KETUREILIAI |
Parašė J. AISTIS |
SODIEČIO LAIŠKAS O, KAD TU man atsiųstum armoniką, Broli... Aš ją dar susitaisyčiau, susiklijuočiau, Pasidėčiau ant kelių, pažvelgčiau į tolį Ir smakrą prispaudęs užgročiau... ALDONA GEDIMINAITĖ TĖVAS liepė tekėt už karaliaus — tekėjau Ir kraičio belaisvių daugybę ėmiau... Nūnai čia visi šypsos, lankstos, malonėjas Ir kalba kažką, o man diena iš dienos svetimiau... VAIKYSTĖS NOSTALGIJA TEN verkiantis gluosnis prie upės Šakelėmis glosto žolyną ... Ak, kaip pasaldintų tremtinio ūpą Iš jo nusuktos gailios Ir skaudžios švilpynės... LAUKIMAS SPINDĖK IT, spindėkit, sidabro žvakidės, Nenukrėskite, rožės, kristalan rasos, Kad jisai, nesulauktas, Įėjęs į vidų, Pamatytų, kaip mano laukimas baisus ... NESULAUKUSI IŠBALUSI liepsna tai jaudinos, tai rimo, Galop išvargusi pagelto ir sutingo, O ji vis prie aprasojusio lango rymo Nesulaukus, nuvytus, kaip gėlė, — nelaiminga. GLICINIJOS VĖL kvepiančios glicinijų kaskados Putodamos nuo stogo žemėn nusileis Ir vėl pavasaris lakštingalažadis Kuždės žieduos su saules spinduliais ... |