KRONIKA Spausdinti
•    Juozui Girniui Montrealo universitetas suteikė daktaro laipsnį už jo veikalą apie egzistencializmo filosofą Jaspersą, šiuo metu Dr. J. Girnius gyvena Dorchester, Mass.
•    Juozas Kazickas gavo ekonomijos daktaro laipsnį Yale universitete, New Haven, Connecticut. Vilniaus universitetą jis baigė 1943 m. 1945-6 m. studijavo Tubingene, o nuo 1947 m. Yale universitete. Daktaro egzaminus išlaikė 1950 m.; dabar parašė disertaciją "Čekoslovakijos ūkio sovietizacija." Bestudijuodamas dar dėstė Albertus Magnus Kolegijoje ekonomiką ir dalyvavo visuomenės darbe. Dabar kviečiamas dirbti i Krašto Apsaugos Ministerijos ekonominių tyrinėjimų Rytų skyrių bei dėstyti jėzuitų universitete Georgetown, Washingtone.
•    Brooklyne įsisteigė lietuviška filmų bendrovė — MSM Documentary Film Co. (Adolfas Mekas, Donatas šulaitis, Jonas Mekas), šiuo metu ji suka kultūrinę filmą apie lietuvių gyvenimą Brcoklyne.
o Birželio 14 d. ištrėmimų minėjimai visur, kur tik gyvena lietuviai, buvo atžymėti protestais. Vienas iš didžiausių minėjimų įvyko birželio 16 d. New Yorke pačioje didžiausioje koncertų salėje — Carnegie Hall. Minėjimą surengė bendras lietuvių, latvių ir estų komitetas. Kalbėjo New Yorko senatorius Lehman, DP Komisijos narys — O'Connor ir Maino valstybės senatorius — Brewster. Dalyvavo visų trijų Pabaltijo tautų konsulai, jungtinis choras ir menininkai.
•    Toronte įsikūrė 4000 lietuvių tremtinių.

•    Jau veikia vadin. Laisvosios Europos komitetas su St. Mikolaičiku priešaky. Ligi šiol lietuviai tame komitete nebuvo atstovaujami. Dabar toji spraga norima užpildyti. Lietuvių grupę numatoma sudaryti iš 10 atstovų.
•    Australijoje įvyko Lietuvių Katalikų Draugijos metinis suvažiavimas, ši draugija įkurta prieš dvejus metus.
•    Matas Zujus, "Garso" redaktorius, susilaukė sidabrinio jubiliejaus šiose pareigose: suėjo 25 metais, kai jis redaguoja "Garsą". M. Zujus yra Lietuvos savanoris, buvo "Vyties" redaktorius, dirbo "Draugo", "Kario" ir kitose redakcijose.
•    Skulptorius Antanas Mončius, kadaise mokęsis Freiburgo Taikomosios Dailės Institute, vėliau gavęs Prancūzijos stipendiją studijuoti meną Paryžiuje, su savo kūriniais dalyvavo vienoje Paryžiaus meno parodoje, kurioje savo darbus buvo išstatę 2000 menininkų.
•    Dail. Vytautas Kasiulis Paryžiuje rengiasi trečiai parodai.
•    A. Ranit Vokietijoj, Mainze, organizuoja Jonyno Ex Libris parodą.
•    Dail. V. Petravičius gegužės gale buvo atidaręs savo kūrinių parodą A. Valeškaitės ir L. Grigaliūnaitės šokių studijoje. Taip pat su savo kūriniais jis dalyvavo kitoje parodoje, kur laimėjo Meno Instituto Alumni Association premiją už lino raižinį "Mano tėvų šalyje".
•    Dail. Jono Rimšos paroda Argentinoje, Buenos Aires, buvo atidaryta gegužės 28 d. ir tęsėsi iki birželio 9 d. Paroda įvyko "Galeria Mueller", kur paprastai rengiamos žymiausių dailininkų parodos.
•    Romoje atkuriama "Lux" leidykla, kuri numato išleisti arkiv. J. Skvirecko naujai pertvarkytą Senojo Testamento laidą, Bern. Brazdžionio parengtus Maironio raštus.
•    "Tėvynės Sargas" po ilgesnės pertraukos žada vėl pasirodyti Chica-goje. Spausdinamas "Draugo" spaustuvėje.
a VT. Lietuvybės išlaikymo Tarnyba paskelbė konkursą scenos veikalui parašyti. Veikalas turi būti skiriamas 16 metų žiūrovui, tinkamas vaidinti paprastoje scenoje ir niekur nespausdintas. Konkurso terminas 1951 m. gruodžio 31 d. Už geriausius veikalus skiriamos dvi premijos: I — 1200 DM ir II — 800 DM jei autorius gyvena Vokietijoje, arba — 250 dol. ir 150 dcl., jei autorius gyvena kitur.

KLAIDŲ ATITAISYMAS
PRIE PR. SKARDŽIAUS STRAIPSNIO "AIDŲ" 4 nr.
šių metų "Aidų" 4 nr. Pr. Skar-žiaus straipsnyje "Naujas prof. E. Fraenkelio veikalas" buvo iškritusi dalis teksto, pereinant iš 184 p. j 185 p. Atsiprašydami autorių, čia spausdiname visą tą pastraipą, kaip ji turi būti, su iškritusiuoju gabalu:
Rašydamas apie grynus kalbinius dalykus, autorius apskritai rašo gana atsargiai, visados pateikia gausių autentiškų duomenų, dažnai išvadas paremia šaltiniais, ir todėl jo žinios apie baltų kalbas ir žymesnius jų reiškinius, apskritai imant, yra gana aiškios, įtikinamos, tik vienur kitur sukelia jos kiek abejonių. Pvz. 45 psl. jis mano, kad liet. būdvardyje sveikas, latvių sveiks glūdinti senovinio prieveiksmio liekana, kurios atstovai esą sen. indų su-, sen. graikų eu "gerai, labai". Bet tai dar nėra kaip reikiant įrodyta. Visu pirma neaišku, kas čia yra buvusi pirmykštė šaknis. Savo laiku autorius manė, kad šis žodis esąs sudėtas iš pirmykščio prieveiksmio su ir veiksmažodinės šaknies ei- (eiti, eiga...), bet ši hipotezė yra lig šiol dar niekuo neįrodyta ir todėl neįtikima. Pr. Spechtas paskutiniame savo priešmirtiniame veikale "Der Ursprung der indcgermanischen Deklination" (128 psl.) būdvardį sveikas jungia su slavų svež ir latvių svaigs "šviežias, fresh". Slavų svež (su senoviniu jat'), kilęs iš suoi-gjos. gerai galėtų derėti su latvių svaigs (iš *svai-gas), jei, žinoma, šis pastarasis žodis nėra vėlyvesnių laikų padaras. Slaviškos šaknies dvibalsis oi gali taip santykiauti su baltų ei, kaip lietuvių ai su ie žodžiuose daigas ir diegas, saikas ir siekas ir kt. Priebalsio k, santykį su g galėtų paremti tokios grutės kaip striukas ir striu-gus, titnagas ir titnakas ir kt. Norint šiaip taip būtų galima susieti ir šių žodžių reikšmes. Bet, apskritai imant, ši etimologija atrodo kiek dirbtinė, todėl tenka ir ją priimti su tam tikra atsarga.

PRIE  G.  MISTRAL POEZIJOS "AIDŲ" 5 nr.
Šių metų "Aidų" 5 nr. buvo praleistas G. Mistral "Nokturno" ir "Albricias" vertėjas, šiuos eilėraščius išvertė J. Kėkštas. Prašome šį praleidimą pataisyti savo "Aidų" egzemplioriuje. "Motinos poemą," kaip pažymėta, išvertė P. Gaučys.