Eilėraščiai |
Parašė Vladas Šlaitas |
IŠ DIENORAŠČIO Pavasarį, kai žemę suima skausmai prieš gimdymą, kai tūkstančiai galvas pametusių lakštingalų tarp krūmų plyšta, padaryk mane kurčią ir pasakyk, kad jazminų procesijos praeitų nesustodamos ties mano kambario langų pinučiais. RELIKVIJOS Nieko nespėjau pasiimt. Nė saujos gimtosios žemės. Tik stiprų kvapą su savim išsinešiau Aukštaičių juodžemio, kurs kvepia žolės šaknim, sliekais. Ir tuos saulėlydžius, ir šitą ramų kryžių, kai saulė leidžiasi Žemaitkiemio bažnytkaimy. Arba: lig šiol ausyse skamba kurklelio muzika. Nieko nespėjau pasiimti. Nė vieno mažyčio ryšulio. Tik šitą kvapą, kai pavasaryje juodžemį girti noragai su dangum sumaišo. Ir šitą muziką, kai kiaurą naktį mažam bažnytkaimy kurkleliais griaudžia. |