Plakatas Ir Palete (eil.) Spausdinti
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS   
PARYŽIAUS PALETĖ

PLAKATAS

Aš ieškau gatvių tūkstančio tinkle
Vienų vienos nedideles gatvelės
Su pačiame gale rodiklio lentele:
ŽMONĖMS GEROS VALIOS.

Aš Ieškau didelio juodajam gruodžio debesy
Nuo Gare du Nord lig Porte de Versailles plakato,
Kad tartum žaibas šviestų kiekviena raide šviesi:
TAIKOS IR LAISVES METŲ.

Ir Ima lyt. Ir Ima verkt dangus.
Ir nesirodo saule susigėdus.
Ir aš su skubančia minia skubu į pirmąjį metro baugus...
NOĖL — kažkas rašo vitrinoj — KALĖDOS.

"Sugrįžk atgal, sugrįžk atgal", — lyg šauktų kas mane, —
"Ir neteisingą sudaužyk vitriną!
Tegu pati lemtis ranka parašo ugnine
Pasaulio širdyje tą Meiles ir Taikos gimimo žodį gryną:

NOĖL
KALĖDOS".


PALETĖ

Vasaros šiltąjį šilko drabužį gėlėtą
Tau atminimui norėčiau eilėm užrašyt, bet ne man ...
Mūza, dažų stebuklingų palietą paletę
Duoki, te Ima van Gogh ir Cézanne.

Rudenio mintys, lyg dūmai pilki iš poeto (Baudelaire'o) pypkutes,
Girios ir jūra juoda, kaip bevarde garbe, —
Mūza, tai tu ten sustojai su šaltu mirties teptuku ties
Skausmo paveikslais Courbet.

Sienų tapetuose ir paravanuose moterų galvos
žvelgia į tavo (viengungio) vienatvę per kiauras naktis:
Gyvos ir žalios, gyvenimu degančios spalvos,
Gimę iš rankų maestro Matisse.

Kubo, kvadrato — jausmai, širdys, akys ir veidas — metalo:
Braque, Picasso ir Chagall...
Kartą Sorbonoj ex cathedra šitaip Abbe A. Morel tare: "Talentas daro, ką nori,
o genijus tai, ką privalo .. ."
Gal tai ir menas — gal Ir tiesa tai, o gal ?...

Meno istorija tars savo lemamą žodį;
Kam čia, Bičiuli, mums kištis. Ar ne? Taip. Tiek to.
MŪSŲ tačiau nebedžiugins akies kūriniai nusibodę
Parkų Ir piknikų, damų ir riterių pažo — Watteau.

Mūsų tačiau nesuklups neišlepintas skonis
Garbei stabų vienadienių pas laiko salionų duris, —
Dešimtį Marc'ų, Altripp'ų, Chirico'ų ir Klee sveria vienas Čiurlionis
(Louvre'o verčiausias, jo sienų nematęs Čiurlionis) ir dešimtį Galdikas, Varnas Ir Valius, Jonynas ir Šklėrius-Šklerys.