PASIKĖSINIMAS PRIEŠ ŠEIMOS PAGRINDUS Spausdinti
Tai, kas šiandien darosi Japonijoje, verčia susimąstyti kiekvieną, kuris nori gelbėti krikščioniškąjį gyvenimą ir krikščioniškąją kultūrą. Baltoji rasė visados bijojo geltonosios, nes pastarosios prieauglis buvo žymiai didesnis, negu Europos ar Amerikos. Tačiau užuot kėlę savo prieauglio procentą, baltieji pasiryžo sumažinti geltonųjų vaisingumą. Nugalėtoji Japonija kaip tik buvo pasirinkta pirmąja šių bandymų auka.
 

Kad suprastume šiuos faktus turime paskaityti amerikiečio William Vogt knygą "Road to Survival", kuri mums atskleidžia visą aną demonišką planą pakirsti tautų gyvenimo pačius pagrindus. Joje autorius rašo: "Jeigu Japonija nori atgauti ankstyvesnę savo, kaip stipriai industrinės šalies, vietą pasaulyje, jl turi būti palenkta griežtai kontrolei, kad būtų galima išlaikyti žemą jos karinį potencialą, arba gimimų mažėjimu jos gyventojai turi pasiekti tokį skaičių, kad savo gaminiais galėtų patenkinti savo reikalus, kaip tai yra buvę ligi 1880 metų. Sumažinus jos gyventojų skaičių maždaug ligi Skandinavijos, Japonija galėtų užimti lygiai tokią garbingą vieta, pasaulyje, kokią užima Skandinavija" (238 p.). Kitaip sakant, apie 60 milijonų japonų turi išmirti. Ir tai bus galima pasiekti gimimų mažinimu. Tačiau Vogt eina dar toliau. Jam atrodo, kad ir Europos gyventojų skaičius yra per didelis. "Europa su 450 milijonų gyventojų 1975 metais bus daug pavojingesne, negu ji buvo 1930 m. su 370 milijonų. Europos prieauglio sustabdymas ar net jo sumažinimas būtų didelis žingsnis į pasaulio taiką ir gerovę" (210— 211 p. ). Todėl Vogt ir drįsta siūlyti Amerikai, kad ji imtųsi priemonių mažinti gyventojų skaičių ne tik A-zijoje, bet ir Europoje. Duodama nuskurdusiam pasauliui paramos, Amerika tuo pačiu turinti teises statyti sąlygų. O viena iš tokių sąlygų kaip tik, pasak Vogto, ir turi būti šelpiamų kraštų gimimų mažinimas. "Mes esame pajėgūs statyti sąlygų, sako Vogt atvirai. — Kiekviena mūsų teikiama pagalba turėtų būti surišta su laisvu tautų noru sustabdyti savo prieauglį. Mes turime reikalauti ne tik spaudos, bet gimimų apsisaugojimo laisves. Ir jei mes šimtus tūkstančių Amerikos mokesčių mokėtojų dolerių įpumpuojame į įvairius kraštus, tai mes turime būti tikri, kad dalis jų bus skiriama antl-konceptinėms priemonėms ir propagandai, kaip jas vartoti" (281 p. | Ei toliau: "Jungtines Valstybes turėtų vadovauti pasauliui gimimų apsaugos srityje... Mažos, tačiau reikšmingos premijos turėtų būti mokamos kiekvienam, ypač vyrams, kurie pasiduos paprastai sterilizacijos operacijai. Kadangi tokios premijos patrauktų visų pirma neturtingąjį pasaulio sluogsnį, jos turėtų tikrai reikšmingos įtakos" (ibd.). Vogtas gailisi, kad du milijardai dolerių buvo išmesti atominei bombai pasigaminti, užuot suradus šimtaprocentiš-kai tikrą antikonceptinę priemonę. Jos veikimas, Vogto manymu, būtų buvęs daug reikšmingesnis, negu atominės bombos.

Jeigu Amerikos valdomose svetimose šalyse nebūtų ženklų, kad šis planas pradeda būti vykdomas, galima būtų tylomis praeiti pro šią knygą, kaip pro fantazijos išgamą. Tačiau visoje amerikietiškos populiacijos politikoje ji įgyja baisios prasmės. Ne tik dėl to, kad Amerikoje ši knyga yra sulaukusi didelio tiražo, bet ir dėl to, kad jos idėjos yra gimusios iš nevienos galvos. Jos apreiškia jau tam tikrą sąjūdį, kuris pirmajam bandymui kaip tik yra pasirinkęs Japoniją. Tai yra demoniškas planas pakirsti tautas biologiškai. Todėl suprantami yra H. Karpf žodžiai, kuriais jis baigia pranešimą apie šį planą: "šiam neonialtu-zianizmui tebūna pasakyta: Mes vakariečiai ir krikščionys statome prieš jūsų planus griežčiausią "Ne". Mes nesusigundysime savo kultūros, savo šeimos, savo džiaugsmo vaikais, savo ateities iškeisti į jūsų kramtomąją gumą, į jūsų konservus ir į jūsų nylons" (plg. Dokumente, 1949 m. 4 nr. 372 p. ir 5 nr. 463 p.).

Iš savo pusės galime pridėti, kad šių planų šviesoje aiškėja, kodėl dabartinę Vokietiją yra užplūdę visokį magazinai, visoki pornografinės rūšies romaniūkščiai ir kita šios srities literatūra. Jie visi prisispyrę reklamuoja antikonceptines priemones ir visokius "moterystės kalendorius". Kada rimti laikraščiai turi kovoti ne tik su medžiaginiais sunkumais, bet ir su formalinėmis kliūtimis; kada kiekvienai knygai išleisti reikia gauti okupacinių organų sutikimas, tai šios rūšies leidiniai eina milijonais egzempliorių. Kažkokia slapta ranka juos gimdo ir palaiko. Ar tai irgi nėra šio "plano" dalis, apie kurią kalba Vogt? Amerikos mokesčių mokėtojai, tur būt, nė nesapnuoja, kokiu būdu mėginama "pagelbėti" Europai jos varguose. Juk tremtinių stovyklose kurį laiką buvo viešai dalinamos antikonceptines priemonės visiems vyrams. Tik įsikišus mūsiškiams, viešumas buvo panaikintas ir palikta jas pasiimti kiekvienam, kas pageidauja. Tačiau jų tiekimas niekados nebuvo nutrauktas. Tai nėra tik amerikoniškas naivumas. Tai slepia savyje gilesnę prasmę, kurią minėta Vogt knyga kaip tik ir atskleidžia. Velnias yra žmogžudys nuo pat pradžios. Jis žudo ne tik žmogaus dvasią. Jis nori sunaikinti ir jo gyvybę. Tačiau reikia tikėtis, kad Azijos ir Europos tautos duos tinkamą atsakymą į šias demoniškas užmačias.