosios kartos amžius, bet mokslininkuose galime šį amžių laikyti dar tik pakeliui iš jaunesniosios į viduriniąja kartą). Vyresnių kaip 45 metų buvo nedaug — vos 12 (iš jų šešiasdešimtį perkopusių 3, penkiasdešimtį — 4 ir jau bežengiančių į penkiasdešimtį 5). Nedaug buvo ir jaunesnių kaip 35 metų amžiaus — bene 5 (du po 33 ir du po 32 metus, o vienas vos 27 metų amžiaus). Taigi, apytikriai skaičiuojant, 35-45 metų amžius sudarė simpoziumo programos dalyviuose per du trečdaliu (37 iš 54).

Imant kraštutines ribas, se-niausiąjį programos dalyvį nuo jauniausiojo dalyvio (doktoranto š. Lazdinio) skyrė 41 metų tarpas. Tai, sakytume, ištisų dviejų generacijų "praraja". Tačiau konkrečiai žvelgiant į visų šio simpoziumo programos dalyvių amžių, generacinė "praraja" sureliatyvė-ja. Užuot šuolių, atsiskleidžia laips-ninė seka, kurią tik schematiškai galima generacijomis skaldyti. Ne vienas  iš  tų, kuriuos  vadintume dar "jaunaisiais", iš tikrųjų tik metais kitais atsilikę nuo tų, kuriuos jau priskiriame "vyresniesiems". Nors šiuo metu ir madoj "konfrontuoti" generacijas, simpoziume nesijautė jokios generaci-nės įtampos. Laikome tai teigiamu dalyku.

Kaip įvairaus amžiaus buvo simpoziumo programos dalyviai, taip įvairioms kartoms atstovavo ir jo klausytojai. Suvažiavime buvo galima sutikti ištisą eilę tiek vyresniųjų, tiek jaunesniųjų mokslininkų, kurie šį kartą nebuvo pro-gramon įtraukti. Atvyko jų ir iš toli (Atlanto pakraščio miestų nuo Bostono ligi Vašingtono). Tai liudija, kad mūsų mokslo žmonių susitelkimo idėja rado atgarsio. O kadangi tuo pačiu metu vykęs bendrinės studentų sąjungos suvažiavimas neturėjo atskiros paskaitinės programos, tai bent intelektualesnieji iš studentų taip pat buvo sutinkami ir šiame simpoziume. Ir jautėsi visai savai, nesislėpė užpakalinėse eilėse (kaip dažnai per mūsų minėjimus), o nesibaimino ir pirmųjų eilių (nors būtų pasitaikę atsisėsti ir prie didelių, bet jiems nepažįstamų autoritetų), žodžiu tariant, nestokojo dalyvių, įvairaus jie buvo amžiaus, bet visus jungė gera nuotaika — laisva nuotaika.

Trečia — pati simpoziumo programa. Detaliau ją aptarsime toliau. O apskritai reikia ją teigiamai vertinti — buvo pakankamai brandi. Turint per 50 programos dalyvių, sunku ir norėti, kad visi būtų lygaus mokslinio pajėgumo ar kad visi būtų lygiai kruopščiai atlikę pasiimtuosius uždavinius. Vienu antru teko ir daugiau ar mažiau nusivilti, arba dėl to, kad ne visi profesoriai (tegu ir geri ar bent pakankami pedagogai) yra ir mokslininkai, arba dėl to, kad kai kurie per lengvai pažiūrėjo į savo uždavinį ir nepasirengė tiek, kiek būtų reikėję. Bet vienas antras silpnesnis atvejis nekeičia visumos teigiamo vertinimo.

Buvo stengiamasi šiame Mokslo ir kūrybos simpoziume atstovauti tiek "griežtiesiems" technikos bei gamtos mokslams, tiek visuomeniniams bei humanitariniams mokslams. Formali pusiausvyra tarp jų buvo išlaikyta. Tačiau faktiškai šioj pusiausvyroj liko ir spragų. Iš "griežtųjų" mokslų stipriausiai buvo atstovaujami pritaikomieji mokslai — technologija. Neveltui ir abu šio simpoziumo programos organizatoriai buvo inžinerinių mokslų atstovai. Svarbiausia, šių mokslų atstovų daugiausia ir yra mūsų jaunajame mokslininkų prieauglyje. Todėl ir buvo natūralu, kad ir šiame simpoziume technologija būtų stipriai atstovaujama. Bet užtat tenka konstatuoti, kad iš teorinių gamtos mokslų tik chemija susilaukė savo atstovų. Gi fizika buvo palikta laukti kito simpoziumo (tebuvo vienas pranešimas iš geofizikos). Taip pat tiesioginio atstovavimo (atskirais posėdžiais) nesusilaukė ir biologija su medicina. Ant gamtos ir žmogaus mokslų ribos stovinčiai psichologijai buvo iš pradžių numatomas atskiras posėdis, bet paskui iš programos jis pranyko (matyti, nepajėgus suorganizuoti). Gaila, nes psichologų turim gana apsčiai, be to, ir netoli Čikagos gyvenančių.

Humanitarinių mokslų kalbotyros ir literatūros posėdžiai buvo skirti lituanistinėms problemoms. Tai ir visą simpoziumą šia prasme "lituanistino". Bet teko pasigesti istorijos. Deja, būtų tekę remtis tik vyresniaisiais istorikais, nes jaunesniuosiuose mokslininkuose istorikų stokojame. Užsiminėme literatūros mokslininkų dalyvavimą. Lygiai būtų lauktina ir aplamai menotyrininkų. Muzikologų, berods, nė vieno neturime. Bet dailės tyrinėtojų ir istorikų vienas antras yra. Būtų pravartu nukreipti jų dėmesį ir į lietuviškąją dailės kūrybą.

Pačiais paskutiniais mėnesiais buvo atsiminta ir filosofija. Tačiau atskiro filosofijos posėdžio nebebuvo įmanoma suorganizuoti. Iš šiam posėdžiui numatytųjų pranešimų vienas buvo nukeltas į bendrąsias paskaitas, o antras įjungtas į visuomeninių mokslų posėdį.
Norint aprėpti visus mokslus, ateityje reikia atsiminti ir teologiją, kuri šį kartą, rodos, nebuvo nė galvon atėjusi. Nors ir negausiai, bet turime ir teologų mokslininkų, tiek katalikų, tiek evangelikų.

Žinoma, kad ir kaip būtų buvę norima aprėpti visus mokslus, šio simpoziumo rėmuose tai nebūtų buvę įmanoma. Visos keturios simpoziumo dienos buvo taip perpildytos posėdžių, kad visą programą sekti pajėgė tik patys uoliausieji dalyviai (ir tai tik tiek, kiek posėdžiai nesikryžiavo). Todėl ir ankstesnės pastabos dėl tų ar kitų mokslų šiame simpoziume neatsto-vavimo nereiškia priekaištavimo, o tėra faktinis suvažiavimo charak-terizavimas. Tačiau kitame suvažiavime (vis viena, simpoziumu ar kuriuo kitu vardu jis vadinsis), be abejo, reikėtų į tai atsižvelgti ir pirmenybę skirti tiems mokslams, kurie šiame pirmajame mokslininkų suvažiavime nebuvo atstovaujami.

Tiek bendrais bruožais, o toliau apžvelgsime atskirus šio simpoziumo momentus. Programa buvo trejopa: a. bendrieji posėdžiai, b-specialieji moksliniai posėdžiai (jie vyko paraleliai) ir c. laisvieji simpoziumai — diskusiniai pokalbiai (daugiau ar mažiau improvizuoti).

Bendrieji posėdžiai

Bendriesiems posėdžiams buvo skirtos dvi dienos: pirmoji (X1.27, ketvirtadienis) ir paskutinioji (XI, 30, sekmadienis), šie posėdžiai vyko Jaunimo centre.

Trumpais žodžiais simpoziumą atidarė jo rengėjai JAV Lietuvių Bendruomenės pirmininkas inž. Bronius Nainys ir prof. dr. Algirdas Avižienis, simpoziumo programos pirmininkas, šiais metais sukankant 400 metų nuo atvykimo Lietuvon pirmųjų jėzuitų, tuoj į-kūrusių aukštesniąją mokyklą (kolegiją) ir po dešimtmečio (1579) aukštojo mokslo Vilniaus akademiją, simpoziumas buvo jo pirmininko skirtas ("dedikuotas") 400 metų aukštojo mokslo sukakčiai Lietuvoje.

Nors į simpoziumą atsilankė daug garbingų svečių ir buvo gauta nemaža laiškinių sveikinimų, laiko jie neužėmė. Labai girtinas ir pasektinas precedentas — išgyvendinti sveikinimus kaip programos dalį. Niekam jais nesuteikiama ypatingos garbės, o tuščiai laiko daug sugaištama. Daug tikslingiau buvo iš karto pradėti, kam ir buvo. suvažiuota.
Visa ketvirtadienio popietė buvo skirta apžvelgti mokslo išsivystymui sovietu okupuotoje Lietuvoje. Šiam posėdžiui vadovavo prof. dr. Tomas Remeikis (St. Joseph's Col-lege, East Chicago, Ind.), taikliai pradžioje pastebėdamas, kad aplamai sovietuose mokslas traktuojamas politinės socializacijos instrumentu. Dabartinė mokslo padėtis Lietuvoje buvo apžvelgta 8 paskaitų ciklu. Pateikdamas statistinius duomenis apie Lietuvos dabartines aukštąsias mokyklas ir jose dirbamą mokslinį darbą, bendrą žvilgsnį į Lietuvos mokslo padėtį metė prof. dr. Benediktas V. Ma-čiuika (Univ. of Connecticut), Storrs, Conn.). Toliau sekė atskirų mokslo šakų stovio Lietuvoje apžvalga: ekonomikos — prof. Pranas Zunde (Georgia Institute of Technology, Atlanta, Ga.; atsiuntė savo multiplikuotą pranešimą, pats negalėjo atvykti), istorijos — Vincas Trumpa (iš Vašingtono), kalbotyros — Leonardas Dambriūnas (taip pat iš Vašingtono), literatūros mokslo — dr. K. Ostrauskas (iš Filadelfijos Univ. of Pennsylvania bibliotekos), medicinos — dr. Vacys Šaulys, pedagogikos — Gi-nutis Procuta Chicago State College) ir tiksliųjų mokslų — inž. Donatas Šatas (Whitman Products Corp., Warwick, R. L). Apskritai visi pranešimai buvo rūpestingai parengti ir (su viena išimtimi) multiplikuoti (tai bent dalis klausytojų juos gavo ir į rankas).

Ketvirtadienio vakarą buvo dr. J. Girniaus paskaita Istorinis žvilgsnis j filosofiją Lietuvoje. Ši paskaita bent netiesiog atliepė šio simpoziumo dedikaciją 400 metų aukštojo mokslo Lietuvoje sukakčiai, nes (tegu ir labai schemiškai) apžvelgė filosofijos Lietuvoje istoriją nuo jos pradžios Vilniaus akademijoje ligi dabarties tėvynėje ir išeivijoje. Tačiau, nerasdamas tolydumo tarp istorinėje Lietuvoje besimezgusios filosofijos ir tautiškai atgimusioje Lietuvoje pradėtos lietuviškosios filosofijos, dr. J. Girnius apibendrintai formulavo: nors valstybinė mūsų praeitis yra sena, mūsų tautinė kultūra yra naujakuriška (dėl to ir reikia ją matuoti ne šimtmečiais, o tik dešimtmečiais).
Tą patį vakarą dar buvo numatyta prof. dr. M. Gimbutienės paskaita apie prieš indoeuropietinius Europos kultūros ir meno paminklus. Tačiau, prelegentei dėl sunegalavimo neatvykus, šios paskaitos nebuvo.

Taip pat bendram posėdžiui buvo skirtas ir sekmadieniais — baigiamoji simpoziumo diena. Iš ryto jėzuitų koplyčioje kun. B. Mar-kaitis, SJ, atnašavo mišias už mirusius lietuvius mokslininkus ir pasakė atitinkamą pamokslą. Po pamaldų buvo atliktos apeigos prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Aukurą uždegė PLB pirmininkas St. Barzdukas, žodį tarė kun. J. Borevičius, SJ, vainiką prie paminklo padėjo dr. Ad. Darnusis ir B. Nainienė. Vėliau Jaunimo centre prasidėjo baigiamasis posėdis, skirtas rytojaus mokslo kryptims. Posėdžiui vadovavo šio simpoziumo vicepirmininkas dr. Arvydas Kliorė. Skaitytos keturios paskaitos, apžvelgusios technologijos, psichologijos ir medicinos ateities problemas ir viltis.

Pirmąją paskaitą skaitė Kalifornijos universiteto Los Angeles (UC LA) skaičiavimo mašinų departamento profesorius dr. Algirdas Avižienis. Vienas vadovaujančių savo srities mokslininkų, jis metė žvilgsnį į kibernetiką, kompiuterius ir informacijos technologiją, nurodydamas tiek teorinius jų pagrindus, tiek praktinio pritaikymo galimumus.
Dr. Ina Užgirienė, Worcesterio Clark universiteto psichologijos profesorė, savo paskaitoj ryškino psichologijos problemas kaip rytojaus žmogaus rūpesčius. Prelegentė buvo iš pačių jauniausių šio simpoziumo programos dalyvių, jos paskaita buvo iš pačių brandžiausių šio suvažiavimo pranešimų.

Dr. Jonas Valaitis, profesoriaująs Illinois universiteto patologijos departamente, savo paskaitoj piešė medicinos tolimesnės pažangos perspektyvas.

Nors ir nebuvo programoj įrašyta, priedu apie Marso tyrinėjimus padarė pranešimą ir pats šio posėdžio pirmininkas dr. Arvydas Kliorė, dirbąs Kalifornijos technologijos institute (Jet Propulsion Laboratory) ir esąs vienas pirmaujančių Marso tyrinėtojų.
Posėdis baigtas simpoziumo rengėjų prof. A. Avižienio ir JAV LB pirmininko inž. Br. Nainio trumpomis uždarymo pastabomis, o po jų dar parodyta mokslinių filmų.

Specialieji moksliniai posėdžiai

Penktadienį (XI.28) ir šeštadienį (XI.29) Chicago Midway House patalpose paraleliai vyko technologinių bei gamtos ir humanitarinių ir visuomeninių mokslų posėdžiai. Abejų buvo po tris.

Informacijos ir erdvių technologijos posėdžiui vadovavo dr. Vytautas Klemas. Jo programą sudarė šie pranešimai: dr. Vytauto Mikėno (Radio Corp. of America, Moorestown, N. J.) — fazėje suderintų elementų antenos radaro sistemoms), prof. Zenono Rekašiaus (Northwestern Univ., Evans-ton, 111.) — optimalinė kontrolė ir interesų konfliktas, dr. Kęstučio Kirvaičio (Bell Telephone Co., Na-perville, 111.) — atpažinimo problema dinaminėse sistemose, inž. Henriko Bankaičio (NASA Lewis Research Center Clevelande) — technologijos vystymas didiesiems kieto kuro raketų varikliams, dr. V. Klemo (General Electric Co. Filadelfijoj) — optimalinis fotografavimo spalvų parinkimas Marso paviršiaus išryškinimui, dr. š. Laz-dinio (Ohio State University doktorantas) — termodinamiškai ne-ekvilibrinių reiškinių efektas aukštos energijos dujų srovėse.

Penktadienio popietę vyko antrasis technologinis posėdis, skirtas medžiagų ir energijos technologijai, šiam posėdžiui vadovavo prof. dr. Romualdas Kašubą (Cleveland State University) ir dr. Stepas J. Matas (Republic Steel Corp Clevelande). Skaityti šie pranešimai: prof. dr. Šarūno Užgirio (Illinois Institute of Technology Čikagoj) — greitesnių už garsą riedmenų konstrukcinės ypatybės, dr. Algirdo L. Nasvyčio (iš develando) — mechaninės energijos transformacijos problemos mašinose ir autovarikliuose, inž. Stasio Bačkaičio (National Highway Safety Bureau Vašingtone) — automobilis susisiekimo saugumo perspektyvoje, dr. Remigijaus Gaškos (The Dow Chemical Co., Midland, Mich.) — keramikos putos kaip nauja izoliacinė ir statybinė medžiaga, prof. dr. Romualdo Viskantos (Purdue Univ., W. Lafayette, Ind.)— šilumos mainų vieta šių dienų technologijoje.

Abu šie technologiniai posėdžiai akivaizdžiai paliudijo, kaip plačiai ir intensyviai mūsų jaunieji mokslininkai yra įsijungę į Amerikos technologinės pažangos kūrimą.

šeštadienio posėdis buvo skirtas matematikai, fizikai ir chemijai. Jam vadovavo dr. Adolfas Darnusis. Matematikai šiame posėdy atstovavo prof. dr. Arūnas Liulevi-čius (University of Chicago) savo pranešimu apie lietuvių matematikų darbus. Su geofizikos dabartinėmis kryptimis supažindino prof, dr. Rimas Vaišnys (Yale University New Haven, Conn.). Kiti pranešimai buvo chemikų: prof. Broniaus Jaselskio (Loyolos univ. Čikagoj) — ksenono trideginio tyrimai vandens ir organiniuose tirpikliuose, dr. Antano Butkaus (Cleveland Clinical Research Laboratories) — riebalinių rūgščių ir kitų lipidų į-taka į ankstyvąsias kraujo indų opas, dr. Ad. Damušio (Wyandotte Chemical Corp. Detroite) su dr. J. Vėbra — ateities Lietuvos cheminės pramonės perspektyvos. Biochemijai atstovavo dr. Raimundo Ošlapo (Abbot Laboratories Čikagoj ) pranešimas apie hormonų analizės metodus. Buvo dar numatyta dr. K. Keblio pranešimas, bet prelegentas negalėjo atvykti.

Iš humanitarinių posėdžių pirmasis posėdis vyko penktadienio priešpietę ir buvo skirtas lietuvių literatūrai. Posėdžiui vadovavo prof. dr. Bronius Vaškelis. Prof. dr. Ilona Gražytė (Marguerite - Bour-geoys College Montrealyje) ryškino naujas mintis ir išraiškos priemones lietuvių išeivijos literatūroje (autorei neatvykus, jos pranešimą paskaitė dr. Elona Vaišnie-nė). Prof. dr. Rimvydas Šilbajoris (Ohio State University, Columbus) savo paskaitos tema turėjo poetinio vaizdo ieškojimus naujoje lietuvių poezijoje. Abi paskaitos buvo rūpestingai parengtos ir pasirinktojo] medžiagoj pasižymėjo subtilia įžvalga, bet savaime jas ribojo pačių prelegentų išeivinėj literatūroj apsiribojimas "nužemintųjų generacija". Vėlėliau iškilusieji, kaip D. Sadūnaitė, J. Saulaitytė, K. Gai-džiūnas ir kt., būdingai atsiskiria nuo "nužemintųjų" ir skirtingu žvilgsniu į pasaulį, ir jausminiu santūrumu, ir atitinkamu žodžio lakoniškumu. Trečiojoj paskaitoj prof. Br. Vaškelis supažindino su partizanų vaizdavimu sovietinėje lietuvių literatūroje.

Kalbotyros posėdis vyko šeštadienio priešpietę ir buvo vadovaujamas prof. dr. Antano Klimo (Univ. of Rochester, N. Y.), šį posėdį sudarė amerikiečių litauanisto prof. dr. William R. Schmalstiego (Pennsylvania State Univ., University Park, Pa.) ir jo mokytojo prof. dr. Antano Salio (University of Pennsylvania Filadelfijoj) paskaitos. Pirmojo tema buvo — baltų ir slavų kalbų giminingumo klausimas, antrojo — baltų ir slavų kalbų raidos skirtybės. Abu jie sutiko, kad baltų - slavų prokalbės klausimas lieka atviras, bet dr. W. R. Schmalstieg linko tikėti į tokią prokalbę, nors ir išpažindamas šiuo klausimu "agnosticizmą", o dr. A. Salys akcentavo, kad tokios prokalbės prielaidai neranda pakankamų duomenų. Nors kalbotyra yra "sausiausią" iš humanitarinių mokslų, bet sklandus paskaitų perteikimas šį posėdį darė patrauklų. Lietuviui klausytojui buvo itin džiugu klausyti, kaip taisyklinga lietuvių kalba savo pranešimą skaitė dr. W. Schmalstieg. Jei kai kur jo tartyje ir buvo galima atpažinti "svetimų" kalbos padargų žmogų, tai kitur jo tartis skambėjo tiesiog šališkai.

Visuomeninių mokslų posėdis vyko šeštadienio popietę. Jam vadovavo prof. dr. Vytautas S. Vardys. Pirmoji paskaita buvo prof, dr. Vytauto Kavolio (Dickinson College, Carlisle, Pa.) tema, įvardinta "post-modernusis žmogus: socialinio kitimo tendencijų įtaka asmenybei". Apskritai būtų klausimas, kiek tokios "post-modernių" ar kitokių žmonių konstrukcijos gali būti laikomos mokslinėmis. Ir iš paskaitos liko įspūdis, kad pateiktasis "pomoderninio žmogaus" vaizdas daugiau rėmėsi ne moksline analize, o savotišku ideologiniu profetizmu. Prof. dr. V. S. Vardys (The University of Oklahoma, Norman, Okla.) savo paskaitoj dokumentuotai analizavo sovietinę "tautos statybą" — komunistiniu internacionalizmu pagrįstą užmojį rusų tautos pagrindu sukurti anttautinę sovietinę tautą. Į šį posėdį buvo įjungta ir filosofijos profesoriaus dr. Vytauto Donielos (iš Newcastle universiteto Australijoj) paskaita, kurioj buvo kritiškai analizuojama marksistinė dialektikos samprata ir ryškinami jos vidiniai prieštaravimai. Ją paskaitė filosofijos studentas Mykolas Drunga, nes pats autorius negalėjo iš tolimosios Australijos atvykti.

Laisvieji pokalbiniai simpoziumai

šiuo vardu vadinu tuos posėdžius, kurių temos buvo svarstomos ne iš anksto parengtomis paskaitomis, o bandomos plėtoti laisvų diskusijų forma. Etimologiškai imant, tokie diskusiniai pokalbiai labiausiai atitinka simpoziumų vardą. Tačiau pasirodė, kad juos sėkmingai pravesti yra sunkiausia. Jie remiasi improvizacija, kuri visada savyje slepia rizikos.

Iš mokslinių posėdžių toks laisvas pokalbinis simpoziumas buvo penktadienio popietės pasaulinės literatūros posėdis, diskutavęs lietuvių ir lyginamąją literatūrą. Jam vadovavo dr. K. Ostrauskas, o dalyvavo ispanų literatūros profesorė dr. Birutė Ciplijauskaitė (The University of Wisconsin, Madison), lyginamosios literatūros profesorė dr. Elena Tumienė (California State College, Fullerton), vokiečių literatūros profesorius dr. R. šliažas (Edinboro State College, Pa.) ir slavistai prof. R. Šilbajoris ir prof. Br. Vaškelis. Simpoziumo vadovas dr. K. Ostrauskas tiksliai apibrėžė pokalbio temą ir jo ribas, tačiau pats pokalbis taip sklandžiai neriedėjo, kaip buvo užbrėžta. Jautėsi, kad reikėjo arba specialaus pokalbiui pasirengimo arba bent "generalinės repeticijos".
Kiti du pokalbiniai simpoziumai buvo aktualiųjų problemų "forumai".

Penktadienio vakarą vyko spaudos forumas, skirtas svarstyti lietuvių periodinės spaudos užduotį (ar uždavinius?) mokslinėj ir kultūrinėje srityje. Jam vadovavo kun. K. Trimakas, SJ, "Laiškų Lietuviams" redaktorius, o forumo dalyvius sudarė redaktoriai: K. Bradūnas (Draugo Kultūrinis priedas), B. Brazdžionis (Lietuvių Dienos), dr. J. Girnius (Aidai), dr. V. Kavolis (Metmenys) ir dr. A. Klimas (Lituanus). Turint pokalbį tokia dėl paties savo bendrumo neaprėžta tema, buvo reikalinga iš anksto ją išplėtoti konkrečiomis problemomis. O kadangi to nebuvo padaryta, tai neišvengiamai pokalbis ir liko tiek pat banalus, kiek padrikas. Gi kai vėliau diskusijos buvo įaistrintos "laisvos spaudos" klausimu, tai ir susikūrė nebe mokslinių diskusijų, o politinio mitingo nuotaika. Ir galutinai šis forumas buvo instruktyvus tik taip įspėjimas, ko reikia ateityje išvengti.

Sėkmingiau vyko antrasis visuomeninis forumas, šeštadienio popietę svarstęs mokslininko padėtį savoje visuomenėje, šiam forumui vadovavo arch. Arvydas Barzdu-kas, jame dalyvavo prof. dr. Julius Šmulkštys (Indiana Univ., Fort Wayne), prof. Z. Rekašius, dr. Vytautas Vygantas (American Airlines, Inc.. New York), dr. Edmundas Lenkauskas (develando Western Reserve universiteto medicinos mokykla) ir inž. Bronius Nainys, JAV LB pirmininkas. Pokalby paliesta daug klausimų: svarstyta, kaip derinti reiškimąsi lietuviuose ir amerikiečiuose, pasisakyta visur iškilusiu jaunimo sąjūdžio klausimu, diskutuota jaunosios kartos įtaka mūsų politiniame gyvenime etc. Būtų buvę pravartu, kad, keliant mokslininkų visuomeninės padėties klausimą, ryškiau būtų buvęs iškeltas mokslininkų visuomeniškumo specifiškumas. Tai būtų konkrečiau atskleidę, kokiu būdu ir mokslo žmonės gali visuomeniškai reikštis, nors ir nebūdami linkę darytis "visuomenės veikėjais".

Lietuvių mokslo draugijos steigimas

Lietuvių mokslo draugijos įsteigimas buvo tarp pagrindinių šio mokslininkų suvažiavimo uždavinių. Šiam klausimui buvo skirti du posėdžiai, penktadienio rytą (pradedant mokslinius posėdžius) ir šeštadienio vakarą (baigiant mokslinius posėdžius). ALIAS (inžinierių) suvažiavime (1968.VI.1-2 Cle-velande) sudarytos komisijos (prof. A. Avižienis, dr. Ad. Darnusis, dr. V. Klemas ir dr. S. J. Matas) vardu rūpestingai parengtą Lietuvių mokslo draugijos projektą referavo dr. V. Klemas. Diskusijose kalbėjo PLB Kultūros tarybos pirmininkas dr. A. L. Nasvytis (siūlė mokslo akademijos, o ne draugijos steigimą), Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas prof. dr. A. Liuima, SJ, Lietuvių gydytojų sąjungos vardu dr. E. Lenkauskas, Lietuvių profesorių draugijos Amerikoje pirmininkas prof. S. Dirmantas, Lituanistikos instituto prezidentas dr. V. Maciūnas ir kt. Visiems pritariant Lietuvių mokslo draugijos steigimui.
nutarta pavesti šio suvažiavimo organizatoriams parengti steigiamos draugijos įstatus ir sušaukti kitą suvažiavimą.

Kurie paruošė šį suvažiavimą

Mūsų mokslininkų suvažiavimą — Mokslo ir kūrybos simpoziumą laikome gerai pasisekusiu. Kad jis taip sėkmingai vyko, daugelis žmonių nusipelnė.

Pirmąjį iniciatorių branduolį sudarė prof. A. Avižienis, dr. A. Kliorė ir prof. V. S. Vardys. Vėliau į programos komisiją bei iniciatorių branduolį buvo dar į-traukti prof. M. Gimbutienė, dr. R. Kriaučiūnas, dr. EI. Vaišnienė ir prof. R. Vaišnys. Darbui besiplečiant, buvo sudarytas 26 asmenų patariamasis programos parengimo komitetas. Faktinė programos parengimo našta teko losan-geliečiams prof. A Avižieniui ir dr. A. Kliorei. Jiedu ir vadovavo sušauktajam Mokslo ir kūrybos" simpoziumui kaip jo programos pirmininkas ir vicepirmininkas.

Simpoziumą globojo ir techniniu jo suorganizavimu rūpinosi JAV Lietuvių Bendruomenė. Jos centro valdybos pirmininkas inž. Br. Nainys pts pirmininkavo ir šio simpoziumo techninei rengimo komisijai. Jam šioje komisijoje talkino kun. J. Borevičius, SJ, Vyt. Kamantas, Vc. Kleiza, dr. Edm. Ringus, A. Augaitis, K. Barzdukas, Pov. žumbakis, J. Grabauskas, D. Tallat-Kelpšaitė ir J. Janušaitis (pastarasis parūpino Drauge simpoziumo dalyvių biografinį supažindinimą). Savo ruožtu buvo ir daug kitų įtrauktų į simpoziumo ruošos ir pravedimo įvairius darbus, šeštadienio vakaro bankete meninę programą akademinio jaunimo dainomis atliko studentai Laima Underytė ir Ramūnas Un-derys.
J. G.