Artificialinės inseminacijos problema

Parašė Dr. K. Ambrozaitis

1949 metų spalių mėn. Romoj, Pa-lazzo Venezia, įvyko ketvirtasis tarptautinis katalikų gydytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 500 atstovų iš 30 valstybių. Tokie suvažiavimai yra labai svarbūs ir turi tikslą — suderinti mokslą ir medicinos pažangą su Bažnyčios pažiūromis. Tarp daugelio, svarbiausi iš svarstomų klausimų buvo šie: narkoanalizė, socialinės medicinos teisės ir ribos, fetalinė a-nimacija, medicinos etika ir kt. Tačiau pats svarbiausias, kuris sukėlė daug diskusijų, buvo artificialinės inseminacijos klausimas. Art. inseminacijos klausimas darosi vis populiaresnis. Kai kurių valstybių liberalinių pažiūrų gydytojai jį populiarina ir tobulina techniką. Art. inseminacija yra balsus modernių totalitarinių valdžių įrankis, nežiūrint, ar jos būtų demokratiškos, ar diktatoriškos, nes tuo siekiama dirbtiniu ir prievartos būdu padauginti tautą. Kaip žinome, baigiantis karui, didelius pasiruošimus art. inseminacijai darė nacių gydytojai. šis klausimas darosi problemati-nis dėl jo pavartojimo medicinos praktikoj ir atsistoja šalia kitų svarbių klausimų, kaip negimusios gyvybės žudymo, kastracijos ir kt. Todėl tuo klausimu pasisakymas katalikų gydytojų, o ypač popiežiaus, yra labai svarbus ir yra perspėjimas ir nurodymas viso pasaulio medikams bei sociologams. Artificialinės inseminacijos klausimu diskusijoms vadovavo prof. Jesus Bacala iš šv. Tomo Universiteto, Manilos. Jis pareiškė, kad art. ins. praktika yra pagrindinai ir moraliai bloga ir prašė, kad medicinos profesija ją pasmefktų. Toliau jis kalbėjo, kad gimdymo procesas yra fakultatyvinė, bet ne chirurginė intervencija. Todėl tai naudoti šalia seksualinio kelio yra iškrypimas. Dr. J. Foley pareiškė, kad art. ins. sunaikinamas svarbiausias faktorius — šeimyniškumas (tėviškumas); greitai matysime valstybę pasiimant sau į rankas piliečių gimdymą ir jų auginimą, neatsižvelgiant į Dieviškąjį Įstatymą ir žmogišką meilę. Visiems suvažiavimo dalyviams nuvykus į Castelgandolfo, popiežius Pijus XII pareiškė, kad ir tarp vedusių art. insem. yra nemoralu, išskyrus kraštutinius atvejus, kada mokslinės žinios ir technika tik padeda atsiekti natūralaus, moralaus akto tikslą. Pagrįsdamas savo pastabas gamta ir pozityviu Dieviškuoju Įstatymu, popiežius aiškino, kad santykiuose tarp vedusių asmenų art. insem., kaip aktyvus elementas, ateinąs iš trečio asmens, yra pagrindinai nemoralus ir visiškai atmestinas. Tiktai vedusieji partneriai turi bendras teises savo kūnui naujos gyvybės davimui, ir tos teisės yra niekam neperduodamos ir neatimamos. Popiežius toliau kalbėjo, jog negalima sakyti, kad tikslas pateisina priemonę, ir šį naują metodą pavartoti neužtenka ir vedusių partnerių apsisprendimo. Taip pat būtų klaida vartoti art. insem. ir tokiu būdu daryti vedybas galimas tarp dviejų asmenų, kuriems nėra leista eiti mo-terystėn dėl impotencijos, žodžiu, aktyvūs elementai negali būti gaunami iš šalies priemonėmis, kurios yra priešingos gamtai. Socialinės medicinos klausimą referavo dr. H. Grenet, Paryžiaus šv. Luko draugijos pirmininkas. Buvo priimtos rezoliucijos, kad socialinė medicina turi prisitaikyti prie techniškų ir socialinių laiko reikalavimų, tačiau kiekvienu atveju respektuoti žmogaus asmens teises ir laisves. Valstybės uždavinys soc. medicinos atžvilgiu yra tik padėti, bet medicinos pagelba negali būti pavesta tam tikroms grupėms ar nacionalizuotoms organizacijoms. Prisitaikydama prie soc. progreso, socialinė medicina turi respektuoti asmens ir šeimos laisves. Tiek profilaktikai, tiek gydymui individualinis pasirinkimas gydytojo turi būti neliečiamas.    Dr. K. Ambrozaitis