Juodasis žmogus ieško Dievo

Parašė Kun. J. Gutas

Visa žmonijos istorija yra vienas didelis ieškojimas, vienas didelis ilgesys. Nerami žmogaus širdis - cor inquietum - ieško pilnutinės tiesos, gėrio ir grožio, ilgisi Absoliuto — ilgisi Jo ieškodama, ilgisi ir pažinusi, laukdama galutino paveldėjimo. Krikščionybė yra pilnas ir tobulas atsakymas, kas yra Dievas ir kas yra žmogus. Dar daugiau — ji nurodo, kaip paveldėti Dievą, kaip nutildyti Amžinojo Idealo ilgesį. šitą vidinį veržimąsi į Dievą turi kiekvienas žmogus, kaip baltasis, taip ir juodasis. šių dienų nepaprastas Afrikos misijų pasisekimas yra dviejų veiksnių sąveikos išdava: juodasis žmogus, Šv. Dvasios skatinamas, ieško Dievo, o herojiškasis misljonlerlus jam parodo, kas yra Dievas ir koks yra kelias į Dievą. I. Keletas duomenų Prieš 60 m. nebuvo Afrikoje nė vieno vietinio kunigo, šiandien jų yra 7000. Nebuvo nė vienos seminarijos, o šiandien 377 su maždaug 20,000 auklėtinių. Pašaukimų yra užtenkamai, vietinių kunigų skaičius galėtų būti dar didesnis, jei būtų daugiau lėšų. Kaip gražiai katalikybė plečiasi juodajame kontinente, ypač Vidurinėje Afrikoje, teparodo du pavyzdžiai. Prieš 50 m. Belgų Konge tebuvo 10,000 pakrikštytu negrų, šiuo metu jų yra 2,500,000. M prie šito skaičiaus pridėti apie 1 milijoną Ruanda-Urundi katalikų, tai Belgų Kongo regijone bus .1. 000. 000 tikinčiųjų. Prieš 50 metų Kamerunas teturėjo 2,500 krikščionių, o »šiandien arti milijono. Tiesa, ne visuose Afrikos   dalyse yra   toks didelis misijų pasisekimas, bet visur kantrumas ir ištverme atneša gražių vaisių. II. Afrikietiški teologijos žurnalai Kat. Bažnyčios gyvastingumą Afrikoje rodo ne tik keliolikos milijonų tikinčiųjų ir 3 milijonai katekumų skaičiai, bet ir vis labiau besiplečianti Ir gilėjanti religine kultūra, noras amžinąją tiesą pritaikyti vietos sąlygoms ir jos dvasiai. To pasėkoj atsirado ir afrikletiškieji teologijos žurnalai. Jų pirmataku reikia laikyti "Caritas", kuris leidžiamas vietine ir lotynų kalbomis jau 20 m. Jį redaguoja R. Lefebre, anglų Afrikos kun. seminarijos rektorius. Platesnio masto teologinis žurnalas pasirodė 1946 m. sausio 1 d., leidžiamas belgu Afrikos kun. seminarijų pastangomis, "Revue du Clerge African" vardu (adresas: Mayidi - Inkisi, Congo Belge). Tuo pačiu laiku išspausdintas ir pirmasis "L'Ami du Clerge Malgache" (Tananarive, Madagascar) num. Netrukus šiuo pavyzdžiu pasekė ir angliškosios Afrikos dvasiškiai: 1948 m. gegužes men. 1 d. jie sulaukė "The South African Clergy Review", redaguojamo R. P. Perquin. O. P. (Mazenod Institut, Basutoland). Kokia šitų žurnalų prasme ir paskirtis? Argi neužtenka teologinių žurnalų prancūzų ir anglų kalbomis, leidžiamų Europoje ir Amerikoje? Argi ne ta pati religine tiesa visame žemės rutuly, kylanti iš vieno ir to paties Apreiškimo? Taip klausiant pamirštama, kad kiekvienas kraštas turi savo problemų, kurios tenka spręsti amžinosios tiesos šviesoje, turi ypatingą socialinę ir kultūrinę aplinką, į kurią tenka atsižvelgti religinio ugdymo darbe. Pagaliau, kiekvienas kraštas, juo labiau kontinentas, gali ir turi dalyvauti religinės tiesos ir kultūros plėtotėje, įnešdamas savąją dalį. III. Katalikų universitetas Besutolande, popiežiaus Pijaus ХП-jo pastangomis pradėjęs darbą 1945 m., prisidės prie dar gražesnio katalikybes suklestėjimo Afrikoje — gili moksline tiesa, apgaubta šviesos iš Anapus, ims šviesti juodojo kontinento sūnums ir dukterims, kaip ji švietė ir spindėjo Tertulijono (160-220), nemirtingojo šv. Kiprijono (200-258), genialaus šv. Augustino (354-430) — didžiųjų afrikiečių — gyvenime ir kūryboje. Kun. J. Gutas