MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Vysk. Vincentas Brizgys paskelbė laisvojo pasaulio lietuviams laišką ryšium su pasninko nuostatų pakeitimu, pabrėždamas: "ir pakitėjus Bažnyčios drausminiams įstatymams, saikingumas, apsimarinimas, atgailos praktikų bendras reikalavimas pasilieka. Mūsų laiko žmonėms teikiama tik daugiau iniciatyvos pasirinkti ir apsispręsti, kada ir kokiu būdu kuris apsimarins, kokią pasiskirs sau atgailą". Toliau laiškas įspėja "nesiduoti ir nesileisti, kad pagoniškos įtakos iškreiptų Dievo ir Bažnyčios reikalavimus bei patarimus, gadintų mūsų krikščioniškas ir prasmingas tradicijas ... Bažnyčia mūsų laikais savo naujais potvarkiais šaukia visus ne į pai-rimą, ne į pagonišką supasaulėjimą, o į sąmoningesni, savistovesnį, gilesnį Kristaus Mistinio Kūno narių dvasinį atsinaujinimą ir gyvenimą arčiau su Kristumi".

Savo straipsnyje "Kas išgelbės mūsų parapijas?" (Draugas, 1966.XII. 9) vysk. V. Brizgys pasigenda Amerikos lietuviuose katalikuose lietuviškos parapijos reikalo supratimo ir branginimo. Šiuo reikalu jis rašo: "Būtų klaida manyti, kad parapija šiandien esanti mažiau prasminga. Kur ji neatsirado ar kur sunyko, ten liko tuštuma, kurios nepajėgė ir nepajėgs užpildyti jokie kiti pakaitalai. Lietuvių nuotaikų neatgaivinus, nepataisius, tuščios būtų visos aimanos, tuščios pastangos rašyti siūlomus laiškus ar žygiuoti į Romą. šventasis Tėvas neatsiųs šveicarų gvardijos suvaryti lietuvius į jų bažnyčias. Visos lietuvių organizacijos, o ypatingai katalikiškos pirmoje vietoje turi organizuoti žygį pačių lietuvių tarpe suburti juos atgal apie savas senas ar naujas parapijas. Kol šis žygis nėra pravestas, beprasmės yra kalbos apie kitokius. O kiekvienas lietuvis, laikąs save kataliku ir nepriklausąs lietuvių parapijai, privalo žinoti, kad jis nėra reikiamai lojalus savo žmonėms".

Jaunime.
— Lietuvių studentų sąjungos suvažiavime Toronte 1966.XI.24-26 iš 410 sąjungos narių dalyvavo 378, be to, kitų dalyvių apie 100-150. Registruojant suvažiavimo dalyvius, buvo pravesta organizacinės priklausomybės ir lietuviškosios spaudos skaitymo statistika. Kaip paskelbta, pagal organizacijas iš 263 skautams priklauso 100, ateitininkams 70, neolituanams 16, Santarai - Šviesai 4, Lietuvos vyčiams 7. Žurnalai taip skaitomi: Laiškai Lietuviams 111, Aidai 91, Ateitis 79, Skautų Aidas 34, Metmenys 32, Lietuvių Dienos 27, Mūsų Vytis 15, Tėvynės Sargas 8, Moteris 5, Karys 3, Vytis 3, Eglutė 1.

—    Vaikų teatro tradicijas pastoviai puoselėja Los Angeles ateitininkai. Kasmet (jau penkeri metai iš eilės) pastatomi lietuvių rašytojų žymesnieji vaikų scenos veikalėliai, kaip L. Dovydėno "Pabėgėlis Rap-siukas", D. Lipčiūtės "Užburti vaikai" ir kt. 1966.XI.27 sėkmingai suvaidintas Alės Sidabraitės "Aliutės sapnas". Vaikų scenos pastatymams vadovauja mokyt. D. Polikaitiene. šioje srityje yra daug dirbęs a. a. muzikas J. Ąžuolaitis.


Rašytojuose. — Draugo romano konkursą laimėjo Pranas Naujokaitis rankraščiu "Žydinčios dienos". 1000 dol. premiją skyrė statybininkas V. Petrauskas. Konkursui buvo gauti 7 rankraščiai, kuriuos sprendė XII.17 posėdžiavusi ju-ry komisija: pirm. B. Babrauskas, D. Brazytė - Bindokienė, č. Grince-vičius, B. Pūkelevičiūtė ir V. Ramonas.

—    Los Angeles gruodžio 10 LFB sambūrio surengtame literatūros vakare savo kūrybą skaitė iš Čikagos atvykęs Al. Baronas ir vietos rašytojai B. Brazdžionis, J. Gliaudą, Alė Rūta, E. Tumienė ir Pr. Visvydas. Sopranas  St. Klimaitė - Pautienienė padainavo tris G. Gudauskienės Hukurtas dainas (B. Brazdžionio ir F. Kiršos žodžiai). Dalyvių buvo 270; nupirkta apie 80 lietuvių rašytojų knygų.

Dailininkuose.
— Paryžiuje gyvenantis Pranas Gailius buvo ISstatęs savo grafikos darbus Galerie le Fanal XI.22 - X.16.

—    New Yorke vyko Leono Urbono tapybos kūrinių paroda Quantas galerijoj XII.5-10, Vidos Krištolaitytės — Pratto instituto galerijoj XII. 12-16.

—    Rochesterio Shop One galerijoj gruodžio mėn. savo tapybos darbus rodė Alf. Dargis.

—    New Yorko Metropolitan muziejuje XII.6 atidarytoj American Watercolor Society šimtmečio paminėjimo parodoj su savo darbais dalyvavo ir clevelandiškis A. Vaikšnoras.

—    Vilniaus valstybiniame dailės muziejuje surengta jaunųjų dailininkų paroda, kurioj su tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos ir tekstilės darbais dalyvauja 135 dailininkai. Iš tapytojų išsiskiria V. Gečas, V. Kisarauskas, A. Stasiulevičius, V. Antanavičius, iš grafikų — A. Skirutytė, R. Gibavičius, A. Pakeliūnas, iš skulptorių — V. Vildžiūnas, A. Ambraziūnas, J. Kalinauskas.

—    Lietuvoj gimęs amerikiečių skulptorius William Zorach mirė lapkričio 15. Buvo gimęs žydų šeimoje Jurbarke 1887. Ketverių metų vaikas buvo atvežtas į JAV, kur baigė mokslus ir ilgą laiką dėstė New v MI k Art Students League.

Muzikuose. — Čikagos ateitininkų sendraugių užsakytas Stasio Šalkauskio 25 m. mirties sukakčiai paminėti  Vladas  Jakubėnas   sukūrė mišriam chorui kantatą "De profundis" (B. Brazdžionio žodžiai). Užsakytojų rūpesčiu šis kūrinys jau išspausdintas ir buvo paskleistas XII.11 surengtame St. Šalkauskio minėjime.

New Yorko lietuvių vyrų choras gruodžio 11 surengė vakarą, kurio programoj dar dalyvavo solistas J. Vaznelis ir poetas St. Santvaras. Muzikinei programai    akompanavo
A. Kepalaitė. Tai drauge buvo šio choro atsisveikinimas su savo organizatoriumi ir vadovu VI. Baltrušaičiu, persikeliančiu į Čikagą.

—    Smuikininkas Iz. Vasyliūnas su pianistu sūnumi Vyteniu M. Vasyliūnu Bostono Jordan Hall gruodžio 18 surengė savo šeštą koncertą — sonatų rečitalį. Programą sudarė Mozarto sonata A-dur, Brahmso sonata D-moll ir 1962 sukurta A. Račiūno sonatina A-moll. Dienraščio The Boston Herald (XII. 19) kritikas Mc Laren Harris šį rečitalį įvertino su santūriu palankumu: The Vasyliūnas duo is not a high-powered ensamble, either virtuosically or emotionally, yet the program remained attractive from a lyric standpoint. Kompozitorius A. Račiūnas iš pagroto kūrinio buvo apibūdintas: Račiūnas, whose idiom approaches late Romantic, is a melodist through and through.

—    Dr. K. Griniaus pagerbimuose meninėj programoj dalyvavo New Yorke D. Mongirdaitė, Montrealyje E. Kardelienė, Los Angeles R. ir B. Dabšiai, Vašingtone J. Daugėlienė ir t.t.

—    St. Šalkauskio minėjime Čikagoj XII.11 solistė P. Bičkienė tarp kitų dalykų padainavo ilgesnę ištrauką iš B. Pasquini kantatos "Erminia in riva del giodano", violončele grojant P. Armonui ir akompanuojant VI. Jakubėnui. Violončelistas P. Armonas, smuikininkas P. Matiukas ir pianistas M. Mote k a it is atliko Schuberto Trio Es-dur.

—    Solistė R. Mastienė atliko koncertinę programą St. Šalkauskio minėjime Hamiltone XII.4.

Teatraluose. — A. Landsbergio drama "Five Posts in a Market Place" buvo Toronto centrinės bibliotekos teatro salėj vaidinama nuo lapkričio 30 iki gruodžio 18. Dramą statė naujųjų ateivių (daugiausia latvių) dramos sambūris New Canadian Theatre, įsikūręs 1963. Režisavo R. Andre. Iš lietuvių vaidino K. Kaknevičius.

—    Čikagos latvių dramos mėgėjai pastatė A. Kairio dramą "Diagnozę", latvių kalbon išverstą J. Zarinio, ir ją suvaidino I latvių teatro festivalyje Toronte lapkričio 25. Numatyta su šia drama gastroliuoti daugely didesnių latvių kolonijų. Čikagoj jos premjera įvyko sausio 15. Režisierius A. Gaikis.

—    Detroito dramos mėgėjų sambūris, vadovaujamas Z. Arlauskaitės-Mikšienės, gruodžio 3 pastatė Petro Pundzevičiaus 2 veiksmų komediją "Velnias ne boba". Vaidino H. Dūda, V. Hotraitė, R. Garliauskaitė, A. Glatkauskas ir V. žebertavičius. Spektaklis buvo suruoštas minint pirmuosius lietuviško teatro žingsnius Petrapilyje.

—    J. Daubėnas, American Academy of Dramatic Arts dėstytojas, New Yorko Aušros Vartų parapijos salėj Manhattene imasi organizuoti teatro studiją. Numatoma statyti ir lietuviškų veikalų, sudarius lietuvių mokinių grupę.

—    Filmų aktorius Jurgis Mikelaitis (George Mikeli) iš Londono lankėsi Australijoj (aplankyti sergančio tėvo) ir JAV. Kilimo tauragiškis, Vokietijoj jis dramos mokėsi Oldenburge, paskui emigravo Australijon, kur vaidino Melbourne, Brisbane ir Sydney teatruose. 1955 priimtas į Old Vic teatro grupę išvyko Anglijon ir ten iškilo įžymiu filmo aktoriumi.

Iš visur. — Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seime 1966. XII.10-11 New Yorke dr. Kęstutis J. Valiūnas išrinktas naujuoju pirmininku. Buv. pirmininkas Vc. Sidzikauskas pasitraukė XI.30, Vliko tarybos daugumai nesutikus pasmerkti poros Vliko narių, XI.19 dalyvavusių New Yorko šviesos - Santaros parengime, kuriame buvo pakviestas į diskusijas įsijungti ir dr. L. Vladimirovas, sovietų tarnautojas Jungtinėse Tautose. Kartu su pirmininku buvo pasitraukę ir šeši tarybos nariai. XTI.7 Vliko taryba dėl šviesos-Santaros susirinkime dalyvavusių Vliko žmonių pasiekė vieningo sutarimo, ir išėjusios grupės Vliko seime vėl dalyvavo. Kartu su pirmininku seime į naująją valdybą buvo išrinkti: J. Audėnas, dr. Alg. Budreckis, R. Kezys, dr. B. Nemickas, J. Sonda ir Pr. Vainauskas.

Buv. pirm. Vc. Sidzikauskas X.31-XI.8 dalyvavo Azijos tautų prieškomunistinės lygos konferencijoje Se-oule, Korėjoje, kur kėlė pavergtų Baltijos valstybių klausimą. Buvo oficialiai priimtas Korėjos prezidento, ministro pirmininko ir kitų aukštų valdžios pareigūnų. Grįždamas Tokijo mieste apie Baltijos valstybės kalbėjo japonų intelektualų ir politikų susirinkime. Jo paskaita buvo transliuojama per Tokijo radiją ir atspausdinta viename japonų žurnale.

—    Balfo seimas 1966.XI.25 Čikagoje buvo gerai organizuotas ir darbingas. Katalikų federacija, Tautine s-ga, Tautine sandara ir Socialdemokratų s-ga j Balfo direktoriatą paskyrė po tris narius, kiti 19 narių išrinkti balsavimo keliu. Centro valdyba sudaryta iš New Yorke ir apylinkėse gyvenančių direktorių: pirm. kun. V. Martinkus, vicepirm. E. Armonienė, E. Čekienė, B. Spūdienė, A. Skėrys, sekr. A. Dzirvonas (iš Čikagos), ižd. A. Senikas, prot. sekr. J. Gerdvilienė. Įdomesni seimo nutarimai: Balfas šelps ir JAV į vargą patekusius lietuvius, organizuos Balfo rėmėjus Kanadoje, Australijoje ir kt. kraštuose, atidarys specialų fondą studentų stipendijoms, rems Punsko lietuvių gimnaziją. Už nuopelnus šalpai į garbės direktorius pakeltas kun. B. Sugintas, į garbės narius — E. Samienė ir J. Stankus. Seime dalyvavo 81 delegatas. Seimo ruošimo komisijai vadovavo kun. dr. P. Gureckas.

—    1986.X.16-22 Friedrichsdorf -Taunus, Vokietijoje vyko baltų studijų savaitė baltų - vokiečių santykiams nagrinėti. Kalbėtojais buvo pakviesti baltų ir vokiečių mokslininkai. Apie lietuvių - vokiečių santykius paskaitą skaitė prof. dr. Z. Ivinskis.

—    Baltų kultūros dienos vyko 1966.XI.14-19 Tūbingene, Vokietijoje. Iš dr. P. Rėklaičio, Otto Bongo ir universiteto rinkinių buvo suruošta dokumentų apie Baltijos tautų praeitį paroda. Paroda vyko Tubin-geno univ. bibliotekos patalpose; X. 17 įvyko kamerinis koncertas, kuriame atstovauta visų trijų tautų muzika.

—    JAV rytinio pakraščio lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavimas vyko Brooklyne gruodžio 17. Paskaitas skaitė A. Masionis ir kt.

—    Vincė Jonuškaitė - Leskaitienė, mirus L. Bieliukienei, perėmė Lietuvių moterų klubų federacijos pirmininkės pareigas. Per šią federaciją lietuvės moterys jungiasi j Tarptautinę moterų federaciją, kuriai priklauso 11 milijonų narių.

—    Lietuvių Bibliografinė Tarnyba, mirus jos kūrėjui ir ilgamečiam vedėjui A. Ružancovui, perkelta į Cicero. Jai vadovauti sutiko dr. Z. Ašoklis, kuriam talkins J. Maldeikienė ir J. Valaitis. Naujasis adresas: 1347 So. 48 St., Cicero, 111., 60650.

Mirtys. — East Chicago lapkričio 27 mirė ilgametis Marijampolės marijonų gimnazijos muzikos mokytojas Steponas Lavickas (g. 1888), Čikagoj gruodžio 1 — visuomenininke ir muzikė Nore Gugienė (g. 1892), Los Angeles gruodžio 3 — visuomenės veikėja (ateitininkuose, Lietuvių - prancūzų draugijoj ir kt.) Paulina Raulinaitienė (g. 1901), Berwyn (prie Čikagos) gruodžio 16 — miškininkas ir žuvininkas Kazimieras Sčesnulevičius (g. 1903), Čikagoj gruodžio 17 — inž. Alfonsas Semėnas (g. 1906), Vytauto D. universitete 1941-44 lektoriavęs radijo katedroj, bendradarbiavęs "Technikos žodyje" ir kt.

—    Lietuvoj lapkričio 30 mirė ilgametis Krikštonių parapijos klebonas kun. Jonas Reitelaitis, suorganizavęs šią parapiją (1926) ir pastatydinęs jai bažnyčią. Buvo gimęs 1884. Įstojęs į Seinų kunigų seminariją (1907), jis suorganizavo klierikų būrelį talkinti lietuviškajai spaudai (tam būreliui priklausė ir V. Mykolaitis - Putinas, M. Krupavičius ir kt.). Pats spaudos darbe daugiausia pasižymėjo Dzūkijos vietovių (Gudelių, Liškiavos, Leipalingio, Veisiejų ir kt.) monografijomis.

Sukaktys.
— 85 metų amžiaus gruodžio 13 sulaukė socialistų veikėjas ir ilgametis Keleivio redaktorius (1907-45) Stasius Michelsonas.

—    70 metų amžiaus lapkričio 1 pasiekė prel. Juozas Gutauskas, nuo 1934 pastoracinį darbą dirbąs tarp Škotijos lietuvių. J. Vingiaus slapyvardžiu jis reiškėsi kaip poetas Židiny, Ateity, o J. Gutos vardu užpernai išleido eilėraščių rinkinį "žilam plaukui".

—    To paties 70 m. amžiaus gruodžio 5 sulaukė chemijos profesorius Pranas Jucaitis. Mokslus ėjo Berno, Pribourgo ir Mūnsterio universitetuose, žemės Ūkio Akademijoj dėstė 1924-40, Vytauto D. universitete 1941-44, Pabaltijo univ. 1946-47, Gannon kolegijoj 1948-51, vėliau dirbo Armour Research Foundation. Visuomeniškai reiškėsi ateitininkuose ir kt., JAV pora metų pirmininkavo Lietuvių profesorių d-jai (1951-54) ir vėliau Sendraugių ateitininkų sąjungai. Lietuvių Enciklopedijoj redagavo chemijos skyrių. Šiuo metu Toledo, Ohio, dirba Owens-Illinois Co. tyrimų centre kaip chemikas patarėjas.

—    50 metų amžiaus gruodžio 2 sulaukė visuomenininkas Juozas Kojelis. Klasikinės filologijos studijas baigė Vilniaus universitete 1940 ir mokytojavo šventosios gimnazijoj Kretingoj. Vokietijoj buvo Mūncheno lietuvių gimnazijos mokytojas ir direktorius. JAV dėstė lietuvių kalbą kariuomenės kalbų mokykloj Monterey (1950-57). Veikė studentuose ateitininkuose, buvo nacių kalintas už rezistencinę veiklą, vienas iš Rezoliucijoms remti sąjūdžio organizatorių, įvairias pareigas ėjo ateitininkuose sendraugiuose, Lietuvių Fronto Bičiuliuose, LB, ALT ir kt. Ilgą laiką reiškiasi publicistiniu darbu. 1945 vasarą Mūnchene įėjo į dr. V. Bieliausko sudarytą kolektyvą Aidams leisti, 1952-61 buvo Lietuvių Dienų redakciniame kolektyve, dažnas Draugo bendradarbis. Pastaraisiais metais nuolatinis mūsų žurnalo bendradarbis visuomeniniais klausimais.

—    Dr. K. Griniaus gimimo šimtmečio sukaktis paminėta didžiosiose kolonijose: XII.3 New Yorke (kalbėtojai dr. S. A. Bačkis ir J. Audėnas), XII.10 Montrealy (J. Kardelis ir A. Kučys), XII.11 Detroite (A. Kučys) ir Los Angeles (L. Grinius, M. Naujokaitis ir St. Paltus), XII.17 Čikagoj (dr. P. Daužvardis ir dr. J. Valaitis), XII.18 Vašingtone (J. Daugėla ir V. Trumpa), 1967. 1.3 Cicero (J. Daugėla), 1.15 Filadelfijoje (J. Audėnas). Visi minėjimai buvo jungiami ir su menine programa.

—    Prof. St. Šalkauskio mirties 25 metų minėjimai vyko XII.4 Clevelande (kalbėtojas A. J. Kasulaitis) ir Hamiltone (J. Matulionis), XII.11 Čikagoj (paskaitą skaitė dr. J. Girnius)