NEIŠSISAKYMAI (eil.) |
Parašė LEONARDAS ŽITKEVIČIUS |
NEIŠSAKYTA MEILĖ Pakele motina mane ant rankų. Švytavo laikrodis lėtai. Pakėliau aš akis, rodyklei slenkant, — Pakėlė saulę man rytai. Ir pakilau į ją giesmėj poeto Ir niekad meilės jai neišsakiau. Tiek daug žiedų prasiskleidė iš lėto, O laikrodis švytuoja vis tankiau. NEIŠDAINUOTI METAI Brolau, jau mes ne piemenys: Jau mums pasaulis ne platus. Kaip surimuoti skiemenis? Kaip išdainuot žmogaus metus? Akis į dangų pakeliu — Mėnulis pateka skaistus. Nuo tų akių apakėlių, Nuo žvilgsnių jų patrakėlių Apsuko Grįžulas ratus. NEATSIŽIŪRIMI ŽIEDAI Ieškojai sapno žemėj visokio, Melu ir meile besigėrėjai, — Alpsta mergaitė vidury šokio, Ir susimąsto geri gėrėjai. O gėlės žydi — neatsižydi, O akys žiedo neatsižiūri. Numeti skausmą sunkų ir didį — Telenkia žiedą tuščiaviduri. NESUGRĮŽIMAS Dainuojam dieną negrįžuolę, Dainuojam skaistų rytą. Dainuojam seserį gražuolę — Rytoj dainuosim kitą. Palik jai, sese, laimės taką, Dienų blizgučiais grįstą. Ir nebegrįžk. O saulė teka. Taku jaunystė grįžta. |