Papini apie Ispanoamerikos kultūrą Spausdinti
Giovanni Papini, sukėlęs didelę audrą savo pasisakymu apie tai — "ko Amerika nedavė" (Revista Javierana, Bogota), kur jis nepagailėjo aštrios kritikos žodžių Naujojo Kontinento adresu, pravedė kai kurių savo teigimų reviziją. Po gyvos polemikos, kuri pasireiškė Ispanijos, Portugalijos ir Pietų Amerikos spaudoje, G. Papini Florencijoj suteikė pasikalbėjimą Argentinos kultūros reikalų atstovui Italijoje Jose L. M. Aspiri. Genialus florentietis pastebėjęs, kad daugumas jo minčių buvę klaidingai suprastos, išdėsto savo pažiūras   į Iberoamerikos kultūrą.

Štai keli jo pareiškimo fragmentai, 1
"Niekuomet nebuvau perdaug tvirtai įsitikinęs savo argumentų verte... šiuo man žiauriai prikišamu atveju, aiškiau negu kuriuo kitu, turiu iškelti šių dienų Amerikos kūrybinį veržlumą, visiškai nenorėdamas nuvertinti jos kūrybinės veiklos atstovų...

"XV amžiuje Amerikos atradimas atidarė kelią į nežinomus kraštus gyventojams Europos, kurioje tuomet buvo jaučiamas gyventojų perteklius ir azijatų invazijos; trijų šimtų metų bėgyje Amerika buvo Ispanijos įkurtos krikščioniškos valstybės bazė. Neminėdami kai kurių smulkmenų, galime tvirtinti, kad naujasis pasaulis yra kontrareformos kontinentas...

"Kai kurie didieji meno darbininkai, ypač poetai, liudija jūsų Amerikos dvasinį nepriklausomumą ir aukšta lygį Čilietis Huidobro — kreacionistinės poezijos pradininkas; Gabriela Mistral sukūrė šviesių veikalų, užsitarnavusių Nobelio premijos; taip pat jūsiškis Pablo Neruda pasižymi tyra hermetinio meno išraiška, savo įtaką skleisdamas visai kastilų2 poezijai...

"Ispanoamerika davė pasauliui tokių vaisingų staigmenų kaip metisų menas, inkų "ayllu" socialinė organizacija — kolektyvinio darbo pavyzdys, konstitucinės teisės sistema, modernūs Meksikos freskai ir "majų" skulptūra — universalinio meno stebuklas, keramika, Alejandinho paveikslai, "Martin Fierro", "Facundo", Riveras ir Portinari dailė, nekalbant apie daugybę kitų pavyzdžių...

"Turiu pastebėti, kad modernizmas, kuriuo pasižymi amerikoniškasis "sturm und drang", tasai entuziastiškas tiesos ir grožio ieškojimas, gimsta ispanų kalbos firnmmente, kūryboje bethoveniškos didybės genijaus Ruben Dario, kurį viename savo straipsnyje Jean Cassou vadina "lotynų pranašu". Lugones, urugvajietis Herrera y Reissig nuo jo neatsilieka...

"Tokie Argentinos poetai kaip Bernárdez gali būti užsitarnautai skaitomi nepaprasto kastilų lyriko šv. Jono nuo kryžiaus paveldėtojais; kiti — Marechal, Molinari, Anzoategui, Banchs — stovi vienoje eilėje su savo laiko Aukso Amžiaus pusiasaliniais titanais griežtoje ir muzikalioje soneto kompozicijoje ir puikiame kalbos apvaldyme, kas rodo, jog Amerikoje yra kuriama poezija aistringa, didinga, turtinga pavyzdžiais aukšto ir gero Skonio. Jau Andre Siegfried yra pastebėjęs, kad daug ką galima atleisti iberoamerikiečiui dėl jo gracijos ir elegancijos pajautimo...

"Kai kuriuose tų kūrinių, kuriuos turiu omenyje, spindi aušros gaivumas, klajokliškas   liūdesys,   sapnų saulėlydžiai; kituose nesuklastotai reiškiasi nuostabi heleniška giedra, Horacijaus bronzas; kartais girdime sunkų mistišką varpų skambėjimą. Visa tai pasižymi naujumu, gracija ir kūrybiniu įkvėpimu. Mes matome veržlų spontanišką kūrėją, jėgą ir grožį, iš prigimties civilizuotą kūrybos valdovą. Ypač paminėtini: bra-zilietis Cervalho, peruvietis Santos Chocano, venecuelietis Gallegos, ar-gentiniečiai Storni, Acevedo Diaz..."

Išvardijęs visą eilę naujosios Pietų Amerikos literatūros atstovų, pasikalbėjimo pabaigoje G. Papini pabrėžė, kad visi jie sudaro turtingą romėnišką mozaiką. Politiniu atžvilgiu ji yra suskilus į 21 valstybę, bet jos kultūra yra vienas harmoningas kamienas. Tai amžinas nemirštantis kamienas, šaknimis siekiąs lotynų kultūrą.
------
1    "Latitud 34", Buenos Aires, 1949 lapkričio 29 d.
2    Kastilų kalba — ispanų kalba; ispanų literatūrinė kalba išsivystė iš kastilų tarmės.